Maratonai, maudynės eketėse ir pirtys - nepasiruošus galima rimtai prisižaisti

- Dėl kokių problemų į kineziterapeutus kreipiasi jauni ir vyresni žmonės?

- Dažniausiai dėl traumų, ypač slidinėjimo sezono metu. Žmonės nesportuoja, dirba sėdimą darbą ir staiga, pavyzdžiui, nusprendžia pažaisti krepšinį, tokiu atveju gali trūkti kryžminiai kelio raiščiai, meniskas, Achilo sausgyslė... Jei žmogus nuolat nesportuoja ir staiga pasportuoja neadekvačiu krūviu, laukia traumos. Tokios problemos nutinka jauniems žmonėms. O vyresnio amžiaus asmenys dažniausiai skundžiasi nugaros skausmu, peties sąnario skausmu. Fizinis aktyvumas visada yra gerai, o dideli, neįprasti, neatitinkantys fizinio pasirengimo krūviai, blogai.

Prieš keletą dienų į mūsų polikliniką kreipėsi 80-metis pacientas ir skundėsi kelių sąnarių skausmu, kalbantis su juo paaiškėjo, kad prieš kelis mėnesius pacientas nusprendė pradėti sportuoti, kelių sąnarius pradeda skaudėti atliekant 50-ą pritūpimą. Paprašėme parodyti, kaip pacientas atlieka pritūpimą, atlikimas buvo neteisingas, patarėme kurį laiką pritūpimų nedaryti visai ir pasikonsultuoti su gydytoju ortopedu.

Kita vertus, jei 70 metų žmogus visą gyvenimą maudėsi lediniame vandenyje ir toliau maudosi, viskas gerai. Bet jei jums 70 metų, ir jūs niekada nesimaudėte eketėje, bet staiga sugalvojote įlįsti į eketę, poveikis organizmui bus visai kitoks nei užsigrūdinusiam žmogui. Galima labai pakenkti sveikatai.

Įsivaizduokite, yra aktyvus žmogus, kuris nuolat sportuoja, ir yra žmogus, kuris vieną kartą per metus vyksta slidinėti. Tokiam asmeniui labai didelė traumų rizika. Slidinėjimo sezonui reikia ruoštis.

Fiziškai neaktyvūs žmonės turi žymiai mažiau energijos, greičiau pajaučia nuovargį, jų nuotaika yra prastesnė, imunitetas dažniau silpnesnis, kūnas mažiau mobilus.

Sportuojantys atvirkščiai, yra energingesni, ištvermingesni, disciplinuoti, geros nuotaikos, geresnės sveikatos, tokio žmogaus organizmas turi kur kas geresnes rezervines galimybes, kurių gali prireikti susirgus ar atsigaunant po sunkios ligos.

- Šiais laikais labai populiaru dalyvauti, bėgti maratonus, medikai, būna, sako, paskui po bėgimų ir priėmimo skyriai pilni...

- Iš tiesų, ši mada jau gyvuoja keletą metų ir bėgikų gretos tik didėja. Tapo madinga nubėgti maratoną. Tačiau statistika yra tokia, kad maratoną nubėga vos 1 proc. planetos gyventojų per savo gyvenimą. Išpopuliarėjus įvairiems maratonams, kurie dedikuojami geriems tikslams, maratonai tapo ir verslu, įmonės nori tapti maratonų rėmėjomis ir galima suprasti, kodėl. Maratonas - tai kai tūkstančiai žmonių daro kažką sveiko, tai yra geras jausmas, kurį sunku rasti kur nors kitur.

Bėgimas - iš tiesų yra naudinga, visiškai natūrali širdies ir kraujagyslių treniruotė, kuriai iš esmės esame sukurti ir gali teikti daug naudos sveikatai, tai gali padėti sumažinti kūno svorį, sureguliuoti miegą, pagerinti psichinę būseną. 30-60 min. trukmės vidutinio intensyvumo bėgimas, puiki sveikatinimo priemonė.

Dalis bėgimo grožio yra ta, kad skirtingiems žmonėms, jis reiškia skirtingus dalykus. Kai kurie žmonės visą gyvenimą bėgioja ir nebėga maratono. Kai kurie nubėga maratoną ir daugiau niekada nebėga. Kiti bėgs maratoną po maratono, siekdami naujų rezultatų ir naujų tikslų ir naujų rekordų.

Daugelis ilgamečių bėgikų nėra įveikę maratono ir net neketina to daryti, jie lieka prie trumpesnių distancijų, pavyzdžiui, 10 km bėgimo. Jiems nėra patrauklu įveikti maratoną „tik todėl, kada aš galiu", jie laimingi tiesiog bėgdami.

Jei visgi nusprendžiama siekti nubėgti maratoną, reikėtų ruoštis atsakingai. Ekspertai teigia, kad optimalus laikas pasiruošti maratonui yra vieneri metai. Aprašoma atvejų, kai maratonui galima pasiruošti per 3 mėnesius, galbūt, jei yra labai stipri motyvacija ir tikslas. Žmogaus galimybių tikrai nereikia neigti, daug kas yra įmanoma. Kita vertus, ar žinome, kaip po to jaučiasi žmogus? Gal jis ne tik nebenorės niekada to pakartoti, bet ir visiškai nustos bėgioti? Kokią galimai žalą sukėlė savo sveikatai?

Jeigu nusprendėte nubėgti maratoną, reikėtų įvertinti savo sveikatos būklę ar pasikonsultuoti su gydytoju, idealu atlikti fizinio krūvio mėginį. Svarbu neturėti antsvorio, nejausti nugaros skausmų, neturėti sąnarių problemų.

Būtina gera, pritaikyta avalynė, svarbi bėgimo technika, apranga, svarbu atlikti jėgos ir tempimo pratimus, svarbu skirti dėmesio mitybai. Bėgant svarbu ir bėgimo danga, bėgti asfaltu nėra gerai, treniruočių metu geriau rinktis minkštesnę dangą, tačiau labai minkšta bėgimo danga taip pat negerai.

Planingai ir palaipsniui ruošiantis maratonui, rekomenduojame per savaitę nubėgti apie 70-100 km. Būtinas poilsis. Po intensyvių savaitės treniruočių, gali prireikti savaitės ar daugiau poilsio, tačiau tai nereiškia, kad galima nieko nedaryti, tiesiog fizinis krūvis turi būti mažesnio intensyvumo, treniruotės turi būti lengvesnės. Treniruotės turi būti dviejų tipų - ištvermės ir greičio. Nėra paprasta susidaryti pasirengimo maratonui planą, tai turėtų daryti specialistas, todėl rekomenduočiau kreiptis į trenerį ir kartu atsakingai ruoštis maratonui.

- Labai daug žmonių dalyvauja miesto bėgimuose.

- Žinoma, mada daro savo ir noras sau bei kitiems įrodyti, kad aš galiu. Nusifotografuoti, parodyti kitiems, kad aš dalyvavau. Žinoma, jei bėgama be pasiruošimo, galimos traumos. Tačiau tokie pacientai pirmiausia pakliūva į priėmimo skyrius, tik paskui - pas kineziterapeutus. Aišku, pacientai ne visada paatvirauja, kad jie problemų turi dėl to, jog bėgo nepasiruošę. Dalis žmonių, nepaisant patiriamų traumų, vis tiek bėga. Kitaip sakant, sportuoja ne pagal savo galimybes.

- Kita išpopuliarėjusi mada yra maudynės lediniame vandenyje ar eketėje. Ką čia žinoti?

- Maždaug prieš 10 metų žiemą maudydavosi pavieniai žmonės, dabar tą daro vis daugiau žmonių. Tai yra didelis stresas organizmui ir norint jį sumažinti, suteikiant naudą, o ne žalą, reikia grūdintis palaipsniui. Pradėti reikėtų tikrai ne nuo eketės ar ledinio vandens. Tai ne tik nenaudinga ir neprotinga, bet ir pavojinga sveikatai.

Pradėti grūdintis galima nuo visiškai paprastų dalykų, pavyzdžiui, prausiantis po dušu, pabaigoje apsiprausti vėsesniu vandeniu kelias minutes, vėliau - šaltu vandeniu, laiką šiek tiek ilginant. Naudoti kontrastinį dušą. Dar vėliau maudytis vėsiame vandenyje, vasaros pabaigoje, ankstyvą rudenį ir taip palaipsniui pasiekti tą momentą, kai ir fiziškai, ir psichologiškai žmogus pasiruošęs lįsti į eketę.

Šokti į eketę neturėtų žmonės sergantys širdies ligomis, vyresnio amžiaus žmonės, kurie to nedarė visą gyvenimą ir dažnai serga keliomis ligomis, žmonės turintys šlapinimosi problemų, alergiją šalčiui, reumatinių ligų ir kt.

Jei grūdinamasi palaipsniui, teisingai, maudynės lediniame vandenyje gali būti naudingos, taip pat gali būti naudinga tiems, kurie yra aktyvūs arba sportuoja.

Mokslinės studijos pateikia duomenis apie maudynių šaltame vandenyje naudą psichinei sveikatai, išsimaudžius šaltame vandenyje padidėja endorfino ir noradrenalino kiekis, sumažėja stresas.

Šalčio terapija, vadinama krioterapija, yra naudojama ir medicinoje. Šaltis naudojamas skausmo mažinimui ūmių gijimo fazių metu, esant raumenų spazmui, spastiškoms būklėms. Skausmą malšinantis šalčio poveikis yra svarbiausia jo savybė. Šalčio paketai, šalčio kameros, nors jose nėra vandens, kūnas trumpą laiką veikiamas itin žemos oro temperatūros, skatinančios fiziologinį atsaką, panašų į tą, kuris pasiekiamas panardinus kūną į vandenį. Rekomenduojama pradėti nuo tokios temperatūros, kai jaučiamasi nejaukiai, bet saugiai, nuo 10 laipsnių.

- Į eketes dažnai lendama po pirties, o kaip tinkamai džiaugtis pirtimi?

- Kad galėtume džiaugtis pirties teikiama nauda sveikatai, pirtyse turi būti išlaikomi tam tikri reikalavimai.

Kalbant apie garinę pirtį, joje temperatūra turėtų siekti apie 50 laipsnių karščio, drėgmė apie 100 procentų, tokios sąlygos yra lengvai toleruojamas daugelio žmonių, tačiau sergant širdies ligomis dėl pirties lankymo reiktų pasikonsultuoti su gydytoju.

Saunoje temperatūra yra 80-100 laipsnių, drėgmė 5-20 proc.

Yra atliktų mokslinių tyrimų, kuriuose buvo tiriamas saunos poveikis žmogaus organizmui. Suomijoje, kur sauna yra labai populiari, sakoma, kad jei tu gali nueiti iki pirties, vadinasi, gali eiti ir į pirtį ir kontraindikacijų nepateikiama, teigiama, kad nauda sveikatai yra didesnė, nei galima rizika.

Vėlgi žmonės pirtį toleruoja skirtingai. Vieniems tinka garinė pirtis, kitiems - sauna. Reikia įsiklausyti į savo organizmą, nėra taip, kad viena pirtis gera, kita - bloga. Esmė, žmogus turi jaustis komfortiškai. Nereikėtų sėdėti tol, kol nuo nosies nulašės 100 lašų (šypsosi) saunoje, jei tai kelia diskomfortą. Organizmas mus įspės, kada jau išeiti iš pirties, tik reikia į jį įsiklausyti.

Šokti į eketę po pirties gali būti naudinga, jei elgiamasi tinkamai ir atsargiai. Jei nešoksime į eketę staiga, leisime kūnui priprasti prie temperatūros pokyčio, stresas organizmui bus mažesnis. Būtina stebėti save, ar neatsirado dusulys, galvos svaigimas, stiprus širdies plakimas. Jei pajuntame bent vieną iš šių požymių, reikia nedelsiant lipti iš vandens. Svarbu vandenyje būti ne ilgiau 10-30 sekundžių.