Eiles pas medikus didina ir „pavardės“

SAM nuolat sulaukdavo pacientų skundų

Kaip skelbia Sveikatos apsaugos ministerija, ne mažiau kaip 80 proc. skelbiamų vizitų laikų turi būti atveriami pacientams ir skelbiami E. sveikatos registracijos sistemoje. Likusius vizitus gydymo įstaigos gali rezervuoti skubiems ir kontroliniams vizitams.

Pasak SAM Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Nerijos Kaulakienės, ministerija nuolat sulaukdavo pacientų skundų dėl ilgų eilių, kad yra sudėtinga užsiregistruoti pas gydytojus, kad nėra „laisvų laikų".

„Šių metų kovą „Baltijos tyrimų" atliktoje apklausoje 2-oje vietoje tarp svarbiausių problemų, kurias turėtų spręsti nauja Vyriausybė, respondentai nurodė sveikatos paslaugų prieinamumą, eiles pas gydytojus (problemą įvardino 41,4 proc. apklaustųjų). Pagal amžių eilių pas gydytojus problema svarbiausia buvo 65 m. ir vyresniems respondentams (65 proc. paminėjo kaip svarbiausią problemą). Tad stengdamasi reaguoti į pacientų skundus ministerija pakeitė registracijos tvarką, kad registracija pas specialistą būtų galima ne vienam mėnesiui, o net 4 mėnesiams", - „Vakaro žinioms" teigė N.Kaulakienė.

Eilių problema yra ne tik specialistų stygiaus ar didelio pacientų srauto problema. Juk dažnam svarbu, pas kokį konkretų specialistą lankysis. Labai aukštos kvalifikacijos gydytojai turi labai daug pacientų, nes pastarieji pas kitus specialistus tiesiog nesiregistruoja.

N.Kaulakienė teigė, kad ministerijos atstovai bendraudami su įstaigų vadovais girdi, kad netolygumai egzistuoja.

Kai kurie pacientai renkasi nusipelniusius, turinčius mokslinį laipsnį ir vardą užsitarnavusius gydytojus.

Kai kuriems labai svarbūs kitų pacientų vertinimai, atsiliepimai.

„Dėl tokio pacientų požiūrio atsiranda skirtumai registracijoje pas skirtingus specialistus. Tačiau nemažai daliai pacientų svarbu yra gauti profesionalo konsultaciją ir paslaugą gauti per kuo trumpesnį laiką, - aiškino ji. - Tokie pacientai registruojasi ne pas konkretų specialistą, o konkrečiai paslaugai."

„Pavardės" neišnyks

Paklausta, ar gali būti taip, kad kada nors E.sveikatos sistemoje išnyks konkrečios gydytojų pavardės, o žmogus galės tiesiog tik registruotis pas specialistą, SAM atstovė teigė, kad tokių planų ministerija neturi.

Tiesa, N.Kaulakienė atkreipė dėmesį, kai kurios gydymo įstaigos bando įvesti praktiką, kad pacientas pirmą kartą registruodamasis pas gydytoją negalėtų rinktis „pavardės", o tik „paslaugą". Pašnekovės teigimu, manoma, kad tokiu būdu gali būti mažinamos laukimo eilės.

„Tačiau, jei žmogus serga lėtine liga ir dėl jos turi nuolat lankytis pas konkretų specialistą, jis galės registruotis būtent pas jį. Tokiu atveju svarbus yra tęstinumas, gydytojas jau pažįsta pacientą, žino jo ligos vystymąsi", - kalbėjo N.Kaulakienė.

SAM informuoja, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, eilės planinei pagalbai egzistuoja, jos dažnai priklauso nuo konkrečių gydymo įstaigų ar gydytojų populiarumo, įstaigos pajėgumo suteikti mažesnį ar didesnį skaičių paslaugų, jų organizacinių ir administracinių sprendimų. Pačios gydymo įstaigos kaip ilgų eilių priežastis dažnai įvardija gydytojų nedarbingumą, kvalifikacijos kėlimą, specialistų trūkumą ar atostogas.

„Eilių pas gydytojus stebėjimui yra sukurta eilių švieslentė: Švieslentė. Pacientų eilės - Oficialiosios statistikos portalas. Švieslentės duomenimis, per pastaruosius tris mėnesius pas gydytoją periodontologą 54,4 proc. pacientų pateko per 60 dienų, pas gydytoją hematologą 23,5 proc. pateko per 2 mėnesius, 22 proc. pacientų turėjo laukti vizito daugiau nei 60 dienų. Pas gydytoją kardiologą 70 proc. pacientų pateko per 30 dienų, 20,6 proc. - per 60 dienų", - vardija SAM.

Interviu su Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininke Auristida GERLIAKIENE:

- Kaip medikai vertina naują tvarką dėl 4 mėnesių darbo grafiko?

- Neigiamai. Tai perteklinis prašymas, kuris nesukurs nei skaidrumo, nei aiškumo, tačiau padidina administracinę naštą gydymo įstaigai. Įvesta sumaišties. Kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministeriją prašydami palikti senąją tvarką. Suplanuoti 4 mėnesius į priekį yra labai sudėtinga. Jeigu tu suregistruoji pacientus, o gydytojas tuo metu negali dirbti dėl įvairiausių priežasčių, tuomet reikia perregistruoti visus pacientus. Ir tada papildomas krūvis registratūrai. O registratūrai ir taip prisiskambinti neįmanoma.

Pacientų yra labai skirtingų, vienas gali užsirašyti po pusės metų ir jis ateis. Bet yra pacientų, kurie turi ateiti tą pačią savaitę, iš vakaro skambini, o jie vis tiek neateina ir apie tai nepraneša.

- Eilės didėja ir dėl pacientų registravimosi pas konkrečius specialistus, konkrečias „pavardes".

- Yra įvairiausių ligų, ir gydytojai specializuojasi, neturime begalinių išteklių gydytojų. Vieni specializuojasi vienose srityse, kiti - kitose. Jeigu žmogui reikia pagalbos, jis neina pas bet ką, o pas konkrečios siauros srities specialistą. Ir taip visada buvo, tam reikalingos ir rezidentūros, kad medicinos gydytojas įgytų specializaciją.

Tačiau dėl specialistų trūkumo turime eiles ir pas „pavardes". Tie, kurie nesulaukia didesnio žmonių srauto, neturi motyvo specializuotis ir jų kompetencijos atitinkamai mažėja. Ne veltui buvo panaikinti skyriai gimdyklose regionuose. Jeigu gimdymų yra mažiau nei 300, tai kompetencijų mažėja ir pas chirurgą lygiai tas pats, jeigu jis per savaitę operuoja porą kartų, tai jo kompetencijos nepalyginsi su chirurgo, operuojančio per dieną kelis kartus.

Kaip išspręs ministerija tvarką, kai bus registruojama pas specialistą „be pavardės", kaip žmonės gaus siauros specializacijos konsultaciją, tai nėra aptarta šitų dalykų.

- Jūs pati ne kartą esate akcentavusi, kad daug specialistų yra pensinio amžiaus. Tai irgi programuoja ateities problemas.

- Nepriklausomybės pradžioje buvo sumažintas stojimas į medicinos studijas. Nebuvo peržiūrėta tai. Sveikatos apsaugos ministerija niekada strategiškai neanalizavo ir neplanavo, koks specialistų trūkumas, kur trūksta, kokiuose regionuose. Universitetinėse klinikose paprastai netrūksta, bet regionuose - ypač. Covid metu buvo matyti, kad neužtenka specialistų regionams, nes dažniausiai važinėja jie iš didmiesčių konsultuoti. Ši problema niekada nebuvo sprendžiama.

Šiais metais ministerija jau kreipėsi į Vyriausybę, kad būtų padidintas finansavimas ir būtų skiriama daugiau rezidentūros vietų. Tai pirmas atvejis per 30 metų, kai tikrai sureagavo taip stipriai.

- O kaip dėl slaugos?

- Iš viso niekas nekreipia dėmesio, kad mes slaugytojų po 10 metų turbūt turėsime didelį stygių. Dabar jų smarkiai trūksta. Nežinau, kaip atlaikys tą trūkumą sistema.

- Padės dirbtinis intelektas.

- Dirbtinis intelektas neužvynios tau žaizdos. Tai kontaktinis paslaugos teikimas ir reikia galvoti apie gyvus žmones. Kol kas ministerija neturi atsakymų, išskyrus tai, kad kels šios specialybės prestižą. Bet aš nelabai įsivaizduoju, kaip galima kelti prestižą, kai nemokama normali alga, kokia mokama Europos valstybėse; nuolatinis mobingas darbo vietoje; neturima darbo vietoje tinkamų slaugos priemonių. Galų gale nėra tinkamai keliama slaugytojų kvalifikacija. Kiekvienos specializacijos slaugytojas turi atnaujinti žinias, o ne gaudyti bendras valandas, visiems neva tinkamas.

Dabar siekiama atskirti viešąjį sektorių ir privatų. Viešąjį finansuoti iš valstybės PSDF, o privatų sektorių turės finansuoti patys žmonės savo pinigais. Taip yra Kanadoje. Ar ta sistema gera, ar negera, man sunku pasakyti, tačiau manau, kad ten viešajame sektoriuje irgi yra begalė problemų.