Tyrimas: dėl oro taršos 2021 metais Europoje mirė daugiau kaip 250 000 žmonių

Smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis, arba PM2,5, vadinamos dalelės, kurios paprastai yra automobilių išmetamųjų dujų arba anglimi kūrenamų elektrinių šalutinis produktas. Dėl savo mažo dydžio jos gali patekti giliai į kvėpavimo takus ir padidinti bronchito, astmos bei plaučių ligų riziką.

„Naujausiais EEA skaičiavimais, 2021 metais mažiausiai 253 000 mirčių ES įvyko dėl kietųjų dalelių (PM2,5) taršos, viršijančios PSO rekomenduojamą koncentraciją, poveikio“, – teigė organizacija.

EEA pridūrė, kad šių mirčių „būtų buvę galima išvengti, jei smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija būtų atitikusi PSO rekomendacijas“.

Šis skaičius yra didesnis, palyginti su 2020 metais, kai dėl smulkiųjų dalelių pirma laiko mirė 238 000 žmonių.

EEA teigė, kad šį padidėjimą galima paaiškinti padidėjusiu užterštumu ir šiek tiek padidėjusiu mirtingumu Europoje, daugiausia dėl COVID-19.

Ir priešingai, ilgalaikė tendencija iš esmės išlieka teigiama – nuo 2005 iki 2021 metų pirmalaikių mirčių dėl taršos kietosiomis dalelėmis skaičius sumažėjo 41 procentiniu punktu, pažymima ataskaitoje.

Nepaisant pastaraisiais metais padarytos „didelės pažangos“, „oro taršos poveikis mūsų sveikatai tebėra per didelis, dėl to mirštama ir sergama ligomis, kurias galima priskirti oro taršai“, – pranešime teigė EEA vykdomoji direktorė Leena Yla-Mononen.

Kalbant apie kitus teršalus, pirmalaikių mirčių, priskiriamų azoto dioksido (NO2) poveikiui, skaičius nuo 2020 metų taip pat šiek tiek padidėjo ir 2021 metais pasiekė 52 000.

Mirčių dėl ozono (O3) poveikio, kurį sukelia daugiausia kelių eismas ir pramonės veikla, agentūros skaičiavimais, buvo 22 000, t. y. šiek tiek mažiau nei 2020 metais.

Agentūra šių skaičių nesumuoja, nes, jos nuomone, dėl to kai kurios mirtys būtų suskaičiuotos du kartus, tačiau pabrėžia, kad oro tarša tebėra didžiausia aplinkos grėsmė europiečių sveikatai.