Erkės greičiau pabunda ir tikrai nebadauja

- Visi skundžiasi erkėmis, jų daugėja, ar dabar jos pačios aktyviausios?

- Ir viena, ir kita. Po žiemos miego erkės prabudo labai anksti - kovo pradžioje. Pavasarį gyvos likusios erkės nubunda visų vystymosi stadijų. Joms gyvybiškai svarbu pasimaitinti. Turime stebėjimo stacionarus ir matome, kad erkių aktyvumo periodas pailgėjo.

Vienos erkės anksčiau pasimaitina, kitos - vėliau. O pasimaitinusios vėl nori maitintis, nes eina į kitą vystymosi stadiją. Ryškus erkių aktyvumo sumažėjimas, būnantis liepą, tarsi išsitrynė. Negali pasakyti žmonėms, kad jau jauskitės drąsiai. Antras erkių aktyvėjimas būna rudenį. Jos nori užsitikrinti savo egzistenciją kitiems metams.

- Ilgam pasimaitina, ne kaip mes tris kartus per dieną?

- (Juokiasi.) Badauti pusę metų erkėms nieko nereiškia. Jos prisitaikiusios, maistas turi pas jas ateiti, nes erkė juda nedaug. Pasimaitinusi erkė lenda po miško danga ir saugiai ten leidžia laiką virškindama kraują. Kai suvirškina, keliauja į kitą vystymosi stadiją. Suaugusi erkė padeda kiaušinius, iš jų išsirita lerva, iš jos - nimfa, iš nimfos - suaugėlis patinas arba patelė. Suaugusi patelė maitinasi tam, kad subrandintų kiaušinius. Patinas mažai kraujo gali pasiimti, nes įsisiurbdamas neformuoja cementinio kamščio.

Erkių vystymosi ciklas trunka labai įvairiai, priklauso nuo sėkmės. Gali būti taip, kad erkės per metus dvi vystymosi stadijas prašoks; gali - tik vieną.

Kita vertus, erkėms badavimo tverti Lietuvoje nereikia, nes didelė gausa pramaitintojų. O erkės maitinasi visų šiltakraujų gyvūnų krauju. Tinka bet kas - nuo mažo peliuko, paukščio iki briedžio. Erkės reaguoja į šilumą arba į anglies dioksidą, kurį išskiria šiltakraujai gyvūnai. Erkės nieko nesiveja, tik kažkas praeidamas ją užkabina kailiu arba jei žmogus - drabužiais.

- Kiek erkės padeda kiaušinėlių?

- Tūkstančiais, didelė reprodukcija reiškia, kad yra sunku išgyventi kiekvienoje stadijoje. Jeigu visos erkės išsivystytų, būtų tragedija.

- Erkės aktyvesnės dėl šylančio klimato?

- Patys pastebime, kad išnyko riba tarp vasaros ir rudens; tarp rudens ir žiemos, nes gruodžio mėnesį kartais Kalėdas su lietumi sutinkame. Prieš 20 metų visos rekomendacijos, reglamentuojančios erkių stebėjimą, nurodė, kad stebėti erkes reikia nuo balandžio iki spalio. Labai seniai pakeista ši tezė ir stebėti jau reikia pradėti nuo kovo iki tol, kol erkės bus aktyvios gamtoje. Erkių aktyvumo pradžia - kovas, pabaiga - gruodis. Šiais mėnesiais žmonių budrumas būna sumažėjęs.

- Pačios erkės ligomis, kurias paskui perneša, užsikrečia nuo šiltakraujų gyvūnų?

- Pagrindinis gamtinis sukėlėjų rezervuaras yra smulkieji graužikai - lauko pelės, miško pelės, geltonkaklės pelės ir kiti. Jų kraujyje egzistuoja prisitaikymas - tiek sukėlėjo, tiek pernešėjo. Kitaip sakant, jų kraujyje sukėlėjai cirkuliuoja, bet nieko nepadaro, neserga nei erkiniu encefalitu, nei Laimo liga, nei joms galvą skauda... Kadangi erkės maitinasi ant graužikų, tai natūraliai ir gauna ligas.

Bet užsikrečiama pačiais įvairiausiais būdais - jeigu erkės patelė buvo infekuota erkiniu encefalitu, ji ligą daliai savo kiaušinių jau gali perduoti. Vadinasi, iš kiaušinio išsivysčiusi lervutė - nors nė karto nesimaitinusi - gali turėti virusą. Jeigu erkė bet kurioje vystymosi stadijoje pagavo virusą, jį turi visą gyvenimą, niekur nepameta. Taip pat virusas gali plisti per pieną, jeigu ožkai įsisiurbė infekuota erkė... Labai retas užsikrėtimo būdas yra per transplantaciją. Yra literatūroje aprašytas atvejis, kai trys žmonės gavo organus, rodos, sėkmės istorija... O, pasirodo, jaunas žuvęs vaikinas sirgo tuo metu erkiniu encefalitu ir visi gavę organus žmonės mirė, nes, žinia, tokių žmonių imuninė sistema būna prislopinta.

Dar vienas užsikrėtimo kelias, dar paprastai vadinamas maitinimusi kartu. Kai gyvūnai nuolat lankosi vietose, kur daug erkių, jie daug jų nešioja. Erkės taip maitinasi ilgą laiką. Suaugusios - apie savaitę. Tupėdama ant nelaimingo žvėriuko ausies ar papilvės infekuota erkė virusą atiduoda gyvūnėliui, o tos erkės, kurios maitinosi šalia infekuotos erkės, jau nukris nuo gyvūno irgi turėdamos virusą.

- Erkės platina erkinį encefalitą ir Laimo ligą, dėl kokios ligos reikia kuo skubiau ištraukti erkę, kol neperdavė viruso?

- Jeigu erkė nešioja erkinio encefalito virusą, tai ji virusą žmogui perduoda iš karto. Erkė, prasiskverbdama į odą, suvilgo seilėmis tą vietą; seilėse yra skausmą malšinančių medžiagų, kraujo krešėjimą mažinančių medžiagų, kad erkė kraują galėtų laisvai siurbti; cementą formuojančių medžiagų, nes erkė įsicementuoja (todėl ją taip sudėtinga ištraukti). Gavusi reikalingą kraujo kiekį erkė pati nukrenta. Erkė kraują siurbia pumpavimo principu - dozę savo skysčių atiduoda, dozę pasiima kraujo. Tai čia apie erkinį encefalitą, nes šis virusas lokalizuotas seilių liaukose.

Laimo ligos sukėlėjas lokalizuotas vidurinėje erkės žarnoje, vadinasi, tam, kad erkė atpiltų žarnos turinį į žaizdelę, reikia paros arba dviejų. Grįžus iš miško, apsižiūrėjus ir kuo skubiau pašalinus erkę iš kūno, jau užsiimate Laimo ligos prevencija.

- Kodėl iki šiol nėra vakcinos nuo Laimo ligos?

- Sudėtinga, kol pereinami visi klinikiniai tyrimai, registracija ir taip toliau. Bet kol ji atsiras, gali būti, kad visi Lietuvos gyventojai persirgs. Laimo liga žmogus gali sirgti kelis kartus, nes jai nėra imuniteto. Laimo ligos vakcinos stabdis buvo COVID-19. Tie dveji metai ir išlėkė iš proceso.

- Žmonės visada kalba, kad anksčiau miškus, laukus purkšdavo nuo erkių, čia mitas?

- Taip, mitas. Galbūt purkšdavo nuo miško, medžių kenkėjų. Įsivaizduokite, erkė reziduoja ant žemutinio sluoksnio, jos mėgstamiausias aukštis yra apie metrą. O purškiant preparatais jie nusės ant medžių, tikrai erkių nepasieks.

Kitas dalykas, anksčiau nebuvo taip saugoma gamta, nebuvo tiek žvėrių. Turime didžiausią erkinio encefalito sergamumą pagal rodiklį 100 tūkst. gyventojų. Erkėms sąlygos - puikios, daugiau nei trečdalis šalies teritorijos yra žalias. Nematau nė vienos priežasties, kad erkėms pas mus būtų blogai. Prieš dvejus metus koks žolės auginimas buvo Vilniuje, tai nebuvo protingas žingsnis šiuo aptariamu klausimu, tokie dalykai sustiprina tiek erkių, tiek viruso cirkuliaciją.

Komentuoja sostinės Naujosios Vilnios veterinarijos gydyklos vadovas, veterinarijos gydytojas Jafimas LIBMANAS:

Babezioze serga šunys, pasidžiaugsiu, kad šiais metais sergančių babezioze šunų labai sumažėjo. Nes šeimininkai pasirūpina profilaktinėmis priemonėmis. Anksčiau buvo populiaru nuo erkių naudoti apykakles arba lašiukus, jie veikia kaip repelentas, tačiau neapsaugo gyvūno nuo susirgimo. Dabar atsirado tabletės, kurias vartodamas gyvūnas nesuserga. Taigi šunų šeimininkai augintiniams naudoja ir repelentus, ir tabletes. Tabletės būna vienam mėnesiui ir trims mėnesiams. Visi medikamentai saugūs.

Svarbu atpažinti babeziozės simptomus, gyvūnas pasidaro vangus, nieko neėda, nelaka, šlapinasi labai tamsiai, spalva primena kokakolos spalvą. Nuo vasario mėnesio reikia pradėti rūpintis erkių pernešamų ligų profilaktika, tačiau tiems, kurie gyvena šalia miško, jau žiemos metu rekomenduojame užsiimti profilaktika. Nes būna, nors retai, atvejų, kai šunys suserga babezioze žiemą.

Šiais laikais gyvūnų gydymo sritis yra labai pažangi. Iš karto galima padaryti tyrimus, per 15-20 min. nustatome, nuo ko gyvūnas susirgo. Anksčiau veterinarai žiūrėdavo pro mikroskopą ir galėjo taip nustatyti babeziozę.

Noriu pasakyti, kad gera profilaktika visada yra geriau už gerą gydymą.