Seimo komitetas: siūlymas naikinti papildomas priemokas už gydymą neprieštarauja Konstitucijai

Tai nutarė pirmadienį posėdžiavę šio komiteto nariai, apsvarstę Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas dėl Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotų įstatymo pataisų galimo prieštaravimo Konstitucijai.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai mano, kad sveikatos paslaugos yra specifinė ūkinė veikla ir įstatymo leidėjas turi teisę nustatyti jos reguliavimą. 

„Nematau prieštaravimo Konstitucijai. Sveikatos priežiūros paslaugos nėra tokia pat ūkinė veikla, kaip pvz. duonos kepimas. Tai speciali ūkinė veikla”, – sakė Seimo narys Raimondas Šukys. 

Seimo teisininkų pozicija jam sukėlė abejonių. Parlamentaro nuomone, sveikatos priežiūros paslaugos, kurios yra apmokamos PSDF lėšomis, nebepatenka į paprastą ūkinės veiklos reguliavimą.

„Kada privačios įstaigos teikia sveikatos priežiūros paslaugas, tarpusavyje konkuruoja, tada tai ūkinė veikla. Bet kada sudaroma sutartis, gaunamas  apmokėjimas iš PSDF, tai tampa specialiomis paslaugomis ir jas gali reguliuoti įstatymo leidėjas”, – mano R. Šukys. 

Seimo komiteto posėdyje dalyvavęs Valstybinės ligonių kasos atstovas Tomas Ragauskas tvirtino, kad įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijai. Jo teigimu, įstatymo leidėjo diskrecija yra nustatyti, kokios paslaugos ir kokia apimtimi yra kompensuojamos arba nekompensuojamos iš PSDF lėšų. 

Priėmus įstatymo pataisas, iš pacientų nebebūtų reikalaujama papildomų mokesčių už valstybės lėšomis teikiamas medicinines paslaugas. 

Seimo Teisės departamentui atstovavęs Edvinas Mušinskis atkreipė komiteto narių dėmesį į galimas rizikas dėl projekto prieštaravimo Konstitucijai. 

„Manome, kad projektu siūlomas reguliavimas, kuriuo nustatomas absoliutus draudimas pacientui susimokėti kainų skirtumą, renkantis brangesnes  asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios  būtų apmokamos privalomojo sveikatos draudimo lėšomis, prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio nuostatoms, įtvirtinančioms, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, o valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę“, – sakoma Seimo Teisės departamento išvadoje. 

Seimo teisininkų nuomone, ši iniciatyva taip pat prieštarauja Konstitucijos nuostatai, nustatančiai, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus.

Tačiau tokia Seimo teisininkų išvada nesulaukė Teisės ir teisėtvarkos komiteto narių palaikymo. Pirmadienį už ją balsavo 3 komiteto nariai, 5 buvo prieš, 1 parlamentaras susilaikė. 

Jei Seimas pritartų įstatymo pataisoms, jos įsigaliotų nuo 2026-ųjų pradžios.

Šiuo metu Sveikatos sistemos įstatymas įtvirtina galimybę pasirinkti brangesnes paslaugas, medžiagas bei procedūras. Kaip jau anksčiau nurodė ministerija, praktikoje tai tapo neteisėto pacientų apmokestinimo įrankiu, keliančiu nepasitenkinimą ir iškreipiančiu sveikatos sistemą.