COVID vakcinos: visuomenė jau skeptiška

Nepaisant augančio visuomenės skepticizmo, Lietuvos valdžia ir toliau leis milijonus kovidinių vakcinų pirkimui, o vėliau - milijonus jų utilizacijai.

Recenzuojamas medicinos žurnalas JAMA paskelbė straipsnį „BNT162b2 ir mRNA-1273 JN.1 pritaikytų vakcinų veiksmingumas prieš COVID-19 susijusią hospitalizaciją ir mirtį: Danijos nacionalinis, registru pagrįstas kohortų tyrimas", į kurį dėmesį atkreipė ir pastebėjimais pasidalino Seimo narys, buvęs Sveikatos teisės instituto direktorius, mokslų daktaras Rimas Jonas JANKŪNAS.

„BNT162b2 ir mRNA-1273 - tai atitinkamai „Pfizer" ir „Moderna" gaminami genetiniai preparatai, kurie buvo pavadinti vakcinomis (matyt, siekiant paskatinti masinį vartojimą koronaviruso plitimo įkarštyje). Jų sudėtyje esančios lipidinės nanodalelės nuneša genetinį kodą į ląsteles, kad jos gamintų vadinamąjį S (spyglio) baltymą. Pastarasis skatina imuninę sistemą sunaikinti paveiktas ląsteles ir pagaminti antikūnų prieš koronavirusą.

Minimas Danijos tyrimas parodė, kad vadinamosios vakcinos keletą kartų sumažina hospitalizacijos ir mirties dėl COVID riziką. Visgi man atrodo, kad kai JAV prasidėjo esminiai pokyčiai, skaidrinant vakcinų registracijos procesą ir šalinant abejotinus veikėjus iš sprendimus priimančių institucijų, tokie vaistų gamintojai kaip „Pfizer" ir „Moderna" susiėmė: ups, vadinamosios vakcinos prieš JN1 variantą registraciją suorganizavome be jokių tyrimų. Na, gal kelios pelės ir buvo, bet paskaitykite Preparato charakteristikų santraukos 5.1 skyrių ir nerasite jokių duomenų apie poveikį JN1 sukeltai infekcijai.

Pirma mintis, kilusi pamačius šio tyrimo rezultatus - tarsi iliuzionisto pasirodymo cirke metu - kaip jie tai padarė?" - pasakojo R.J.Jankūnas.

Jis atidžiau panagrinėjo minėtą straipsnį ir išskyrė keletą esminių momentų.

„Skelbiamas retrospektyvinis kohortų tyrimas, kuris įrodymais pagrįstos medicinos piramidėje užima 3 lygį, po atsitiktinių imčių kontroliuojamų klinikinių tyrimų ir perspektyvinių kohortų tyrimų. Retrospektyvinius tyrimus reikia vertinti atsargiai, nes jų padaroma labai daug, o reikalavimo publikuoti rezultatus nėra. Dažnai publikuojami tik tie, kurie įrodo ką nors komerciškai patrauklaus. Kitokių publikuoti nelinkę nei tyrimo rėmėjai, nei patys tyrėjai, kurie patys arba kurių universitetai gauna pajamų iš farmacijos įmonių, ir nebūtinai už tą konkretų tyrimą (deklaruojama, kad šis tyrimas rėmėjo neturėjo).

Jei nepatinka tyrimo rezultatai, tyrėjai gali pakeisti įtraukimo kriterijus ir pakartoti analizę. Vėl nepatinka - ir vėl nuo pradžių. Arba gali tiesiog nuspręsti nepublikuoti", - įdomų paaiškinimą pateikė Seimo narys.

Skaitant toliau į akis krito dar vienas įdomus dalykas.

„Šio tyrimo metu nevertintas vadinamųjų vakcinų poveikis hospitalizacijos ir mirties rizikai apskritai, o tik hospitalizacijos ir mirties nuo COVID rizikai. Akivaizdu, kad nuo kardiovaskulinių ligų ir nuo vėžio miršta daug daugiau žmonių negu nuo COVID, bet paimtas vienas mažas fragmentas, - nurodė jis. - Christianas Holmas Hasenas, Mortenas Rasmusenas ir kt. padarė išvadą, kad jų tyrimas pagrindžia „vakcinacijos" tikslingumą, siekiant išvengti COVID pasekmių. Kaip keičiasi kardiovaskulinė, vėžio, autoimuninių, neurologinių ir psichikos ligų rizika, jie netyrė. Svarbu, kad žmogus nemirtų nuo COVID, o mirtys dėl kitų priežasčių neaktualios?"

Baigdamas minėto tyrimo analizę, Seimo narys pabrėžė, kad nagrinėjamos publikacijos vertė yra teorinė, o praktinė vertė - minimali. Pasak jo, visa tai primena liūdnai pagarsėjusį Lietuvos statistikos departamento 2021 m. rudens tyrimą, kuris, užuot išpublikavus moksliniame žurnale, buvo pompastiškai pristatytas Lietuvos visuomenei. „Tas „tyrimas" parodė, kad mirties riziką gerokai sumažina ir pradinis „vakcinacijos" kursas - kaip jau minėjau, priešingai negu atsitiktinių imčių kontroliuojami tyrimai, kuriais grindžiama registracija, - pabrėžė R.J.Jankūnas.

Kiek vėliau tas pats JAMA publikavo straipsnį apie tas pačias vakcinas „atnaujintų mRNR COVID-19 vakcinų prieš JN.1 saugumas". „Neįtikėtina, bet praktiškai visų saugumo baigčių rezultatai vakcinos grupėje buvo geresni arba bent ne prastesni negu kontrolinėje. T.y. vadinamųjų vakcinų grupėje buvo mažiau iš esmės visų tirtų sveikatos sutrikimų, tarsi kokio gyvybės eliksyro suleidus.

Šie duomenys kategoriškai prieštarauja pagrindinių klinikinių tyrimų, kurių pagrindu buvo užregistruotos vadinamosios mRNR vakcinos, duomenims. Nebent tikėtume, kad pradinis „vakcinacijos" kursas smarkiai padidina sveikatos komplikacijų riziką, o sustiprinamosios dozės ją sumažina", - toliau svarstė specialistas.

Čia galima prisiminti, kaip „Pfizer" pateikė 12 metų mergaitės duomenis. Po antrosios dozės neįgalia likusi mergaitė tyrimo dokumentuose užfiksuota kaip patyrusi funkcinį pilvo skausmą.

„Medikai tokias publikacijas turėtų vertinti atsargiai ir kritiškai, kad būtų išvengta patikliosios visuomenės dalies klaidinimo. Tuos, kurie mano, kad šios vadinamosios vakcinos yra gėris, kviečiu nereikšti nepasitenkinimo dėl šio teksto, bet paskubėti susileisti sustiprinamąją dozę, - ironizavo R.J.Jankūnas. - mRNR preparatų gamintojus kviečiu daryti kontroliuojamus atsitiktinių imčių palyginamuosius tyrimus, o ne ieškoti lengvatikių.

Vis dėlto smagu, kad ant sukčių kabliuko Lietuvoje užkimba vis mažiau patiklių asmenų - praeitą sezoną nuo COVID „pasiskiepijo" vos 38 759 žmonių, t.y. mažiau kaip 1,5 proc. populiacijos. Tai rodo, kad žmonės „atsibudo" ir vis daugiau pradeda mąstyti bei klausyti specialistų, o ne farmacijos įmonių atstovų ar jų apmokamų įtakotukų. Visuomenė šiuo požiūriu sveiksta."

O štai politikų atžvilgiu specialistas buvo nusiteikęs skeptiškai.

„Manau, kad kol kas, deja, mažai realu, jog Sveikatos apsaugos ministerija objektyviai įvertintų tokią informaciją. SAM vadovybė ėmėsi svarbių darbų, siekdama gelbėti visuomeninę mediciną, kad nesusidarytų situacija, kai medicininę pagalbą gali gauti tik turtingieji. Ir matote koks pasipriešinimas?

Norint pokyčių vakcinacijos srityje, reikia specialių šios srities žinių, gebėjimo veikti savarankiškai, tvirto stuburo ir laiko. Šiuo metu vakcinacija vis dar labiau remiasi ne mokslu, o tikėjimu ir farmacijos įmonių investicijomis į rinkodarą, įskaitant poveikį visuomenei žinomiems specialistams, pasisakantiems šiuo klausimu", - karčią tiesą priminė Seimo narys.

Optimizmu jis netryško ir dėl Lietuvos galimybių nutraukti ilgalaikę preparatų pirkimo sutartį.

„Kreipiausi į premjerą Gintautą Palucką ir nurodžiau, jog 2023 m. metais utilizuota beveik 2,7 mln. vadinamųjų COVID vakcinų. Bendra šių Lietuvos utilizuotų atliekų vertė viršija 51 mln. eurų. Šiam sezonui nupirkta 135 tūkst. atnaujintų vakcinų, tačiau pasiskiepijo, kaip minėjau, tik apie 39 tūkst. gyventojų. Tai reiškia, kad beveik 100 tūkst. dozių teks utilizuoti arba dovanoti, nes jos niekam nereikalingos.

Nepaisant to, Lietuva kitais metais pirks dar daugiau šių atliekų. Dėl to prašiau atsakyti, kokių priemonių ėmėsi ir numato imtis Vyriausybė, kad būtų nutrauktos sutartys, pagal kurias Lietuvos biudžetui toliau daroma žala. Kol gavau atsakymą, dabar jau laikinoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė išvyko atostogų ar į komandiruotę, neliko ir ministro pirmininko, - atviravo R.J.Jankūnas. - SAM atstovės Ginretos Megelinskienės surašytame rašte, kurį pasirašė tuo metu sveikatos apsaugos ministrę pavadavusi Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, nurodoma, kad „kreiptasi į ES COVID-19 vakcinacijos darbo grupę dėl Lietuvai tenkančių COVID-19 vakcinų pardavimo ir pasiūlyta 2025/2026 m. parduoti 135 310 dozių, o 2026/2027 m. - 227 440 dozių, taip pat ES darbo grupėje planuojama aptarti klausimą dėl galimo sutarties su „BioNTech" ir „Pfizer" dėl COVID-19 vakcinų įsigijimo termino pratęsimo, nukeliant dalies vakcinų pristatymą po 2026 metų."

Kadangi utilizavimui skirtas atliekas planuojama pirkti toliau, šį klausimą iškelsiu Seimo Sveikatos reikalų komitete ir siūlysiu jam kreiptis į prokuratūra. Juolab kad ji vykdo tyrimą dėl vadinamųjų COVID vakcinų utilizavimo (kaip minėjau, dėl jo valstybė patyrė 51 mln. eurų nuostolių).

Manau, kad lėšas už nepanaudotas vadinamąsias vakcinas būtų racionalu išieškoti iš asmenų, dėl kurių aplaidumo tos atliekos buvo ar bus nupirktos. Suprantu, kai tenka utilizuoti šiek tiek ar kelias dešimtis procentų kokios nors vakcinos. Bet situacijos, kai utilizuojama daugiau kaip du trečdaliai, toleruoti negalima. Prokuratūra turėtų ištirti, ar tai vyksta dėl nekompetencijos, ar dėl korupcijos, ar dėl šių abejų priežasčių."