1 nuotr.Kuo vyresni tampame, tuo šykščiau šypsomės ir juokiamės. O juk žmonių, kurie juokiasi dažniau negu kartą per savaitę, mirties ir širdies ir kraujagyslių ligų (išeminės širdies ligos, hipertenzijos, širdies nepakankamumo) rizika yra mažesnė negu tų, kas juokiasi rečiau kaip kartą per mėnesį.
Juokas tiesiogiai veikia daugybę procesų, vykstančių galvos smegenyse, įskaitant skausmą. Pavyzdžiui, žiūrint komedijas silpnėja skausmo intensyvumas. Taip yra todėl, kad juokiantis išsiskiria tam tikri nerviniai mediatoriai (serotoninas, endorfinai, dopaminas, oksitocinas), kurie didina skausmo slenkstį ir sukelia džiaugsmą.
Nuo streso
Paprastai juokiamės, kai mums yra gera, lengva ir linksma. Bet galbūt tai reikėtų daryti net tada, kai gyvenimas nesišypso? Juokas, net pro ašaras, - vienas efektyviausių būdų kovoti su stresu. Jis mažina streso hormonų kortizolio ir adrenalino kiekį. Be to, juokiantis suaktyvėja kvėpavimas ir kraujotaka, į smegenis patenka daugiau deguonies, vadinasi, gerėja ir kognityviniai gebėjimai. Taigi, pasijuokti prieš egzaminą ar svarbią konferenciją galbūt yra net naudingiau negu karštligiškai stengtis išmokti ir užbaigti viską, ko nespėjote.
Regeneracija
Juokas stimuliuoja imuninės sistemos ląstelių, gaminančių antikūnus, augimą, o tai mažina imlumą infekcijoms. Mėgstantys pasijuokti žmonės rečiau serga peršalimo ligomis ir greičiau pasveiksta, nes juokiantis pagausėja T-limfocitų - kovotojų su patogeniniais mikrobais.
Juokas - puikus kvėpavimo pratimas, gerinantis kraujotaką. Jį galima taikyti kaip visą organizmą stiprinančios reabilitacijos dalį tiems, kurie sunkiai atlaiko fizinį krūvį.
Kova su senėjimu
Pasirodo, juokas padeda geriau įsiminti informaciją. Limbinė sistema, atsakinga už emocinę reakciją, juoką, yra glaudžiai susijusi su hipokampu - galvos smegenų sritimi, kurioje formuojasi atmintis. Todėl emociškai nuspalvinta informacija visada įsimenama geriau. Taigi, norint atitolinti demenciją, reikia dažniau juoktis!
