Jau nebejuokinga: siautėja tymai ir kokliušas

Skiepijamasi mažiau

Pasak NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Editos Jegelevičienės, grėsminga tymų situaciją turime dėl nepakankamų vakcinacijos aprėpčių. „Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras teigia, jog norint suvaldyti tymų protrūkius, populiacijos vakcinacija turi būti ne mažiau nei 95 proc. To, deja, nėra, - aiškino ji. - Ir Lietuvoje nėra tokios vakcinacijos."

Pagal skiepų kalendorių yra dvi vakcinos dozės. Pirmas skiepas nuo tymų 15-16 mėn. kūdikiui, antras skiepas - 6-7 metų vaikui. Tai vakcina nuo trijų vakcinoms valdomų ligų: tymų, raudonukės ir epideminio parotito. Dvi dozės sukuria saugią situaciją.

Beje, nuo tymų Lietuvoje buvo pradėta skiepyti 1964 metais. Nuo tada skiepyta viena doze. O nuo 1988 metų atsirado antroji vakcinos dozė. Kiekviena šalis turi nusistačiusi savo skiepų kalendorių, bet jie nėra nutolę vienas nuo kito, nes vadovaujamasi rekomendacijomis.

Pasak E.Jegelevičienės, kadangi vakcinacijos aprėptys mažos, kūdikiai, kurie pagal skiepų kalendorių dar negali būti paskiepyti, atsiduria rizikos grupėje. Didžiausias sergamumas tymais yra vaikų iki vienų metų, ir vaikų, iki penkerių metų. NVSC duomenimis, pernai Lietuvoje buvo nustatyta 30 tymų atvejų, hospitalizuota 43 proc. atvejų. Iš sirgusių asmenų 67 proc. buvo arba nežinantys savo vakcinacijos statuso, arba išvis nevakcinuoti.

Tiesa, 2019 metais Lietuva turėjo rimtą tymų protrūkį, paskui žmonės susirūpino, skiepijosi profilaktiškai, pakartotinai busterine doze. Juk 834 fiksuoti minėtos ligos atvejai buvo rimtas rodiklis.

„Vakcinacijos aprėptis kasmet krenta. Pernai 15-16 mėn. kūdikių vakcinacijos (pirma vakcinos dozė) apimtys krito nuo 87 proc. iki 86 proc. Panašiai yra ir su antrąja vakcinos doze", - pasakojo E.Jegelevičienė.

Šiais metais Lietuvoje fiksuoti jau 6 tymų atvejai, iš kurių keli yra įvežtiniai iš Kretos, Vokietijos, Albanijos.

Jungtinė Karalystė šiuo metu smarkiai susirūpinusi dėl tymų protrūkio, šių metų balandį fiksuoti 109 tymų atvejai. Šalyje vakcinacijos nuo tymų aprėptis 73 proc. Būtinybė - 95 proc. Jungtinė Karalystė daro išvadas, kad tymų protrūkiai lemti aktyvaus turizmo šalyje.

Pašnekovė pasakojo, jog ir Vokietijoje šią gegužė praūžęs festivalis lėmė tymų protrūkį. Jis pasklido į Čekiją, Italiją, Lenkiją.

„Asmuo, neturintis imuniteto, patalpoje per 15 min. sukontaktavęs su sergančiu tymais, garantuotai susirgs. Sergantysis būdamas patalpoje gali užkrėsti 12-15 asmenų", - aiškino E.Jegelevičienė.

Kodėl žmonės nesiskiepija

Žmonės nesiskiepija dėl keletos priežasčių, pasak E.Jegelevičienės, išgyvenome kovido laikotarpį, gyventojai pavargo nuo vakcinacijos, raginimų. Ir, būna, kad nusiteikiama jau prieš visas vakcinas.

Kita žmonių grupė tiki, kad vakcina nuo tymų sukelia autizmą, nors moksliškai įrodyta, kad taip tikrai nėra. „Be to, visos reakcijos po vakcinacijos yra fiksuojamos gydytojų, reikia susiskambinti su gydytoju ir informuoti apie savijautą po vakcinos. Paraudimas, temperatūros pakilimas yra įprasta reakcija į vakciną. Ir rodo, kad imunitetas reaguoja", - dėstė pašnekovė.

Tymų inkubacinis periodas trunka 10-12 dienų, bet gali trukti ir iki 3 savaičių. Pirmieji požymiai - karščiavimas, sloga, kosulys, konjunktyvitas. Praėjus dviem trim dienom nuo pirmųjų simptomų pasireiškimo galima įtarti tymus, jei atsiranda burnos gleivinėje Kopliko dėmelės. Tipinis požymis, dar po 3-5 dienų atsiranda raudonų dėmelių bėrimas su iškilusiais mazgeliais. Susisiekite su gydymo įstaiga, kad atliktų tyrimus.

E.Jegelevičienė atkreipia dėmesį, kad tymai - labai lakus virusas ir pavojingiausias toms grupėms žmonių, kurie dar negali skiepytis arba yra rizikos grupėje dėl kitų sveikatos problemų. Dažniausios komplikacijos - vidurinės ausies uždegimas, pneumonija, viduriavimas. Iš rimtesnių - įvairios encefalopatijos. Dalis asmenų yra hospitalizuojama.

Kokliušas greitai nenurims

NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė primena, kad nesnaudžia ir kokliušas. „Pernai kokliušu sergamumas išsaugo, buvo registruota daugiau nei 900 šios ligos atvejų. Šių metų vasarą jau turime 100 atvejų. Taip kad kokliušas greitai nenurims, plitimas yra greitas, oro-lašeliniu keliu. Žmogus kalbėdamas, čiaudėdamas gali sukėlėją paskleisti aplinkoje", - sakė ji ir pridūrė, kad kokliušui būdingas ciklinis svyravimas. Nepriklausimai nuo to, ar žmogus, sirgęs, ar skiepytas, kas 8-10 metų (kartais kas 5 metus) būna sergamumo pakilimai.

Iš pernai fiksuotų 900 kokliušo atvejų daugiausia sirgo vaikai iki 17 metų. Pasak D.Razmuvienės, vaikai iki dvejų metų nuo kokliušo turi būti paskiepyti 4 kartus. Paskui 6-7 metų penkta dozė ir 15-16 metų šešta dozė. Kokliušo vakcinaciją reikia pastiprinti, nes imunitetas išsenka. Minėtose amžiaus grupėse skiepijimo apimtys nukritusios ir nesiekia nė 90 proc., o norint suvaldyti kokliušo plitimą, reikia turėti bent 95 proc. populiacijos skiepijimo apimtis.

Vakciną sudaro apsauga nuo 5 infekcijų (kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito ir B tipo Haemophilus influenzae infekcijos).

Vaikai užsikrečia nuo šeimos narių. Pašnekovė priminė, kad Lietuvoje registruota ir mažų kūdikėlių iki pusės metų susirgimų kokliušu. Jie gydyti ligoninėje. Kuo vaikas mažesnis, tuo ligos atvejis sudėtingesnis.

„Artėja ruduo, visoms oro-lašeliniu keliu plintančioms ligoms tai pats palankiausias sezonas. Europos šalyse sergamumas kokliušu toliau registruojamas. Taigi iki rudens turite laiko pasirūpinti vakcinacija. Pasitikrinkite, ar vaikai paskiepyti nuo kokliušo", - ragino D.Razmuvienė.

Beje, buvo atliktas pilotinis tyrimas Klaipėdos mieste, gydymo įstaigos siuntė tėvams priminimus apie tai, kad vaikas turi būti paskiepytas. Tokia praktika veikia tikrai pozityviai. Bet, akcentuoja pašnekovė, ar būtinai medikas turi rūpintis vaiko sveikata? Ko gero, reikėtų jau suprasti, kad skiepas yra investicija į vaiko sveikatą. Vaikas užaugs, ir gyvenime jam prireiks skiepo, pavyzdžiui, vykstant į kelionę. Šalys jau griežtai žiūri į skiepijimo istoriją.

„Nėščios moterys jau dvejus metus turi galimybę nėštumo metu su ginekologo akušerio rekomendacija pasiskiepyti nuo kokliušo nemokamai. Paskiepyta mama per placentą savo naujagimiui perduoda specifinius antikūnus prieš kokliušą. Iki trijų mėnesių, kol bus gauta pirma injekcija nuo kokliušo, kūdikis bus saugus. Lietuvoje registruota atvejų, kai kokliušu susirgo mėnesio kūdikėlis. Europoje 2021, 2022 metais registruoti 64 kūdikių iki pusės metų mirties atvejai nuo kokliušo", - skaudžius faktus bėrė D.Razmuvienė ir akcentavo, jog kokliušas - tokia infekcija, kuri labai apsunkina oro įkvėpimą.

Cholera Lenkijoje

Lenkijos šiaurės vakariniame Stargardo mieste senyvo amžiaus pacientei diagnozuota cholera, tai pranešė Lenkijos vyriausiasis sanitarijos inspektorius.

Nei moteris, nei jos artimieji nebuvo išvykę už Lenkijos ribų. Karantinuoti teko 26 asmenis, o iš viso 85 asmenims taikoma epidemiologinė priežiūra.

Moteris kentė nuo sunkaus viduriavimo ir diagnozę patvirtino dvi laboratorijos. Infekcijos šaltinis nežinomas. Dėl didelio ligos užkrečiamumo pacientė buvo perkelta į netoliese esančio Ščecino miesto specializuotą infekcinę ligoninę.

Cholerą sukelia bakterija, liga plinta daugiausia per užterštą vandenį. Ji sukelia stiprų viduriavimą ir dehidrataciją, kuri, nesuteikus tinkamo gydymo, gali būti mirtina.

Kazachstane - juodligės protrūkis

Dėl juodligės protrūkio du kaimai Akmolos regiono Atbasaro rajone Kazachstane buvo uždaryti karantinui 15 dienų. Pasak valdžios institucijų, uždarytose gyvenvietėse užsikrėtę yra 19 žmonių, vieno jų būklė sunki.

Infekcijos šaltiniu tapo galvijų laidojimo vieta, kurioje buvo palaidoti nuo juodligės nugaišę gyvūnai. Ji yra maždaug 7 km atstumu nuo gyvenvietės. Šalia jos vietiniai gyventojai ganė savo galvijus - dešimt gyvūnų buvo pirmieji, kurie užsikrėtė, vėliau nuo jų liga persimetė žmonėms.

Nuo užkrečiamųjų ligų kenčia ir galvijai

Užkrečiamosios ligos grasina ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams, štai neseniai, birželio 21 d., Italijos Sveikatos ministerija pranešė, jog šalyje patvirtintas ne visiems girdėtos Gumbelinės ligos protrūkis galvijų ūkyje Nuoro provincijoje, Orani savivaldybėje, Sardinijoje. Šiuo metu tiriamas dar vienas galimas atvejis 10 km nuo pirmosios protrūkio vietos.

Mūsų šalies Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) akcentuoja, kad labai svarbu nustatyti, ar naujai nustatytame židinyje ligos sukėlėjas nespėjo užkrėsti ligos pernešėjų - mašalų, kurie galėtų labai greitai išplatinti infekciją kituose ūkiuose. Nes tai kelia grėsmę aplinkiniams ūkiams ir kaimyninėms šalims. Lietuvos Respublikos vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudulas teigė, kad Gumbelinės ligos protrūkis Italijoje nustatytas pirmą kartą, iki tol šalyje liga nebuvo registruota.

Gumbelinės liga - tai virusinė galvijų liga, pasireiškianti karščiavimu, skausmingais odos mazgeliais (gumbeliais) matomais snukio, kaklo, tešmens, kapšelio, vulvos ir tarpvietės srityse, limfmazgių padidėjimu ir bendru gyvūno nusilpimu. Karvėms smarkiai sumažėja primilžis. Liga sukelia didelius ekonominius nuostolius dėl sumažėjusio produktyvumo, odos pažeidimų, reprodukcinių sutrikimų, kartais baigiasi ir galvijų gaišimu.

Ši liga nepavojinga žmonėms, tačiau plinta labai greitai. Pagrindinis plitimo būdas - per kraują siurbiančius vabzdžius, tokius kaip: mašalai, uodai ir erkės, todėl protrūkiai dažniausiai pasitaiko šiltuoju metų laiku.

Šaltinis - VMVT