1 nuotr.Sveikatos apsaugos ministerija Seimo Sveikatos reikalų komitetui pasigyrė, kaip puikiai buvo suvaldyta COVID-19 pandemija ir kaip puikiai pasirengta galimoms naujoms pandemijoms. Tačiau tai įtikino ne visus posėdžio dalyvius. Pavyzdžiui, epidemiologas prof. Saulius Čaplinskas išsakė ne vieną priekaištą.
„Ministerijos pranešime daug ko pasigedau. Pavyzdžiui, gyventojų sveikatos rodikliai epidemiologine prasme buvo ne visai teisingai interpretuojami. Kitas klausimas - informacijos, kad tie rodikliai buvo vieni iš prastesnių. Žinome, kad trūko ne tik finansinių resursų, bet ir žmogiškųjų resursų. Trūko vadybos patirties. Net surinkta ekspertų grupė buvo tokia, kad joje nebuvo nė vieno epidemiologo, turinčio ekstremalių situacijų, tokių, kaip pandeminis gripas, AIDS pandemija, valdymo patirties. Tad ir atsakas į COVID-19 pandemiją bent iš pradžių buvo orientuotas daugiau į klinikinius dalykus", - rėžė S.Čaplinskas.
Ji stebina ir tai, kad per patį pandemijos įkarštį vyko sveikatos priežiūros įstaigų reforma, o dabar nuo visuomenės slepiama svarbi informacija.
„Dabar yra visiškas komunikacijos štilis. Tiek užkrečiamų ligų prasme, tiek vakcinacijos prasme. Pasigendu ir aktyvios Visuomenės sveikatos departamento pozicijos. Taip, Sveikatos reikalų komiteto nariai turbūt žino departamente dirbančių žmonių pavardes. O jei gatvėje paklaustume žmonių, ar jie įvardintų bent vieną pavardę? O tai yra labai svarbi institucija.
Vadybos klausimai visuomenės sveikatos įstaigose irgi kelia didelių abejonių, nes gilesnio supratimo apie tai, kas vyksta, kas daroma ir kas turi būti daroma ten dirbantys neturi. Manau, kad politinį požiūrį į visuomenės sveikatą atspindi ir tas faktas, kad pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atkūrimo pas mus nėra viceministro, kuruojančio visuomenės sveikatos klausimą. Negana to, net neturime vyr. epidemiologo. Pas mus skiriama daug dėmesio tam, daug mokesčių mokėtojų pinigų, bet kairė nežino to, ką daro dešinė. Juk pandemijos įkarštyje per Lietuvos mokslų akademiją buvo skiriama per milijoną eurų įvairiems su pandemija susijusiems moksliniams projektams. Tačiau apie tai ministerija net neužsimena. Mat net neturime žmogaus, kuris tai apjungtų, kuruotų. Kol nekeisime požiūrio, tol mūsų pasirengimas būsimoms pandemijų grėsmėms liks popieriuje", - įspėjo S.Čaplinskas.
Pasak profesoriaus, informacijos sklaida apie skiepų šalutinius poveikius turėtų būti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ir kitų panašių įstaigų reikalas.
„Būtina kiek įmanoma mažinti žmonių susiskaldymą, nepasitikėjimą mūsų valstybe, medicina. Duomenys rodo, kad tose šalyse, kuriose žmonės labiausiai pasitikėjo savo valdžia, pasitikėjo specialistais, ir pirmiausiai specialistai komunikavo apie pandemiją, o ne politikai, rezultatai buvo geriausi. Pavyzdžiui, Skandinavijos valstybėse", - reziumavo S.Čaplinskas.
Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas sutiko su visomis profesoriaus pastabomis, „Prašyčiau nepalikti visuomenei pačiai ieškoti informacijos internete arba iš lūpų į lūpas apie vakcinų galimą šalutinį poveikį. Ji turi būti skleidžiama teisinga, nes kai kurių dalykų nuslėpti negalima ir nėra reikalo. Čia ministerija tikrai turėtų padirbėti. Dėl nesuformuotos politinės komandos - irgi jūs teisus, tikrai tai yra galvos skausmas", - kalbėjo A.Matulas.
