Rizikos zona: 9 netikėčiausios profesinės ligos

Kirpėjas

Dermatitas, astma

Nors ir keista, viena labiausiai traumuojančių profesijų - kirpėjo. Visą dieną ant kojų, nepatogi poza, nuolatinis kontaktas su karštu vandeniu, aštriais daiktais, elektros prietaisais...

Visame pasaulyje daugiau kaip pusė visų kirpėjų skundžiasi sveikata.

Niujorko sveikatos departamento vertinimais kas penktas kirpėjas, pavargęs nuo nuolatinių ligų, ryžtasi mesti šį darbą. Labiausiai paplitę skundai - nugaros skausmas (apie jį kalba 30 proc. kirpėjų), alkūnių skausmas (25 proc.), galvos skausmas 23 proc.) ir nagų būklės pablogėjimas (20 proc.). Bet pagrindinė problema - nuolatinis kontaktas su cheminėmis medžiagomis. Dėl ilgalaikio daugiau kaip 5000 salonuose naudojamų įvairių medžiagų poveikio kirpėjai suserga ne tik kontaktiniu dermatitu ir kitomis sunkiai išgydomomis odos ligomis, bet dar ir sunkiomis kvėpavimo takų ligomis ir net astma.

Slaugytoja

Miokardo infarktas

Slaugytojos profesija niekada nebuvo laikoma lengva. Bet pastaraisiais metais mokslininkai išsiaiškino, kad šios profesijos atstoves labai dažnai pakerta išeminė širdies liga ir ūmus miokardo infarktas.

Medicinos sociologų vertinimu, streso atžvilgiu slaugytojos profesija - viena nepalankiausių. Jų atsakomybės lygis yra labai aukštas, o įgaliojimai - riboti, slaugytojoms tenka atlaikyti visą pacientų nepasitenkinimą, jas nepakankamai gerbia gydytojai, už tokį sunkų darbą yra mokama mažai, o profesinių perspektyvų šios moterys turi mažai.

Dėl viso to kyla nuolatinė psichologinė įtampa. Streso metu į kraują išskiriamas adrenalinas ir kraujospūdis staigiai didėja. Jeigu tai vyksta reguliariai, širdies ir kraujagyslių ligų rizika vis didėja.

Statistikos duomenys rodo, kad tos slaugytojos, kurios dirba sunkiomis ir stresą keliančiomis sąlygomis, širdies ligomis suserga 40 proc. dažniau už tas, kurios darbuojasi ramesniuose skyriuose.

Veterinaras

Trichofitija ir Ku karštligė

Vokietijos Profesinių ligų instituto vertinimais veterinaro profesija - 9 kartus pavojingesnė negu gydytojo, gydančio žmones. Dauguma pacientų įprastose ligoninėse nesikandžioja ir nesidrasko. Bet apdraskymas - nedidelė bėda, yra daug blogiau, kai gyvūnai žaizdas užkrečia sunkių ligų sukėlėjais.

Apie 40 proc. veterinarų bent kartą per praktikos metus gydėsi nuo infekcinių ligų, kuriomis užsikrėtė darbe. Dažniausiai veterinarai užsikrečia trichofitija - ant odos apsigyvena mikroskopiniai grybeliai, dėl kurių ima slinkti plaukai, oda parausta ir lupasi. Kaip rodo Kanados veterinarų apklausos rezultatai, 76 proc. specialistų stebėjo šią savo keturkojų pacientų ligą ir 8 proc. ja galop užsikrėtė.

Ypač pavojinga dirbti su galvijais - nuo jų galima užsikrėsti Ku karštlige. Tai palyginti reta liga: visose Australijos galvijų fermose kasmet registruojama keli šimtai užsikrėtimo atvejų, bet jos simptomai yra itin nemalonūs. Pacientams pakyla temperatūra, „laužo" sąnarius ir raumenis, skauda galvą ir atsiranda jautrumas šviesai.

Be to, dėl Ku karštligės dažnai kyla komplikacijų, susijusių su širdies veikla, o laiku nepradėjus gydyti ligonis gali mirti. Ligos pavadinimas yra kilęs iš angliško „Query" - „neaiški karštinė", nes jos kilmės ilgai nesisekė nustatyti. Tik XX a. viduryje paaiškėjo, kad ligą sukelia riketsijų šeimos bakterija, šiltinės sukėlėjų giminaitė.

Naktinės pamainos darbuotojas

Krūties ir prostatos vėžys

Kaip vertina F.Hačinsono onkologijos tyrimo centro specialistai, moterims, dirbančioms naktinėje pamainoje, krūties vėžio rizika yra 60 proc. didesnė negu toms, kurios naktį miega. Priverstinis būdravimas naktimis lėtina miego hormono melatonino sintezę. Ši medžiaga pasižymi priešvėžiniu poveikiu, be to, be jos organizme spartėja lytinių hormonų sintezė, o tai didina riziką susirgti krūties vėžiu.

Vyrams darbas naktinėje pamainoje kenkia mažiau, bet rizikuoja ir jie. Kioto universiteto (Japonija) specialistų duomenimis stipriosios lyties atstovams pavojingesnis net ne sistemingas nemiegojimas naktį, o „slenkantis" grafikas su dažnais naktiniais budėjimais. Toks režimas triskart didina kai kurių rūšių prostatos vėžio tikimybę.

Dailininkas

Apsinuodijimas sunkiaisiais metalais

Prinstono mokslininkų vertinimais ne mažiau kaip 20 tapyboje naudojamų pigmentų pasižymi aiškiu toksiniu arba kancerogeniniu poveikiu. Apsinuodijimo simptomai gali skirtis priklausomai nuo dažų naudojimo intensyvumo ir nuo jų derinių konkretaus dailininko studijoje.

Nuolatos kvėpuojant švino pigmentais galima susirgti anemija, pakenkti inkstams, virškinamajam traktui ir nervų sistemai. Kadmio pigmentai didina plaučių vėžio išsivystymo tikimybę. Kontaktas su chromu gali baigtis opomis ir odos alerginėmis ligomis. Suodžiai (pigmentas, suteikiantis juodą spalvą dažams) odai yra dar pavojingesni - reguliariai naudojami gali sukelti vėžį.

Ir nors natūralumo mada pasiekė ir dailininkus, natūralūs dažai, kaip švino oksidai, violetinis kobaltas ir geltonas kadmis yra daug pavojingesni už šiuolaikinius sintetinius dažus, kurių saugumas prieš masiškai gaminant paprastai yra bent minimaliai tikrinamas.

Mėsininkas

Riešo kanalo sindromas

Kaip pagrindinė biuro darbuotojų liga populiariuose leidiniuose dažnai įvardijamas riešo kanalo sindromas, išsivystantis tada, kai vidurinį nervą spaudžia riešo kaulai ir dėl to skauda ir tirpsta pirštai. Iš tiesų mokslo tyrimais nėra nustatytas aiškus ligos ir darbo kompiuteriu ryšys.

Vis dėlto sindromas egzistuoja, bet dėl jo kenčia kiti žmonės, priversti dirbdami nuolatos smarkiai lankstyti riešą. Spausdinti klaviatūra yra toli gražu ne taip kenksminga kaip, tarkime, pjaustyti mėsą, dirbti siuvimo ceche, prisukinėti veržles arba groti būgnais.

Neretai nuo riešo kanalo sindromo ir kitų riešo traumų kenčia boulingo mėgėjai. Garsiausia auka tapo britė Kristina Lokton (Christine Lockton), kuriai ridenant kamuolį suplyšo riešo raiščiai ir ji 5 metus sirgo nepaprastai skausmingu artritu.

Kad nereikėtų naudotis dešine ranka, dešiniarankė mergina net išmoko rašyti kaire. 2005 m. Kristinai pirmajai Europoje riešo sąnarys buvo pakeistas bioniniu protezu.

Sportininkas

Neproporcingas raumenų vystymasis ir ėduonis

Pagal traumų dažnumą sportininkai, aišku, toli lenkia daugelį kitų profesijų. Bet medaliams kelią pastoja ir mažiau akivaizdūs pavojai. Pavyzdžiui, kai kurių sporto šakų atstovams netolygiai vystosi kairės ir dešinės kūno pusės raumenys. Raumenų asimetrija ypač būdinga futbolininkams. Specialistai mano, kad ji didina traumų ir atramos - judėjimo sistemos ligų riziką.

Dažniausiai netolygiai vystosi kurios nors galūnės lenkiamieji raumenys. Sportininkų ir ypač sportininkių, žaidžiančių futbolą, krepšinį ir žolės riedulį būna pernelyg išsivystęs - lyginant su pakinklinės sausgyslės raumenimis - šlaunies keturgalvis raumuo. Toks netolygumas didina kelio traumų tikimybę.

Kita bėda - dantų emalio tirpimas dėl gausaus gėrimų, skirtų sportuojantiems, vartojimo. Juose yra daug rūgšties, kuri po truputį naikina emalį, dėl to didėja jų jautrumas ir ėduonies rizika.

Beje, paprastuose energiniuose gėrimuose rūgšties yra net daugiau, negu skirtuose sportininkams, taigi nerimauti dėl dantų reikėtų ir nuolatos neišsimiegantiems biurų darbuotojams.

Biuro darbuotojas

Kompiuterinio regos sutrikimo sindromas

Darbas prie kompiuterio, net naudojant kokybišką monitorių - rimtas išmėginimas akims. Pasikartojantys smulkūs akių judesiai skaitant tekstus, būtinybė prisitaikyti prie mirgėjimo ir monitoriaus švytėjimo, nepertraukiamas fokusavimas vaizdams atsinaujinant labai vargina akies obuolio raumenis.

Todėl žmogus pradeda blogiau matyti, aplinkiniai daiktai gali dvejintis arba tapti ryškūs, sunku sufokusuoti vaizdą, vargina akių, galvos skausmas, svaigulys. Visų šių problemų kompleksas vadinasi kompiuterinis regos sindromas. Kukliausiais skaičiavimais su juo susiduria 70 proc. žmonių, nuolatos dirbančių kompiuteriu.

Virėjas

Astma, sunkios traumos

Kaip ir kirpėjams, virėjams gyvenimą gerokai gadina astma ir kitos kvėpavimo takų ligos. Žmonių su baltomis kepuraitėmis sveikatai kenkia priemonės, naudojamos virtuvei dezinfekuoti, pridegusio augalinio aliejaus garai ir dar daugybė prieskonių ir aromatizatorių, kuriais tenka kvėpuoti per darbo dieną.

Be to, virėjai, ypač jauni, reguliariai kreipiasi į gydytojus dėl sutrenkimų, įpjovimų ir nudegimų. Pamainos neretai trunka ilgiau kaip 8 valandas, technikos būklė yra tikrinama kartą per pusmetį, o darbuotojų apmokymu (dažnai - migrantų arba nepilnamečių) niekas deramai nesirūpina. Į medikus kasmet kreipiasi 22 000 amerikiečių paauglių, dirbančių restoranuose.

Profesionalūs virėjai smulkias traumas ir nugaros skausmus vertina kaip neišvengiamybę, bet kasmet jie patiria daugiau kaip 150 rimtų traumų, kurias geriausiu atveju tenka ilgai gydyti, o blogiausiu - jos baigiasi invalidumu.