1 nuotr.Pasaulio sveikatos organizacijos Socialinių santykių komisija pateikė ataskaitą apie vienatvės ir socialinės izoliacijos paplitimą pasaulyje.
Pasak ekspertų, maždaug vienas iš šešių žmonių susiduria su ūminiu vienatvės jausmu, kuris yra tiesiogiai susijęs su blogėjančia sveikata.
Remiantis organizacijos skaičiavimais, vienatvė yra susijusi su maždaug 871 tūkst. žmonių mirtimi per metus - tai yra apie 100 mirčių kas valandą.
Komisijos bendrapirmininkis, buvęs JAV sanitarinis gydytojas Vivekas Mertis (Vivek Murthy) teigė, kad pirmą kartą vienatvė vertinama kaip rimta pasaulinė problema, reikalaujanti visapusiškų sprendimų.
Pranešime pateikiama socialinių ryšių stiprinimo strategija. Autoriai mano, kad jos įgyvendinimas gali turėti įtakos ne tik sveikatos priežiūrai, bet ir švietimui bei ekonomikai.
PSO išskiria dvi sąvokas: vienatvė yra subjektyvus bendravimo trūkumo jausmas, o socialinė izoliacija - objektyvus kontaktų trūkumas.
Organizacijos generalinis direktorius Tedrosas Adanomas Gebrejusas (Tedros Adhanom Ghebreyesus) pabrėžė, kad vienatvės pasekmės veikia tiek individą, tiek visą visuomenę. Jis paragino stiprinti socialinius ryšius, įskaitant skaitmeninius bendravimo formatus.
Vienatvė neapsiriboja kokiu nors konkrečiu amžiumi, bet dažniau fiksuojama tarp paauglių ir žemų pajamų šalyse.
Tarp 13-29 metų amžiaus žmonių nuo 17 iki 21 proc. nurodė, kad jaučiasi vieniši.
Paaugliai pasirodė esanti pažeidžiamiausia grupė. Mažų pajamų šalyse 24 proc. respondentų prisipažino jaučiantys vienišumą, kai turtingesnėse šalyse tokių buvo tik 11 proc..
Organizacija turi mažiau informacijos apie socialinę izoliaciją, tačiau, remiantis preliminariais duomenimis, ji veikia apie trečdalį pagyvenusių žmonių ir ketvirtadalį paauglių. Ypač pažeidžiami yra žmonės su negalia, pabėgėliai, migrantai ir mažumos.
Pasak ekspertų, vienatvė veikia psichinę ir fizinę būklę.
Švietimo srityje tai lemia 22 proc. prastesnius akademinius rezultatus.
Visuomenės lygmeniu tai silpnina žmonių tarpusavio ryšius ir didina ekonomines išlaidas, susijusias su mažėjančiu produktyvumu bei didėjančia našta sveikatos priežiūros sistemai.
