Dalis tėvų dalijasi patirtimis, kad jų vaikai gilaus miego metu naktimis vaikšto, o paskui nieko neprisimena. Susirūpinimą kelia ir traumų rizika. Padėti įmanoma, tereikia nebijoti kreiptis pagalbos, - sako Santaros klinikų Vaikų neurologijos skyriaus vedėja vaikų neurologė dr. Rūta PRANINSKIENĖ.
- Papasakokite apie lunatizmą, koks čia sutrikimas?
- Tai viena iš parasomnijų rūšių. Vaikų miego struktūra yra įdomi tuo, kad jų gilaus miego stadija yra labai ilga. Taigi toje stadijoje kyla parasomnijos, t.y. naktinės baimės ir vaikščiojimas miego metu, vadinamasis somnambulizmas. Žmogus gilioje miego fazėje gali atmerktomis akimis išlipti iš lovos ir vaikščioti. Prasidėjęs vaikystėje somnambulizmas gali nesibaigti ir likti jau suaugus.
- Visų vaikų gilaus miego stadija ilga, bet ne visi jie naktimis vaikšto.
- Yra genetinė predispozicija. Jeigu parasomnijos buvo abiems tėvams, 80-90 proc. kad ir vaikui bus. Kartais prasideda naktinis siaubas, o paskui vaikas išlipa iš lovos ir vaikšto, čia jau yra kelios parasomnijos. Naktinis siaubas - irgi viena parasomnijos rūšis, paprastai ji būna mažiems vaikams, o jau apie šeštus ar aštuntus metus gali prasidėti ir vaikščiojimas miego metu.
Kalbant apie somnambulizmą, tai ši parasomnija skiriasi nuo kitų parasomnijų, nes jai būdingas vaikščiojimas ir kitas sudėtingas elgesys už lovos ribų. Somnambulizmas labiausiai paplitęs vaikystėje. Beveik 40 proc. vaikų vaikšto per miegus, kartais kartu pasireiškia ir naktinis šlapimo nelaikymas, naktinis siaubas, Tureto sindromas, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas, migrena.
Somnambulizmo pasireiškimo pradžia yra 4 - 8 metai. Vaikščiojimas miego metu dažnai nustatomas ir kitiems šeimos nariams (80 - 90 proc. atvejų).
Somnambulizmas paplitęs ir sveikoje populiacijoje, nes apie 15-40 proc. sveikų asmenų yra kada nors vaikščioję miego metu. Dažniausiai ši parasomnija praeina paauglystėje (apie 15 m.), bet gali tęstis suaugusiųjų amžiuje (iki 25 proc. atvejų).
- Kaip elgiasi žmogus, naktimis vaikštantis gilaus miego fazėje?
- Vaikas ar suaugęs per pirmąjį miego trečdalį (iki 2 val. po užmigimo) keliasi iš lovos ir vaikšto po namus, gali išeiti į lauką. Eina kiek sumišęs, nepakankamai suvokdamas aplinką, atmerktomis akimis, nekalba, gali keistai elgtis: pasišlapinti, pasituštinti netinkamoje vietoje, nenuosekliai atsakyti. Prabudęs dalinai prisimena įvykį arba neprisimena.
Epizodai gali kartotis nuo kelių kartų per savaitę iki kasmėnesinių, trukti nuo 30 sek. iki 30 min.
Ši parasomnija susijusi su didesne traumų rizika, nes galima nukristi nuo laiptų, patekti į eismo įvykį, išeiti į lauką su netinkama apranga, išlipti per balkoną.
- Kokie pacientai pakliūva pas gydytojus?
- Tėvai būna susirūpinę, kad jų vaikui nebūtų epilepsijos ir kad vaikas nesusižeistų vaikščiodamas naktimis. Svarbu yra, kokio amžiaus žmogus suserga pirmą kartą, tada šeimos anamnezė (ar kažkam yra buvę parasomnijos) ir diagnostika. Darome naktinę encefalogramą, būna, kad monitoringuojame visą naktį, stebime, kas darosi smegenų veikloje ir ką rodo vaizdo įrašas.
- Koks gydymas?
- Naktinio vaikščiojimo epizodus išprovokuoja karščiavimas, stresinės situacijos, pavyzdžiui, šeima iš namų išvyko ilsėtis į Palangą. Miegas jau yra ne savo lovoje.
Yra medikamentai, kurie padaro miegą ne tokį gilų. Kai epizodai dažni arba reikia vaiką išleisti į stovyklą, skiriami tricikliai antidepresantai arba benzodiazepinai. Tai žalinga organizmui, todėl negalima medikamentų vartoti nuolat, tik tada, kai reikia.
Noriu pabrėžti, kad pirmiausia reikia išsiaiškinti visus provokacinius faktorius, nes kiekvienam žmogui jie yra individualūs. Dažnai pacientams naktinį vaikščiojimą provokuoja karščiavimas. Tai tas kelias naktis, kai vaikas karščiuoja, gydoma vienu pasirinktu medikamentu. Nes būna vaikščiojimo epizodai, paskui mėnesių mėnesius gali ir nebūti. Somnambulizmas visada paūmėja, jei atsiranda provokuojančių faktorių.
- Kiek pacientų per metus sulaukiate?
- Per metus mes turime iki 70 pacientų su miego sutrikimais, parasomnijų iš jų būna apie 20-30 atvejų. Bet konsultuojame ir Konsultacijų poliklinikoje, tai čia gali būti ir keli šimtai pacientų. Dalis žmonių į gydytojus ir nesikreipia, nes epizodai reti.
Kreiptis į medikus patarčiau, kai epizodai per mėnesį kartojasi kelis kartus. Pirmiausia kreipkitės į savo šeimos gydytoją, jis nustatys sunkumo laipsnį. O paskui nukreips vaikų neurologo konsultacijai. Esat reikalui, pacientas tiriamas vaikų miego laboratorijoje. Pagalba yra ir nereikia kentėti.
- Kokios rekomendacijos lunatizmą turintiems pacientams?
- Turi būti pastovus, amžiaus poreikį atitinkantis miego režimas ir trukmė. Prieš naktį vaikas turi būtinai nueiti į tualetą, prieš miegą riboti skysčius. Būna, kad parasomnija pasireiškia tuo pačiu laiku, tai tėvai turėtų žinoti, kada ji prasidės. Galite vaiką švelniai pažadinti likus 30 min. iki parasomnijos pradžios, bet labai nesutrikdykite vaiko miego. Tokiu atveju tiesiog nutrauksite gilaus miego stadiją, vaikas iš naujo užmigs ir nebevaikščios.
Negerai vaikams yra naktinėjimas, ilgas sėdėjimas prie ekranų. Būna, vaikai ilgai naktinėja, o paskui įkrenta į gilų miegą ir prasideda vaikščiojimas per miegus. Beje, kartu su VU Psichologijos instituto psichologais atlikome ne vieną tyrimą dėl perteklinio ekranų naudojimosi ir vaikų miego sunkumų, tai rekomenduočiau pasiskaityti plačiau svetainėje www.mediavaikai.lt.
- Ar žadinti vaiką, kai šis jau vaikšto per miegus?
- Rekomenduojama labai atsargiai žadinti. Rasti savo pažadinimo būdą. Bet švelnų, kad vaikas neišsigąstų.