VUL Santaros klinikų vaikų neurochirurgijos skyriaus vedėjas Ramūnas Raugalas pastebi, kad paspirtukų sukeltos traumos - itin bjaurios, nes nuo jų dažniausiai krentama ant veido ar galvos.
„Kritimai klastingi, nes elektriniai paspirtukai išvysto didelį greitį, o paspirtuko ratai - maži, todėl kažkur užkliuvus nuo paspirtuko „skrendama" su didele energija. Įtakos turi ir tai, kur krentama. Pavyzdžiui, betono plytelės yra viena nepalankiausių kritimui dangų, nes dažniausiai lemia lūžius, išmuštus dantis ar net smegenų sukrėtimus. Nukritus ant asfalto dažniau galima atsipirkti tik nubrozdinimais", - pasakoja gydytojas.
Vaikų neurochirurgas pastebi, kad vasarą įprastai būna du traumų pikai: dar nepasibaigus mokslo metams ir vaikams nespėjus išvažiuoti atostogų, bei vasaros pabaigoje, kai visi po atostogų grįžta atgal į miestą.
„Į Santaros klinikų vaikų skubaus priėmimo skyrių per parą kreipiasi apie 150-200 vaikų, iš jų dėl galvos traumų tiriami apie 10-15 vaikų per dieną. Taigi, maždaug kas dešimtas skubiosios pagalbos skyriuje atsidūręs vaikas. Didžiausio pacientų srauto sulaukiame vakare, nuo 18-19 val. iki pusiaunakčio. Tokiu metu tėvai grįžta po darbų ir pamatę, kad vaikui negerai, skuba vežti atžalą į gydymo įstaigą", - sako R.Raugalas.
Pasak gydytojo, vaikai įprastai patiria arba lengvas galvos traumas - sumušimus, smegenų sukrėtimus, paviršines žaizdas, arba itin sunkias, reikalaujančias chirurginio įsikišimo ir gydymo intensyviosios terapijos skyriuje. Sunkios galvos traumos vaikams nėra tokios retos - pasitaiko kartą per savaitę ar dvi.
„Prie galvos traumų reikėtų priskirti ir kaklo traumas, kurias dažniausiai sukelia maudynės vandens telkiniuose. Gan tipiškos situacijos kai susižalojama nardant, galva trenkiantis į patį dugną. Neretai tokios pramogos lemia kaklo slankstelių lūžius, kurie per akimirką gyvenimą gali pakeisti kardinaliai. Žinoma, nuo visko vaikų neapsaugosi, tačiau išmokyti elgtis atsargiai, ypač prie vandens, yra visų tėvų pareiga", - perspėja R.Raugalas.