respublika.lt

Susirgai Norvegijoje? Tavo problemos!

(164)
Publikuota: 2024 birželio 19 18:00:00, Olava STRIKULIENĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
Jei užsienio valstybių institucijos vilkina procesą, „Sodra“ neturi galimybių jo paspartinti. Arūno Cironkos koliažas.

Lietuvos piliečiai vos ne kasdien kviečiami dirbti Norvegijos įmonėse statybininkais, žuvų perdirbimo įmonių darbininkais ir t.t. Statybininkai, o ypač staliai montuotojai šioje šalyje gali gauti ir 5300 Eur prieš mokesčius.

 

Tačiau retas sveikas, darbingas lietuvis pagalvoja, kas atsitiktų, jei taptų neįgalus. Per kiek laiko užsienio valstybės teiktųsi mūsų „Sodrai" suteikti informaciją apie lietuvio uždirbtą darbo stažą ir užsienyje mokėtus mokesčius? Ir niekam nerūpi, iš ko tas pasiligojęs lietuvis gyvens, kelerius metus negaudamas jokios pašalpos!

Šilalės rajone, nedideliame šio rajono miestelyje gyvenantis 49 metų Kęstutis Paulauskas 9 metus dirbo statybininku Norvegijoje, Bergeno mieste. Dirbo tol, kol tiek pasiligojo, kad Klaipėdos jūrininkų ligoninėje 2022 m. spalį Kęstučiui atlikta širdies operacija. Dabar, kaip pats sako, gydytojai jam leidžia pakelti ne didesnį kaip 3-15 kg svorį, nuolat tenka lankytis pas medikus.

Tad statybas ne tik Norvegijoje, bet ir Lietuvoje teko pamiršti. O iš ko gyventi? Laimei, žmona turi darbą. O pats Kęstutis, vos sustiprėjęs po operacijos, 2023 m. vasario pradžioje kreipėsi į „Sodrą". Tikėdamasis gauti bent netekto darbingumo pensiją. Ir, aišku, nurodė, jog 9 metus dirbo Norvegijoje. Kęstutis kreipėsi į „Sodrą" daugiau nei prieš 16 mėnesių, o netekto darbingumo pensijos vis dar negauna. Nors Norvegija nėra Mėnulyje. Nors per tiek laiko, kiek K.Paulauskas laukia, galima ir daugiaaukščių namų kvartalą pastatyti.

Centralizuota Europos kontrolė

O kodėl reikia tiek laukti? O todėl, kad „Sodra" laukia, kada jai bus pateikti duomenys apie Norvegijoje įgytą K.Paulausko darbo stažą. Tokia yra Europos Sąjungoje nustatyta tvarka. Visi darbo stažai, Lietuvos piliečių įgyti Europos Sąjungos valstybėse, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje ar Europos ekonominėje erdvėje (EEE), kuriai priklauso ir Norvegija, yra sumuojami.

Pavyzdžiui, jei lietuvis 10 metų dirbo Airijoje ir 23 metus dirbo Lietuvoje, jis iš viso turi 33 metų darbo stažą. Tačiau Airija apie toje šalyje įgytą lietuvio stažą turi pranešti mūsų „Sodrai", o Lietuva - Airijai. Skiriant pensijas Lietuvoje, vadovaujamasi ne tik Lietuvos pensijų įstatymu, bet ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal tuos teisės aktus stažai sumuojami, o pensijas kiekviena valstybė skiria atskirai. Už tiek metų, kiek žmogus toje valstybėje dirbo.

Tad lietuvis, išdirbęs Airijoje 10 metų, gautų airišką pensiją už 10 metų, Lietuvoje, jei čia pradirbtų 23 metus, gautų lietuvišką pensiją už 23 metus, tačiau jo darbo stažas būtų 33 metai. Aišku, daugumai K.Paulausko amžinininkų toks didžiulis stažas - tik graži teorija. Nes, Lietuvoje prasidėjus valstybės įmonių, žemės ūkio privatizacijai ir bankrotams, daug lietuvių dirbo užsieniuose nelegaliai. Slapstydamiesi, kad jų neužkluptų mokesčių inspekcija ar policija. O ir Lietuvoje dirbdavo nelegaliai. Firmose, kurios seniai bankrutavo. Ar ūkiuose be darbo sutarčių. Nes tai buvo santvarkų keitimosi metas. Kai žmogui reikia valgyti, jis negalvoja, ar darbo santykiai teisingai įforminti. Todėl dabar ne visi tam tikro amžiaus tautiečiai gali įrodyti, kiek iš tiesų turi darbo stažo. Tačiau nepavyksta įrodyti net ir dirbus visiškai legaliai.

Turimi įrodymai nieko nekeičia?

„Aš nereikalauju to, kas nepriklauso, - aiškino K.Paulauskas, - gal mūsų „Sodra" galvoja, kad gaunu pensiją iš Norvegijos? Ne, negaunu. Girdėjau, kad dokumentai dėl darbo stažo iš Norvegijos gali „suvaikščioti" net per 15 mėnesių, o dabar jau 17-as mėnuo prasidėjo. „Sodra" man atsakė, kad vis dar laukia iš Norvegijos kažkokio atsakymo. Gal todėl, jog laiškus ne popierinius, bet elektroninius siunčia?"

Pats Kęstutis turi išsaugojęs norvego darbdavio norvegiškai pateiktą informaciją apie jo darbo užmokestį bei sumokėtus mokesčius. Turi mokesčių korteles nuo 2010 m. Aiškiai matomi Norvegijos darbdavio firmos rekvizitai bei išmokėtos sumos. Tai, kas tose kortelėse parašyta, net ir nemokant norvegų kalbos galima lengvai perskaityti su google vertėju. Tačiau „Sodrai" reikalingi tik oficialūs Norvegijos institucijų patvirtinti raštai. Gali būti, kad raštų siuntinėjimai užtrunka ir dėl to, jog susirašinėjama angliškai, o norvegų biurokratai daug mieliau atsakinėtų į raštus, parašytus jų šalies valstybine kalba.

Bejėgiai prieš turtingesnę valstybę

Kita vertus, jei lietuvis Norvegijoje būtų padaręs kriminalinį nusikaltimą ar stumtelėjęs savo vaiką, tos šalies atsakingos institucijos, pradedant policija, vaiko teisėmis, būtų iškart reagavusios. Gal net vaiką atimtų. O kai darbingas lietuvis atvyksta į Norvegiją, kad čia sąžiningai dirbtų ir užsidirbtų ne tik atlyginimą, bet ir darbo stažą, toks lietuvis, matyt, neatrodo Norvegijos biurokratams pakankamai reikšmingas. Juolab kai tas lietuvis statybininkas jau nedarbingas. Namų Norvegijoje turbūt jau nestatys.

Aišku, būtų lengviau, jei Lietuvoje dirbtų tiek norvegų, kiek mūsiškių darbuojasi Nervegijoje. Tada stažus, pensijas skaičiuojančios abiejų šalių institucijos būtų vienodai apkrautos, todėl vienodai būtų linkusios viena kitai padėti. O dabar Lietuvoje gal dirba tik keliolika norvegų, nė vienas Lietuvos pilietybės neprašo. Lietuvon nesiveržia. Mūsų pilietybės prašo tik rusai, baltarusiai, ukrainiečiai, pakistaniečiai ir t.t. Visi ne iš ES ar EEE šalių.

O apie 50 tūkst. mūsiškių pernai nurodė Norvegiją kaip pastovią gyvenamąją vietą. Taip pat pernai net 576 lietuviai tapo Norvegijos karalystės piliečiais. Šis skaičius kasmet auga. Bet žemaičiui K.Paulauskui nuo to nė kiek nelengviau. Jam net į „Sodrą" paskambinti yra sudėtinga. Internete nurodytas „Sodros" telefonas Šilalėje yra klaidingas. Tenka skambinti į Vilnių bendruoju informacijos telefonu. Išgirsti „spauskite vienetą, spauskite dvejetą". Ir ilgai klausytis muzikėlę.

Komentuoja "Sodros" atstovė Malgožata Kozič:


Jūsų nurodytu atveju žmogus pateikė „Sodrai" prašymą skirti negalios/netekto darbingumo pensiją 2023 m. vasario 8 d., kartu nurodęs, kad turi darbo stažo Norvegijoje ir Nyderlanduose. Lietuvoje jo darbo stažas siekia 2,7 metų, o reikalaujamas minimalus darbo stažas netekto darbingumo pensijai skirti šiuo atveju yra 8,5 metų. Todėl būtinai reikia stažo patvirtinimo iš Norvegijos ir Nyderlandų, kad visose šalyse įgytas darbo stažas būtų susumuotas ir Lietuva galėtų skirti negalios pensiją.

„Sdra" išsiuntė asmens prašymą ir reikiamas pažymas užsienio kompetentingoms įstaigoms 2023 m. kovo 2 d. Norvegijos kompetentingai įstaigai paprašius, 2023 m. balandį buvo pateikti papildomi duomenys. Nuo to laiko „Sodra" negavo duomenų iš užsienio kompetentingų institucijų. Nuo prašymo padavimo dienos „Sodros" Užsienio išmokų skyrius išsiuntė Norvegijos ir Nyderlandų institucijoms aštuonis priminimus.

2024 m. vasario 26 d. iš Norvegijos kompetentingos įstaigos gauta žinutė, kad atvejis bus išnagrinėtas iki 2025 m. birželio 21 d. Nyderlandų kompetentinga įstaiga 2024 m. gegužės 30 d. atsiuntė sprendimą neskirti negalios/netekto darbingumo pensijos, tačiau stažo pažymos nepateikė. „Sodros" Užsienio išmokų skyrius 2024 m. birželio 7 d. dar kartą išsiuntė užklausą Norvegijos ir Nyderlandų įstaigoms dėl stažo pažymos pateikimo, kadangi be šio dokumento ir duomenų negalima paskirti negalios pensijos Lietuvoje.

Bet užsienio institucijų priimami sprendimai ir atsakymų pateikimo terminai priklauso tik nuo jų vidinės tvarkos ir nacionalinių teisės aktų. „Sodra" neturi jokių praktinių ar teisinių svertų, kad galėtų paspartinti šį procesą ar paskatinti užsienio kolegas greičiau teikti informaciją. Jei užsienio kompetentinga įstaiga ilgai neatsako į užklausą, „Sodra" siunčia priminimus vidutiniškai kas du mėnesius, tačiau neturi kitų instrumentų, kad galėtų paspartinti šį procesą.

 

 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
63
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (164)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar prisidėtumėte prie valstybės gynybos karinio konflikto metu?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar kada nors šaudėte iš šaunamojo ginklo?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+12 +21 C

+15 +25 C

+20 +25 C

+24 +29 C

+27 +34 C

+20 +26 C

0-3 m/s

0-5 m/s

0-6 m/s