1 nuotr.Peršalus dažnai žmonės griebiasi ne tik vaistų simptomams malšinti, bet ir, norėdami pasijusti geriau, išbando įvairias liaudiškas priemones. Vaistininkė Elvyra Ramaškienė pasakoja, kad tikrai yra naudingų liaudiškų sveikatos patarimų peršalimui gydyti, tačiau kita pusė gali pridaryti daugiau žalos negu naudos.
Karštas pienas su medumi - tai viena iš liaudiškų priemonių apie kurias iki šiol iš pacientų išgirsta „Eurovaistinės" vaistininkė E.Ramaškienė. Anot jos, šis gėrimas nebūtinai padės greičiau išgyti, o kaip tik priešingai - kartais gali netgi sustiprinti kai kuriuos peršalimo simptomus.
„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad karštas pienas gali atpalaiduoti gerklę ir sumažinti gleivinės sudirginimą, o medus dėl antibakterinių ir antivirusinių savybių gali sušvelninti kosulį ir gerklės dirginimą. Tačiau lygiai taip pat pienas gali paskatinti gleivių gamybą, o tai peršalus tik dar labiau sustiprintų juntamus nepageidaujamus simptomus. Negana to, dėl piene esančio kalcio lygiagrečiai vartojamų vaistų ar netgi medaus veiksmingumas gali sumažėti", - akcentavo E.Ramaškienė.
Anot jos, kur kas veiksmingiau pasidaryti arbatos su medumi arba netgi paprasčiausiai sučiulpti šaukštelį medaus. Bet kuriuo atveju, vertėtų papildomai vartoti vaistinius prapratus, skirtus malšinti konkretiems peršalimo simptomams.
Druskos įtrynimas į krūtinę, siekiant palengvinti peršalimą, yra gan dažna liaudies medicinos praktika. Visgi, jeigu skundžiatės peršalimu ir kosuliu, vaistininkė pataria vietoje druskos rinktis eukalipto, pušų ir čiobrelių aliejų mišinį.
„Vieni iš druskų darosi kompresus krūtinei. Druską sumaišo su šiltu vandeniu ir šiuo tirpalu suvilgo kompresą bei laiko jį ant krūtinės, kartas nuo karto patrinant. Visgi, svarbu nepamiršti, kad kai kuriems žmonėms druska gali sukelti odos sudirginimus arba alergines reakcijas. Ir iš tiesų, nors sakoma, kad šie kompresai turėtų palengvinti peršalimą, jokių mokslinių įrodymų apie tai nėra. Todėl vietoje druskos kompresų patarčiau peršalimą pabandyti palengvinti į krūtinę įtrinant eukalipto, taip pat jį galima maišyti su pušų ir čiobrelių aliejais", - patarė vaistininkė.
Anot jos, kartais galima išgirsti, kad žmonės užsikimšus nosiai ar atsiradus slogai savo pėdas mirko šiltose vonelėse ir jiems tai palengvina nepageidaujamą simptomą.
„Taip tikrai gali būti dėl to, kad karštame vandenyje šildant pėdas suaktyvėja mūsų autoimuninė nervų sistema, suaktyvėja kraujotaka ir atsipalaiduoja raumenys. Dėl to atsikemša nosis arba palengvėja sloga", - teigė specialistė.
Tik ji pridūrė, kad tokios pėdų vonelės yra tik trumpalaikė pagalba slogos ar užgulusios nosies palengvinimui. Dėl to svarbu papildomai vartoti vaistinius preparatus šių simptomų numalšinimui.
Vaistininkė taip pat akcentavo, kad peršalus reikia gerti daug skysčių, tačiau ne bet kokių.
„Kai peršąlame, nuolat girdime patarimus gerti karštas arbatas, kitus šiltus skysčius arba paprasčiausiai vandenį. Tačiau, ypač karščiuojant, patariama rinktis ne bet kokius skysčius, o geriau elektrolitų tirpalus, kurių sudėtyje būtų mineralų, druskų ir šiek tiek gliukozės. Mineralai ir druskos padės išvengti dehidratacijos, o gliukozė - padės palaikyti energiją. O jei stipriai sergate ir namuose neturite elektrolitų, paprasčiausiai į savo arbatą įdėkite šiek tiek druskos bei medaus arba cukraus", - patarė E.Ramaškienė.
