Epilepsija ir vairavimas - dera?

Štai rugpjūčio 4 d., 14.47 val., sostinės policija gavo pranešimą, kad Vilniuje, Justiniškių g., vyras (gim. 1981 m.) dėl galimai sutrikusios sveikatos, nesuvaldė automobilio BMW, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą. „Vyras blaivus, nenukentėjo, apgadintas automobilis ir tvora. Vairuotoją medikai išsivežė į gydymo įstaigą apžiūrai", - „Vakaro žinioms" teigė Vilniaus apskrities VPK atstovas Tomas Bražėnas.

„Vakaro žinių" šaltinių duomenimis, šiuo atveju vyrą galimai ištiko epilepsijos priepuolis. Teigiama, kad įvykio liudininkai, belaukdami tarnybų, pirmieji išdaužė mašinos langą, nes matė, kad vairuotojas mašinoje kratėsi, kaip būdinga epilepsijos priepuoliui.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, ar gali vairuoti asmuo, kuriam diagnozuota epilepsija, sprendžiama atsižvelgiant į gydytojo neurologo išvadą, ar asmens sveikatos būklė yra stabili ir ar priepuolių rizika yra maža.

„Vairuotojams mėgėjams, kuriems diagnozuota epilepsija, leidimas vairuoti gali būti suteiktas tik tais atvejais, jei jie mažiausiai 1 metus nepatiria jokių priepuolių. Vairuotojams profesionalams šie reikalavimai yra griežtesni, jiems leidimas vairuoti gali būti suteiktas tik tuo atveju, jeigu 10 metų neturėjo priepuolių ir tokia būklė pasiekta nevartojant vaistų nuo epilepsijos", - paaiškino SAM Komunikacijos skyriaus patarėjas Julijanas Gališanskis.

Pasak SAM, visiškas draudimas vairuoti asmenims, kuriems buvo diagnozuota epilepsija, neatitiktų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų. Draudimas paveiktų epilepsija sergančius asmenis, kuriems jau yra išduotas vairuotojo pažymėjimas ir, labai tikėtina, jį apskundus ES Teisingumo Teismui, būtų pripažintas nepagrįstu.

„Dėl šios priežasties persvarstyti epilepsija sergančių asmenų teisės vairuoti šiuo metu neplanuojama. Deja, net ir patys griežčiausi reikalavimai negali visiškai apsaugoti nuo to, kad asmeniui vairuojant transporto priemonę gali sutrikti sveikata", - teigė J.Gališanskis.

Interviu su Vilniaus universiteto profesore dr. Rūta MAMENIŠKIENE:

- Papasakokite apie epilepsiją, ligos priežastis, kuo ji pavojinga žmogui atliekant kasdienes veiklas?

- Tai smegenų liga, kuriai būdingas patologinis smegenų polinkis generuoti priepuolius. Epilepsijos priepuoliai pasireiškia labai įvairiai, priklausomai nuo smegenų vietos, kurioje kyla labai staigi ir stipri smegenų ląstelių, vadinamų neuronais, elektrinė iškrova. Jei ši iškrova kyla labai apribotoje vietoje - ji pasireiškia simptomais, kuriuos žmogus gali jausti ir nupasakoti - tirpimas, nejautra, minčių srautai, atminties „duobės", „atsijungimai nuo aplinkos", trūkčiojimai ir t.t. Jei iškrova išplinta ir apima visas smegenis - žmogus netenka sąmonės, krenta, būna viso kūno traukuliai, užsitęsiantis atsigavimas.

Priežastys labai įvairios - pradedant genetika, baigiant smegenų struktūros pažeidimu dėl traumos, insulto, uždegimo, metabolizmo sutrikimo. Pavojinga tuo, kad šių „smegenų audrų" numatyti ir / arba nuspėti negalima - tai kaip griaustinis giedrą dieną. Kai kurie ligoniai jaučia priepuolio artėjimą ir tai mes vadiname „aura", kuri rodo, kad yra ribotas smegenų pažeidimas, kur kyla elektrinė iškrova.

Epilepsija visame pasaulyje serga daugiau kaip 50 mln. žmonių, skaičiuojama - 1 procentas gyventojų. Lietuvoje serga apie 24 000. Susirgti gali bet kas, bet kuriame amžiuje. Lyčių skirtumo nėra, tačiau dažniau serga vaikai ir vyresni nei 65 metų asmenys. Vaikai serga dažniausiai dėl genetinių priežasčių ir įgimtų struktūrinių smegenų pakitimų, suaugusieji - dėl įgytų, arba „užgyventų" smegenų pažeidimų (minėtų traumų, insultų, uždegimų, degeneracijų ir t.t.).

- Kokia yra epilepsijos gydymo pažanga?

- Sukurta daugiau kaip 30 vaistų, kuriais sėkmingai gydoma iki 70 proc. pacientų. Jei pavyksta nustatyti priežastį - svarstoma operacija, kurios metu chirurginiu būdu pašalinamas epilepsijos židinys. Nesant galimybės operuoti ir kai nepadeda vaistai, taikomi alternatyvūs gydymo būdai - klajoklio nervo ar gilioji smegenų stimuliacija, ketogeninės dietos.

Kaip ir visa medicina, ši sritis taip pat stipriai tobulėja, taikomi nauji diagnostikos metodai - platus viso egzomo genetinis ištyrimas, instrumentiniai tyrimai.

Kaip minėjau, dažnai priepuolių numatyti nepavyksta, tačiau aiškiai žinoma, kad priepuolius gali paskatinti miego trukmės ir režimo pakeitimas (todėl būtina gulti ir keltis tuo pačiu metu kasdien), nevalgymas, nuovargis, stresas. Įdomu tai, kad tiek nuovargis, tiek stresinės situacijos iššaukia priepuolius jau joms pasibaigus, dažnai - poilsio metu ar stresui pasibaigus, kai asmuo atsipalaiduoja. Neabejotinas priepuolių priešas - alkoholis, tonizuojantys gėrimai, kofeinas ir narkotinės medžiagos.

Taip, dalis ligonių jaučia pirmuosius priepuolio simptomus, tačiau ne visi.

Taip, būna, kad asmuo ignoruoja signalus ir tai suprantama - smegenys dirba taip, kad pačios slopintų kylančią audrą. Todėl, kai keletą kartų signalai „apgauna", nes priepuolis neįvyksta (o iš tiesų smegenų išskiriamų slopinančių medžiagų pakanka, kad elektrinė audra neplistų), kyla mintis, kad „tai praeis".

- Girdime apie skaudžius tragiškus atvejus, kokią situaciją mato specialistai?

- Sergantieji epilepsija gali vairuoti, kai priepuoliai jiems nesikartoja ilgiau nei 1 metus ir smegenų bioelektrinio aktyvumo tyrimai (elektroencefalograma) neregistruoja elektrinių iškrovų. Patikrinimas vykdomas kas 1 metus 5 m. iš eilės. Jei per tą laiką priepuolių nepasikartoja - tolesnis sveikatos tikrinimas vykdomas įprastine tvarka.

Pirmasis priepuolis gali ištikti bet kuriame amžiuje, kaip ir širdies infarktas ar insultas, visiškai netikėtai, taip pat ir vairuojant. Visgi, lyginant su eismo įvykiais dėl vairavimo apsvaigus arba užmigus, epilepsijos priepuoliai sudaro labai mažą dalį (lyginant su apsvaigimo sukeltais - apie 150 kartų retesni).

Manau, leidimas vairuoti epilepsija sergantiesiems, kai jiems priepuoliai nesikartoja, yra teisingas, nes tai skatina sąmoningumą ir pacientai stengiasi vartoti vaistus taip ir tiek, kad priepuoliai nesikartotų.

Mes patys atlikome tyrimą, apklausdami epilepsija sergančiuosius apie vairavimą tuomet, kai vairuoti buvo kategoriškai draudžiama, jei kada nors buvo patirtas priepuolis (iki 2010 m.). Tuomet vairavo trečdalis (33 proc.) visų, kuriems to daryti nebuvo galima. Kai pasiekėme, kad nesikartojant priepuoliams galima vairuoti, nedrausmingųjų procentas sumažėjo iki 5.

Kiekvieną šiandien sveiką žmogų gali ištikti netikėtas sveikatos sutrikimas vakare, rytoj ar poryt ir atliekant bet kurią veiklą - miegant, valgant, einant ar vairuojant. Reikėtų šviesti visuomenę ir skatinti gyventi sveikai, kad būtų išvengta ligų, kurių galima išvengti ar jas atitolinti (aterosklerozės, diabeto, demencijų). Na, o tuos, kurie žino, kad negali vairuoti dėl sveikatos būklės, tikriausiai reikėtų bausti ir bausti taip, kad būtų pamoka ir kitiems. Kito kelio aš nežinau.

SAM Informacija

Sveikatos apsaugos ministro įsakyme nurodytos tik kelios ligų grupės, kurias diagnozavus asmuo negali vairuoti - demencija, protinis atsilikimas, tam tikros tinklainės ir regimojo nervo ligos, lėtinis vienos arba abiejų ausų uždegimas, komplikuotas cholestestomos, granuliacijų, polipų, labirinto fistulės (po chirurginio gydymo, kai rezultatai geri, nėra svaigimo ir kontraindikacijų, sprendžiama individualiai).

C, D ir T kategorijų transporto priemonių vairuoti taip pat negali asmenys, sergantys tam tikromis širdies ligomis.