Vaistininkas atvirai: apie maisto papildų madą ir visai nereikalingus vaistus

„Vaistininku tapau visiškai netyčia. Vidurinę mokyklą baigiau su pagyrimu, tad stoti ir įstoti galėjau daug kur, bet kuo noriu būti užaugęs, tikrai nežinojau. Prie širdies labiau buvo gamtos mokslai, tad pirmu numeriu įstojau VU į biochemiją. Atsitiktinai pateikiau dar prašymą įstoti į Farmacijos fakultetą, nes kaip tik draugas vežė dokumentus į Kauno medicinos universitetą, tai ir aš su juo kartu. Įstojau į abi specialybes, teko rinktis, apsispręsti padėjo artimieji. Sakė, būk vaistininku, visada turėsi darbo. Laikas parodė - vaistininkai labai reikalingi ir darbą jie randa labai lengvai, - profesinį kelią prisiminė „Benu" vaistininkas T.Labanauskas. - Pamenu, pirmame kurse vis galvojau, tai kada jau pradėsiu „darytis" vaistininku. Tik trečiame kurse jau pradėjau suprasti, kas ta vaistininkystė.

Vaistų veikimas, žmogaus fiziologija yra labai įdomi, tas mane ir skatina būti vaistinėje. Neatsibosta man darbas. Kiekvienas atvejis yra individualus, nes, pavyzdžiui, pasitaiko situacijų, kai raminantis vaistas žmogų ne ramina, o aktyvina. Įsivaizduokite, močiutei, kuriai reikia raminamųjų, paduodami vaistai ir ji, užuot nurimusi, kadrilį pradeda šokti. Žmogus atėjęs klausia, kas čia nutiko, tada paaiškini, kad kartais taip būna ir reikia keisti vaistą."

- Ar žmonės moka vartoti vaistus?

- Dažnai susiduriame su atvejais, kai atėjęs žmogus sako, duokite štai tokių vaistų, nes va šitie neveikia manęs. Tokiu momentu manyje lyg užsidega raudonas šauktukas! Bandau aiškintis, kas čia galėjo nutikti. Dažniausiai taip būna tada, kai asmuo vartoja vaistus ne taip, ne tiek, kiek reikia. Arba vartoja ne tada, kada reikia. Tiesiog kažkur daro klaidą ir vaistas neveikia, visai ne todėl, kad jis blogas. Anamnezė yra mūsų darbo įrankis, bet kai žmogus nesikalba su vaistininku, tada labai sunku jam padėti.

Vaistai nėra saldainiai, nėra maistas. O leista vaistais prekiauti degalinėse, parduotuvėse... Net ir pats nekalčiausias vaistas turi šalutinį poveikį. Žmogus ateina ir prašo, duokite tokį vaistą nuo skausmo. Bet palaukite, o kaip jūs jį vartojate, nuo ko, kaip dažnai? Būna, žmogus sako, va, šitas vaistas labai geras, labai stiprus, labai padeda, bet jeigu jis labai stiprus, tai jis ir pakenkti gali labai stipriai. Apsinuodijimas vaistais yra antroje vietoje po apsinuodijimo alkoholiu. Tai rimta problema.

- Darbe daug iššūkių?

- Šiuo metu kompiuteriai labai palengvina darbą. Dar prieš keletą metų buvo gerokai daugiau popierinių receptų. O perskaityti „daktarišką" raštą kartais būdavo tikras iššūkis. Darbe svarbu nepasiduoti automatizmui, nes tada gali atsirasti klaidų, kurios neleistinos mūsų darbe. Dėžutės būna labai panašios, lyg paimi iš tos pačios vietos tokią pačią, o vaistas - ne tas. Gi mes esame paskutinė grandis, prieš patikrinant, ar gydytojas teisingai paskyrė vaistą, ar žmogus gaus tinkamą kiekį ir dozę. Nes tai lems, ar jis pasveiks, ar ne.

Aišku, darbas su žmonėmis taip pat dažnai kelia daug iššūkių, juk retai mus aplanko sveiki ir laimingi klientai. Dažniau užeina sergantys, slaugantys artimuosius ar turintys įvairių kitokių problemų žmonės.

- Vaistininkai patys skambina gydytojams?

- Taip, tenka. Ir galiu pastebėti, kad gydytojai vis dažniau mielai bendradarbiauja ir kalbasi, matyt, tą lemia vaistų įvairovė, taisyklių, reguliuojančių išdavimą, gausa. Tad vaistininkai ateiname į pagalbą.

Nors dar ne taip seniai, prieš 7 metus, vaistinėje klausiausi gydytojos pamokymo, kad neturiu teisės komentuoti jos išrašytų receptų! Tai ir yra dalis mano darbo, perskaityti ir paaiškinti žmogui, koks vaistas, ir kaip geriausia jį vartoti.

- Vaistininku dirbate jau daugiau nei 20 metų, kokias tendencijas dėl vaistų vartojimo, ligų pastebite?

- Žmonės į vaistinę dažniausiai ateina vaistų nuo skausmo. Vaistai nuo skausmo yra didelė dalis parduodamų nereceptinių vaistų. Toliau standartiškai vaistai nuo lėtinių ligų - nuo kraujo spaudimo, diabeto ir panašiai. Keičiasi tik patys vaistai.

Didžiausias pokytis yra maisto papildų kategorijoje. Kai mokiausi, Lietuvos vaistinėse buvo 20 proc. maisto papildų nuo to, kiek yra Amerikoje. Tada mes stebėjomės, juk vaistais turi prekiauti, ne maisto papildais!

Pasaulis globalėja ir viskas keičiasi. Šiandien maisto papildų vaistinėse labai daug. Kadais „ant bangos" buvo vitaminai, - blogai jautiesi, reikia vitaminų. Paskui buvo užėjusi žuvų taukų mada, - jei nori būti sveikas, gerk žuvų taukus. Dar vėliau - D vitamino banga, - iki šiol ji tęsiasi. Šiandien aktualiausia kolageno ir hialurono papildų mada. Visi nori būti gražūs ir turėti sveikus sąnarius. Dabar labai perka vadinamuosius šotus, net jeigu ir paprastas C vitaminas, tai turi būtinai būti „šotas" (juokiasi).

- Mados tai mados, o kaip keičiasi vaistininkų darbas per pandemijas, galite prisiminti covid laikus?

- Mes visi prisimename covid laikus kaip kokį keistą sapną, kurio lyg nebuvo, o gal visgi buvo, bet baigia pasimiršti. Covid laikai labai pakeitė visų medicinos srities specialistų gyvenimus, vaistininkų - taip pat. Iki tol farmacininkai buvo lyg šone nuo gydytojų. Pandemija parodė, kad vaistininkai yra labai svarbi visos sveikatinimo sistemos dalis, nes daktaras buvo pasiekiamas tik telefonu, o vaistininkas išliko pasiekiamas visada.

Neretai vaistininkas būna pirmasis aplankomas specialistas žmogui susidūrus su sveikatos problema. Bėda, kad biurokratija žymiai lėtesnė už visas pandemijas. Tikimės, kad vaistininkai nebus palikti užribyje. Be to, kad jau galime skiepyti, dar galėsime pratęsti ilgalaikius receptus, ar, esant būtinybei, paskirti kai kuriuos receptinius vaistus.

- Kaip užsitarnauti žmonių pasitikėjimą?

- Pasitikėjimo klausimas giliai paslėptas vaistininkystės istorijoje, Lietuvoje vaistininkai buvo labai gerbiami žmonės, kaime žmonės sakydavo, kad vaistininkas, mokytojas ir klebonas kortomis žaidžia. Europoje yra šalių, kur pasakęs, kad esi vaistininkas, gali būti palaikytas nelabai patikimu... Matyt, yra istorija, kodėl taip atsitiko. Kad ir kaip žiūrėsi, vaistinė yra ir pagalba žmonėms, ir verslas.

Vaistininkystė turi labai ilgą istoriją, vaistinėse buvo prekiaujama ne tik vaistais ar vitaminais. Buvo galima susipirkti vyno, saldainių, nuodų, muilo ar kvepalų. Kai kurios iš šių prekių ir vėl grįžo į vaistinių lentynas. Man, kaip vaistininkui, žymiai labiau patinka teikti farmacinę paslaugą (konsultuoti) ir patarti, reikia vaisto ar nebūtinai (nors neretais atvejais užtenka paduoti ir saldainių).

Gana dažnai pasitaiko atvejų, kai vaistas žmogui tiesiog nereikalingas, bet jei imsi ir taip pasakysi, jis jausis negavęs pagalbos, nesuprastas.

- Vaistininko praktikoje būta kuriozinių situacijų?

- Žinoma, kuriame darbe jų nebūna.

Pavyzdžiui, atėjo - gal teisingiau buvo atsiųsta pikta kaimynė (pati, matyt, nedrįso) - manęs išbarti, nes pacientei pardaviau paprastų augalinių nereceptinių tablečių viduriams laisvinti. Juos išgėrusi moteris išėjo į parduotuvę, kur pajuto, kad vaistai pradėjo veikti. Nuo to laiko perspėju visus perkančius.

Kartais pasitaiko tikrai opių pacientų. Vis ateidavo močiutė, kuriai gydytojas išrašydavo vaistų, bet nė vienų ji negerdavo, nes tik išgeria, ir nutinka kas negero. Padaviau jai paprastų gliukozės tablečių ir paaiškinau, kaip vartoti, atėjusi kitą dieną ta močiutė piktai pranešė, kad jai taip buvo bloga nuo tų tablečių, kad vos nemirė. Kvietėsi greitąją. Mandagiai paklausiau, ar ji vartoja cukrų? Atsakė, kad vartoja. Teko paaiškinti, kad vakar daviau cukraus tablečių ir kad jos negalavimui greičiausiai neturėjo jokios įtakos. Buvo labai sunku įtikinti pacientę vartoti paskirtus vaistus, bet mokslas seniai yra įrodęs, kad placebo efektas gali būti labai svarbus. Ir dažnai panašiais atvejais mėgstu kartoti: jei išgėrę bet kokią tabletę atsisėsite ant sofos ir kantriai lauksite, kas dabar bus, tai būtinai kažko ir sulauksite!

- 2019 metais buvote išrinktas Metų vaistininku, kaip šis titulas pakeitė jus?

- Kadais turėjau pravardę Enciklopedija, jei kažkas norėdavo ko paklausti iš kolegų, tai man skambindavo (juokiasi). 2019 metais pasitaikė galimybė dalyvauti konkurse „Lietuvos metų vaistininkas", kur tarptautinė ekspertų komisija vertino dvidešimties vaistininkų žinias ir įgūdžius. Mano kandidatūrą iškėlė kolegos.

Kaip dabar pamenu tą keistą jausmą, kai netikėtai gauni užduotį parašyti rašinėlį tiesiog koridoriuje belaukiant gyvo pokalbio su komisija. Pokalbis su ekspertais buvo tiek neįprastas, kad išėjęs dar pagalvojau, ar ne kokioje nusikaltimo tyrimo apklausoje buvau (juokiasi). Pergalė buvo labai netikėta ir kartu labai motyvavo toliau eiti pasirinktu keliu.

- Savo srities profesionalai Lietuvoje vertinami?

- Manau, Lietuvoje vaistininkai vis dar vertinami gerai ir jais pasitikima, juolab kad vaistininkas pasiekiamas žymiai lengviau nei kiti sveikatos specialistai. Žinoma, labai gaila, kad baigia išnykti privačios vaistinės, kartu su jomis nyksta ir vaistininkystės tradicijos. Keičiasi pasaulis, keičiasi ir farmacija. Belieka palinkėti kolegoms pasistengti išlikti tikriems vaistininkams! Žmonėms patarti: nebijokite klausti specialisto! Vaistininkas tikrai žino daugiau, nei parašyta informaciniame lapelyje!