Su psichikos sveikatos sutrikimais bent kartą gyvenime susiduria 1 iš 5 žmonių

Psichikos sutrikimai – vis dar stigmatizuojami

Nors psichikos sveikatos priežiūros poreikis didelis ir jas atliepiančių paslaugų daugėja, nemaža gyventojų dalis kreiptis dėl psichologinės pagalbos ar kitų paslaugų vis dar vengia. Anot specialistų, tam įtakos vis dar neretai turi stereotipai, kurie atsiranda dėl nepakankamo supratimo, klaidingos informacijos apie psichikos sveikatą, taip pat bendruomenės žinios apie psichikos sveikatos, teigia specialistai.

Higienos instituto Psichikos sveikatos centro 2023 m. atliktas tyrimas, nagrinėjantis psichikos sveikatą stigmatizuojančių nuostatų paplitimą visuomenėje, rodo, kad net ketvirtadalis Lietuvos gyventojų nenorėtų gyventi kaimynystėje su psichikos sveikatos sutrikimą turinčiu žmogumi.

Kaip nurodoma tyrime, tokios situacijos priežastis gali būti visuomenės mitas, kad psichikos liga sergantys žmonės yra pavojingi, o prie šios stigmos gilinimo prisideda ir žiniasklaidos naujienos.

Jaunimas žvelgia kitu kampu

2023 m. Higienos instituto Psichikos sveikatos centro atlikto tyrimo duomenys atskleidė, kad 18–25 m. amžiaus respondentų nuostatos apie psichikos sveikatos sutrikimus buvo labiau teigiamos ir mažiau stigmatizuojančios, lyginant su visomis kitomis amžiaus grupėmis.

Tam pritaria ir „Jaunimo linijos“ komunikacijos vadovė Rita Stanelytė.

„Kadangi jauni žmonės vis daugiau kalba ir domisi savo psichikos sveikata, jiems prieinama daug šaltinių šiomis temomis (tai, žinoma, labai sveikintina), vis dėl to pasitaiko ir savidiagnozių. Tačiau mes manome, kad geriau žinoti daugiau, kreipti dėmesį į savo būseną nei į emocinius sunkumus numoti ranka“, – pranešime cituojama R. Stanelytė.

Jos teigimu, prie stigmos mažinimo prisideda internete esančios informacijos gausa, įvairūs straipsniai, tyrimai, forumai, tinklaraščiuose ar socialiniuose tinkluose paviešinti asmeniniai išgyvenimai.

Moterys paslaugomis naudojasi dažniau

Pernai metais „Vilnius sveikiau“ atlikto Vilniaus miesto suaugusiųjų gyvensenos tyrimo rezultatai atskleidė, kad panaši moterų ir vyrų dalis susiduria su psichikos sveikatos sunkumais (moterys – 51,8 proc., vyrai – 46,1 proc.).

„Į mūsų centrą kreipiasi moterys ir vyrai, išgyvenantys tokias psichologines krizes kaip skyrybos, artimųjų netektis, santykių problemos, fizinis ir emocinis smurtas, savižudybė. Statistiniai duomenys nerodo, kad tam tikros problemos būtų labiau „moteriškos“ ar „vyriškos“, tiesiog moterys psichologinės pagalbos vis dar linkusios kreiptis dažniau“, – tai patvirtino „Krizių įveikimo centro“ psichologė psichoterapeutė Asta Groblytė.

Jos teigimu, moterys dažniau naudojasi ir psichikos sveikatą stiprinančiomis paslaugomis, ir tai rodo mažesnę stigmą.

Anot tyrimo duomenų, moterys vis dar sunkiai ieško emocinės pagalbos paslaugų, susidūrusios su jautriais iššūkiais: motinyste, psichologiniu ir seksualiniu smurtu, lyčių stereotipais.

A. Groblytė taip pat pažymi, kad moterims sunkiau kalbėti apie patirtą ar tebepatiriamą smurtą (fizinį, psichologinį), persileidimą, savižalą, su priklausomybėmis, psichikos ligomis susijusias problemas.

Savo ruožtu viešosios įstaigos „Vyrų krizių ir informacijos centras“ atstovas Donatas Nėnius pritarė, kad dažnai vyrų problemos, dėl kurių jie kreipiasi, yra panašios į moterų, tačiau tarp jų išskiria savirealizacijos profesinėje srityje stoką, pašlijusius darbo ar verslo santykius, taip pat įvairias netektis.

Kaip pastebi specialistai, vyrams vis dar neretai būna sunku kreiptis psichologinės pagalbos. Anot jų, tokiu žingsniu bijoma pasirodyti silpniems. Nepaisant to, pastebima, kad visuomenės stereotipai keičiasi ir vyrai pagalbos kreipiasi dažniau.

„Trečdalis į mūsų centrą besikreipiančių žmonių yra vyrai, tai tikrai nemaža dalis. Lyčių skirtumai šiuo atžvilgiu mažėja. Tačiau taip, prašyti pagalbos vyrams kartais sunkiau dėl nenoro pasirodyti pažeidžiamiems ir jautriems, tarsi tikras ir stiprus vyras negali toks būti. Bet jauni žmonės, taip pat ir vyrai, drąsiau kreipiasi pagalbos, ir tai rodo, kad visuomenės stereotipai keičiasi“, – pažymėjo A. Groblytė.

Pirminė psichologinė pagalba – nemokama

Ligonių kasos primena, kad psichikos sveikatos centruose teikiama psichologine pagalba galima pasinaudoti nemokamai.

Anot ligonių kasų, pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Todėl visi privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti pacientai turi galimybę pasirinkti pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią įstaigą, esančią savivaldybės teritorijoje.

„Už suteiktas paslaugas papildomai mokėti nereikia – ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmoka visą šios paslaugos nustatytą kainą“, – pranešime cituojama Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėja Sonata Leščinskienė.

Ligonių kasos atkreipia dėmesį, kad pirminę emocinę (psichologinę) pagalbą teikiančių įstaigų sąrašą ir kontaktus galima rasti ligonių kasų interneto svetainėje.