Pakalbėkime apie mėsą: kokią valgyti, kad būtų ir skanu, ir sveika

„Jeigu pažvelgtume į naujausias Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijas, jose aiškiai nurodyta, kad mėsą reikia valgyti, bet rinktis liesesnę.

Mėsa yra baltymų šaltinis, čia yra visos būtinos organizmui amino rūgštys. O pastarosios reikalingos naujų, imuninių ląstelių statybai, žuvusių ląstelių atsinaujinimui. Mėsoje yra ir kitų medžiagų, pavyzdžiui, vitamino B12, pakankamą jo kiekį mes galime gauti su jautienos mėsa. Jeigu valgote tik augalinį maistą, gali atsirasti vitamino B12 stygius, tai lemia mažakraujystės riziką, - „Vakaro žinioms" teigė R.Stukas.

- Iš augalinio maisto irgi gauname baltymų.

- Taip, tačiau augaliniai baltymai vertinami kaip nevisaverčiai. Augalinių baltymų sudėtyje nėra visų amino rūgščių.

Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose patariama valgyti mėsos, tačiau ne per daug. Lietuviai mėsos suvartoja gana daug. O būtent raudonos mėsos (jautiena, kiauliena, aviena, ožkiena) rekomenduojama valgyti nedaug. Nes raudonoje mėsoje yra kenksminga sialo rūgštis, pasižyminti kancerogeniniu poveikiu. Žinoma, tai nereiškia, kad reikia atsisakyti jautienos, tiesiog vartoti saikingai, nes ji yra, kaip minėjau, vitamino B12 šaltinis. Riboti reikia raudonos ir perdirbtos mėsos kiekį iki mažiau nei 500 g per savaitę arba iki 80 g per dieną. Naujausios Šiaurės šalių rekomendacijos siūlo net 60 g per dieną.

Yra rekomendacija riebią mėsą keisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi ir irgi mėsa - bet paukštiena. Paukštiena irgi skirtinga. Vandenyje plaukiojančių paukščių - žąsų, ančių - mėsa yra riebi, tamsi. Jeigu lygintume su vištiena, kalakutiena, tai pastarosios palankesnės sveikatai. Beje, pati vertingiausia yra krūtinėlės mėsa, nes ten yra pats geriausias amino rūgščių balansas.

- O ką daryti žmonėms, kurie visai nevalgo mėsos?

- Jie vartoja įvairius maisto papildus. Pavyzdžiui, vartoja vitamino B12 maisto papildus, tačiau reikia prisiminti, kad maisto papildas negali būti ir nėra maisto pakaitalas. Nes organizmas pritaikytas maistą valgyti. Bet kai žmogus yra vegetaras ar veganas, žinoma, geriau, kad jis tuos papildus vartoja, nei kad nevartoja.

Nevalgantys mėsos turi atidžiau save stebėti, ar nėra perbalę, jei akies apatinio voko gleivinė nebe rausva, o pabalusi, tai jau negerai. Apžiūrėkite plaštaką, jeigu delno vagelės rausvos, viskas gerai, jei baltos, - tai jau galima mažakraujystės rizika.

- Nejau B12 turi tik jautiena?

- Pagal mūsų maisto racioną vitamino B12 šaltinis yra jautienos mėsa, su kitais produktais šio vitamino reikalingo kiekio negaunama. Žmogus sako, štai, mėsą valgau ir viskas gerai. Vitaminas B12 būtinas efektyviam geležies panaudojimui kraujo kūnelių gamybai. Geležies žmogus gauna ir su augaliniu maistu, bet svarbu, kad ta geležis, kurią gauname, būtų panaudota kraujo gamybai organizme. O tam būtinas vitaminas B12.

- Žmonės linkę rinktis ne tokią sausą mėsą, skonį suteikia riebalai?

- Tarp kitko, nedidelis riebalų kiekis suteikia skonio. Kalbant apie bet kokį produktą, jei jis visai liesas, jis nebus toks skanus, nei riebesnis. Žinoma, mes dabar apie mėsą kalbame, bet kalbant, pavyzdžiui, apie liesą varškę ir riebesnę varškę, pastaroji bus skanesnė. Riebalai pagerina skonį.

- Į ką atkreipti dėmesį valgant mėsos patiekalus?

- Dažna klaida, kad žmonės valgo vištienos odelę, iškepėte vištienos, valgykite ją be odos, kad ir kokia apskrudusi ir skani ji jums atrodytų. Odoje yra ypač didelė cholesterolio koncentracija, kuri didina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką.

Jeigu ant laužo kepate šašlykus ir jie apskrunda, tai ten susidaro kenksmingos medžiagos. Nors žmogui skanu, bet sveikatai tai žalinga ir net kelia vėžio riziką. Retai valgant tokią mėsą rizika maža. Dažnai apskrudusios mėsos nereikėtų valgyti.

- Yra žmonių, kurie tuos apskrudimus tiesiog nusipjausto prieš valgydami, tačiau būna, kad dėl to palaikomi išpuikusiais...

- Buvo atliekamas Lietuvos gyventojų mitybos raštingumo tyrimas, paaiškėjo, kad dalis žmonių nepakankamai išprusę ir valgo tai, kas jiems skanu, visai nekreipdami dėmesio į sveikatą. Tai yra problema.

Jeigu žmogui svarbu sveikata, tai jis ir valgys sveikai. O pas mus dar įprasta sveikata pradėti rūpintis tada, kai jos nebelieka. Dar pastebime, kad dalis žmonių nusiteikę valgyti sveikai, bet jų žinios yra neteisingos ir jie valgo pagal savo neteisingas žinias, įsivaizduodami, kad valgo sveikai.

- Lietuviai mėgsta lašinius, kiek jų valgyti?

- Kiaulienos lašiniai, lyginant su jautienos, yra žymiai geresni, nes čia yra nemažai polinesočiųjų riebalų rūgščių. Jeigu žmogus šiaip valgo neriebų maistą, jeigu ir daugiau tų lašinių suvalgys, nieko tokio. Bet jeigu žmogus apskritai valgo riebiai, tai ir lašinių jau nereikėtų.

- Mėsos kokybei, maistinei vertei turi įtakos lesalai, pašarai?

- Taip. Su lesalais, pašarais į paukščio, galvijo organizmą patenka skirtingos medžiagos, kuo palankesnis sveikatai pašaras gyvūnui, tuo skanesnė mėsa.

- Medžiotojai sako, kad vertingiausia yra žvėriena, ar tiesa?

- Žvėriena sveikatai tikrai palanki mėsa, ypač stirniena. Nekalbame apie šernieną, nes ji - riebi. Tik tiek, kad tokios mėsos labai mažai žmonės valgo.

- Ar realus scenarijus, kad ateityje žmonės valgys mėsos pakaitalus?

- Galimas dalykas. Ir dabar yra sojos mėsa, bet tie baltymai nėra visaverčiai. Alternatyvių baltymų šaltinių ieškoma, randama, gaminama. Lietuvoje nėra baltymų turinčių maisto produktų stygiaus, bet pasaulyje yra šalių, kur trūksta baltymų. Mityboje ypač svarbus baltyminis visavertiškumas, nes baltymai svarbūs imuninių ląstelių statybai, raumenų masei, darbingumui. Žmogui būtina gauti pakankamą kiekį baltymų. Bet daug žmonių negauna reikiamo jų kiekio. Įsivaizduokite, suvalgėte 100 g vištienos krūtinėlės, o baltymų gavote tik 18,7 gramo.