Parkinsono liga diagnozuojama ir jauniems

„Remiantis Higienos instituto duomenimis, 2024 metais Lietuvoje Parkinsono liga sirgo 9861 žmogus. Maždaug 2500 asmenų šią diagnozę išgirdo pirmą kartą. Šiuo metu gydant Parkinsono ligą žmogaus gyvenimas nesutrumpėja. Tačiau ši liga sergantį žmogų paprastai lydi 25 jo gyvenimo metus ir ilgiau.

Parkinsono liga yra lėtinė progresuojanti nervų sistemos liga, kurios metu atsiranda judesių sutrikimų ir kitokių simptomų. Judesių sutrikimai: sulėtėjimas, sustingimas, raumenų įsitempimas, atpalaiduotų kūno dalių drebėjimas, sunki judesio pradžia, pakitusi eisena - smulkiais žingsniais, prilipusiomis prie žemės kojomis; sunkumai apsisukant, - sako Parkinsono ligos ir judėjimo sutrikimų asociacijos prezidentė Rūta Kaladytė Lokominienė. - Kiti simptomai - uoslės susilpnėjimas, vidurių užkietėjimas, miego ir nuotaikos sutrikimai, skausmas, nerimas, seilėtekis, kalbos bei balso pakitimai, dėmesio ir atminties silpnėjimas. Kiekvienas pacientas, žinoma, gali patirti įvairių, būtent jam būdingų požymių, kurie gali būti priskiriami Parkinsono ligai."

- Kodėl kyla Parkinsono liga?

- Dėl nervinių ląstelių veiklos ir cheminių medžiagų pusiausvyros sutrikimo, kuris priklauso nuo įvairių veiksnių: paciento individualių, genetinių faktorių, aplinkos poveikio, apsinuodijimo cheminėmis medžiagomis, mitybos ir gyvenimo būdo. Liga išsivysto dėl tų faktorių sąveikos.

Parkinsono liga šiuo metu neišgydoma, tačiau gydymas gerina pacientų gyvenimo kokybę ir mažina komplikacijų atsiradimo tikimybę.

- Ar tai vyresnių žmonių liga? Ar ją lengva diagnozuoti?

- Amžius yra vienas iš Parkinsono ligos rizikos veiksnių, tačiau toli gražu ne vienintelis. Vidutinis tipiškų ligos simptomų pradžios amžius yra apie 50-55-uosius metus. Vis dėlto žmonės gali susirgti ir būdami dvidešimtmečiai ar trisdešimtmečiai. Aš esu suaugusiųjų neurologė, tai mano jauniausias pacientas Parkinsono liga susirgo būdamas 16 metų.

Parkinsono ligos diagnostika nėra kuo nors sudėtinga. Ją diagnozuoja gydytojas neurologas; jeigu jis yra įgijęs specialių kompetencijų darbui su judėjimo sutrikimais sergančiais pacientais, tai jis gali būti vadinamas neurologas-judėjimo sutrikimų specialistas. Liga diagnozuojama remiantis simptomais, gali būti atliekami specifiniai tyrimai.

Genetiniai veiksniai Parkinsono ligos išsivystymui neabejotinai svarbūs, tačiau nereikėtų tapatinti genetikos ir paveldėjimo. Tik apie 10 proc. Parkinsono ligos atvejų galima nustatyti paveldimumą. Kitais atvejais būna individualūs genetiniai veiksniai arba genetiniai rizikos veiksniai, t.y., tokios genų mutacijos, kurios vienareikšmiškai nesiejamos su pačios ligos išsivystymu, bet siejama su tikimybe ją patirti.

Genetikos mokslas žengia į priekį šimtamyliais batais, įgyjame vis naujų žinių, kaip genetiniai veiksniai veikia Parkinsono ligą.

- Koks gydymas?

- Gydymas yra sudėtinis, visada skiriami vaistai. Labai svarbus ir nemedikamentinis gydymas, t.y. fizinis, socialinis aktyvumas, įvairios meno terapijos formos, reabilitacijos priemonės. Kai medikamentinio ir nemedikamentinio gydymo nepakanka paciento gyvenimo kokybei užtikrinti, gali būti pasitelkiamas chirurginis gydymas. Pacientui į galvos smegenis implantuojamas nervų sistemos stimuliatorius arba atliekamos mažesnio invazyvumo chirurginės intervencijos.

Parkinsono ligos gydymo pažanga per pastaruosius 25 metus labai išaugo. Dėl geresnio gydymo Parkinsono ligos „veidas" pasikeitė: šiandien liga nebesutrumpina paciento gyvenimo, o prieš 25-30 metų atimdavo net 6 jo gyvenimo metus.

- Minėjote, jog sergančiųjų Parkinsono liga pasaulyje tik daugės, nes visuomenė sensta?

- Išsivysčiusiose šalyse žmonės gyvena vis ilgiau. Taip, tai vienas iš didėjančio sergamumo Parkinsono liga faktorių.

Įdomus faktas, kad išsivysčiusiose valstybėse labai sumažėjo rūkymo mastas. Kad ir kaip keista, Parkinsono liga rečiau serga rūkantys žmonės. Rūkymas laikomas Parkinsono riziką mažinančiu veiksniu. Nors ir žmonės mažiau rūkys, norėdami išvengti vėžio, širdies-kraujagyslių ligų, tačiau globaliniu požiūriu aplinkos tarša tik didės, - kalbu apie sunkiuosius metalus, mikroplastiką, nanodaleles, radiaciją. Visa tai destabilizuoja genetinius mechanizmus, epigenetinius faktorius, mikrobiomą.

- Kokių iššūkių patiria patys neurologai, kiti specialistai, dirbantys su sergančiaisiais Parkinsono liga?

- Žinoma, mes turime visada domėtis moderniomis technologijos, stengtis kartu su sveikatos sistemos valdininkais, kad naujos technologijos atkeliautų greičiau ir į mūsų šalį.

Parkinsono ligos gydymas taip pat patiria iššūkių - kad ir Lietuvoje turime visų grupių vaistų, tačiau, deja, ne visų vaistų pateikimo metodikų galime pasiūlyti savo pacientams. Specialistai dėl to irgi išgyvena, norėtų, kad mūsų pacientams atsivertų visas platus prieinamas vaistų spektras.

Lėtinės ligos gydymo sėkmę lemia komandinis darbas. Vadinasi, su pacientu turi būti suformuojamas pasitikėjimu ir abipuse atsakomybe grįstas ryšys. Juk gydymas tik tada sėkmingas, kai pacientas atsakingai vartoja vaistus, praneša apie patirtus simptomus, tada ir šalutinio poveikio diagnostika greitesnė.

- Parkinsono liga specialistams dėl savo specifikos „įdomi"?

- Negalėčiau skirstyti ligų į nuobodžias ir įdomias, tačiau galiu tikrai pasakyti, kad Parkinsono liga galima domėtis nepailstamai visą gyvenimą. Kaupiant patirtį ir progresuojant mokslo tyrimams, atsiranda vis naujų šios ligos aspektų.

Yra dalykų, kuriuos mes išmokstame, ir tai nesikeičia. Parkinsono ligos veidas kinta, todėl apie šią ligą mokomės visą gyvenimą. Kiekvienas pacientas mus taip pat moko, kaip kovoti su liga, kaip valdyti simptomus, kaip atsispirti jausmui pasiduoti, nevartoti vaistų ar pasinerti į pseudopagalbą.

Kas priklauso iš valstybės pacientams, sergantiems Parkinsono liga

Smegenų neurostimuliatoriai.

Jau dešimtus metus Lietuvoje sunkia ligos forma sergantiems pacientams iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) kompensuojamas vienas iš šios ligos gydymo būdų - į smegenis implantuojami neurostimuliatoriai.

Ši operacija atliekama Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose ir Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose. 2024 m. Lietuvoje PSDF lėšomis apmokami neurostimuliatoriai buvo implantuoti 57 pacientams.

Vaistai.

Šiuo metu ligonių kasos PSDF biudžeto lėšomis 100 proc. kompensuoja 11 skirtingų vaistų veikliųjų medžiagų arba jų derinių, skirtų Parkinsono ligai ir antriniam parkinsonizmui gydyti.

Pernai Lietuvoje daugiau nei 9 tūkst. pacientų, sergančių Parkinsono liga ar antriniu parkinsonizmu, vartojo kompensuojamuosius vaistus. Iš viso pernai išrašyti beveik 58 tūkst. kompensuojamųjų vaistų receptų. Jiems apmokėti prireikė beveik 1,7 mln. eurų iš PSDF.

Medicininė reabilitacija.

Sergantiesiems Parkinsono liga fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, įvertinęs paciento būklę, gali skirti PSDF lėšomis apmokamas pradinės, ambulatorinės ar stacionarinės reabilitacijos paslaugas.

Pacientams, kuriems nustatytas 0-40 proc. dalyvumo lygis, ligonių kasos apmoka ir palaikomąją reabilitaciją, kuri gali būti teikiama kartą per metus.

Skaičiuojama, kad 2024 m. 545 sergančių Parkinsono liga žmonių pasinaudojo pradinės ambulatorinės reabilitacijos paslaugomis, 102 - ambulatorinės reabilitacijos ir 281 - stacionarinės reabilitacijos paslaugomis. Iš jų 133 pacientai gavo palaikomosios reabilitacijos paslaugas. Visoms šioms medicininės reabilitacijos paslaugoms apmokėti praeitais metais iš PSDF prireikė beveik 493 tūkst. eurų.

Brangieji tyrimai.

Daugumai sergančiųjų atliekami vaizdiniai galvos smegenų tyrimai, priskiriami brangiesiems tyrimams - kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, kartais ir radionuklidinė kompiuterinė tomografija, pozitronų emisijos tomografija. Specifinių neurovizualinių tyrimų, patvirtinančių Parkinsono ligą, nėra, tačiau juos atlikus gali būti pastebėta tam tikrų pakitimų, būdingų Parkinsono ligai, bei atmetamos kitos ligos priežastys.

Valstybinės ligonių kasos informacija

Garsūs žmonės, sirgę (sergantys) Parkinsono liga

Šia liga sirgo popiežius Jonas Paulius II, kuris po mirties buvo paskelbtas palaimintuoju. Parkinsono liga buvo nustatyta vienai prancūzų vienuolei Mari Simon-Pier, visos vienuolės po Švento Tėvo mirties prašė užtarimo seseriai Mari, ir įvyko stebuklas, ji pasveiko.

Filmo „Atgal į ateitį" aktorius Maiklas Foksas, jau ilgai sergantis Parkinsono liga, jos diagnozę žvaigždė išgirdo būdamas 29 metų.

Popgrupės „Earth, Wind and Fire" įkūrėjas Morisas Vaitas taip pat sirgo Parkinsono liga ir mirė būdamas 74-erių.