Apie 100 tūkst. žmonių Lietuvoje serga vėžiu

- Kokios šiandien onkologinių ligų tendencijos?

- Lietuvoje sergamumas vėžiu didėja, jis stebimas visuose ekonomiškai išsivysčiusiuose kraštuose, taip yra todėl, kad vėžys yra nuo amžiaus priklausoma liga. Kuo geresnės ekonominės sąlygos, geresnė sveikatos priežiūra, tuo žmonės gyvena ilgiau. Todėl ir sergamumas vėžiu didelis. Vakarų šalyse, Lietuvoje didelę populiacijos dalį sudaro vyresnio amžiaus žmonės, jaunų yra mažiau dėl mažėjančio gimstamumo. Tie procesai yra natūralūs ir susiję su demografiniais pokyčiais.

Kitas dalykas, kuris pastebimas Vakarų Europoje, kai kuriose šalyse vėžys užima jau pirmą vietą tarp mirčių priežasčių. Pas mus pirmauja širdies ir kraujagyslių susirgimai, antroje vietoje - vėžys. Vakaruose jau atsiradusios efektyvios širdies ir kraujagyslių ligų kontrolės priemonės, yra galimybė kontroliuoti ligą ir atitinkamai žmogus gyvena ilgiau.

Kadangi gyvenimo trukmė ilgėja, vėžys tarp mirties priežasčių pradeda pirmauti. Lietuvoje sergamumo vėžiu tendencijos atkartoja tas, kurios prieš 20 metų buvo Šiaurės Europos, Vakarų Europos šalyse, t.y. turime didėjantį sergamumą krūties vėžiu (jis didėja ir Šiaurės Europos šalyse); didėja sergamumas storosios žarnos vėžiu; bet mažėja sergamumas skrandžio vėžiu.

- Kodėl storosios žarnos vėžio daugėja, skrandžio - mažėja?

- Paaiškinimas toks, kad storosios žarnos vėžys susijęs su geresniu ekonominiu išsivystymu, aukštesniu pragyvenimu lygiu, atitinkamai mažesniu fiziniu krūviu. Tuo tarpu skrandžio vėžys labiau būdingas žemesnio socialinio sluoksnio žmonėms; kraštams, kur žemesnis socialinis ir ekonominis išsivystymas.

Lietuvoje labai didelis sergamumas ir mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio. Tai liga, kuria galima nesusirgti, t.y. nesulaukti tos ligos atsiradimo. Yra valstybės finansuojama atrankinės patikros programa, kurios metu tikimasi nustatyti ikivėžinius pakitimus, juos gydyti ir tada neatsirastų gimdos kaklelio vėžio. Mūsų šalyje per metus gimdos kaklelio vėžiu suserga apie 400 naujų pacienčių ir miršta apie 200 moterų. Gimdos kaklelio vėžiu serga jaunos moterys, didžiausias sergamumas - iki 50 metų. Palyginimui, tose visuomenėse, kur moterys dalyvauja atrankinės patikros programose, mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio yra 5 kartus mažesnis. Pavyzdžiui, taip yra Suomijoje.

- Ar diagnozė - vėžys - jau nebėra nuosprendis? Būna atvejų, kai žmogus išgelbėjamas ir nuo 4 stadijos vėžio?

- Mes nevartojame sąvokos, kad žmogus „išgydomas", liga yra kontroliuojama. Jeigu žmogus susirgo vėžiu, jis yra onkologinis pacientas, gali būti sustabdytas tolesnis ligos vystymasis ir plitimas. Taip, šiais laikais yra labai efektyvių gydymo metodų, ir žmogus gali gyventi gana ilgai. Prieš 20-30 metų buvo standartas skaičiuoti žmogaus 5 metų išgyvenamumo rodiklius. Dabar, kai kalbame apie kai kurias vėžio lokalizacijas, išgyvenamumo rodikliai jau 10-15 metų.

- Socialiniuose tinkluose verda diskusijos dėl soliariumų, lazerių, krūtų implantų žalos organizmui ir galimos vėžio rizikos, papasakokite plačiau, kur ta tiesa?

- Soliariumuose spinduliuotė tokia pat kenksminga, kaip ir saulės spinduliai, dėl jų naudojimo padidėja odos vėžio rizika (melanomos, plokščialąstelinės karcinomos ir bazaliomos). Soliariumų ultravioletinė spinduliuotė taip pat susijusi su ankstyvu odos senėjimu, akių pažeidimais. Lazerių naudojimas depiliacijai yra saugus, nes jie skleidžia nejonizuojančią spinduliuotę, kuri negali sukelti DNR pažeidimų. Tik esant odos pakitimams reikėtų prieš procedūrą pasikonsultuoti su dermatologu.

Krūtų implantai siejami su padidėjusia tam tikrų retų rūšių vėžio rizika, tačiau paprastai jie nėra susiję su didesne įprasto krūties vėžio rizika. Paminėtina anaplastinė didelių ląstelių limfoma, labai retas vėžys, atsirandantis rando audinyje ir skystyje aplink implantą. Taip pat yra aprašyti pavieniai odos vėžio atvejai. Nors nėra tvirtų įrodymų, kad krūtų implantai didina krūties vėžio išsivystymo riziką, dėl krūtų implantų gali būti sunkiau nustatyti krūties vėžį atliekant mamografiją, nes implantai sumažina krūties audinio matomumą rentgeno spinduliuose.

- Ar pagalbinis apvaisinimas gali didinti vėžio riziką?

- Tai specifinė grupė moterų, kurios negali turėti vaikų. Tai vėžio rizika gali būti susijusi su individualiomis organizmo savybėmis, dėl ko ir atsiranda nevaisingumas, ir su stimuliacijai naudojamais preparatais.

Mes negalime atsakyti į tą klausimą. Teoriškai hormoninis gydymas, taikomas atliekant dirbtinio apvaisinimo procedūras, gali paveikti kiaušides, krūtis ir endometriumą (gimdos gleivinę). Šiuo metu atliktų mokslinių tyrimų duomenys nerodo, kad būtų padidėjusi endometriumo, kiaušidžių ar krūties vėžio rizika.

- Kai liga gydoma ankstyvojoje stadijoje, didesnė tikimybė, kad ji ir negrįš?

- Be abejo, išgyvenamumas priklauso nuo ligos stadijos, kuo ankstesnė ligos stadija, tuo geresnis išgyvenamumas. Vėžio diagnozė jau seniai nebėra mirties nuosprendis ir daugeliu atveju, ypač jei piktybinis susirgimas diagnozuojamas anksti, egzistuoja efektyvios pagalbos priemonės.

Pavyzdžiui, Lietuvoje anksti diagnozavus prostatos vėžį, 5 metų išgyvenamumo rodiklis yra 100 proc., t.y. vyrų, kuriems diagnozuotas pirmos stadijos prostatos vėžys, išgyvenamumas nesiskiria nuo vyrų, nesergančių prostatos vėžiu. Mūsų šalyje šiuo metu yra apie 100 tūkst. onkologinėmis ligomis sergančių žmonių, iš kurių beveik 23 tūkst. gyvena 10 ir daugiau metų.

Geriausi išgyvenamumo rodikliai Lietuvoje nustatyti tarp susirgusiųjų skydliaukės, sėklidžių ir priešinės liaukos vėžiu, taip pat Hodžkino limfoma. Susirgusiųjų šiomis ligomis išgyvenamumo rodikliai viršija 70 proc. Nepaisant pažangos, pasiektos vėžio gydyme, kai kurių lokalizacijų gydymas tebėra neefektyvus. Tokiems navikams galima priskirti labai blogos prognozės navikus (plaučių, stemplės, kepenų ir kasos vėžys), kuriuos diagnozavus 5 metų išgyvenamumas nesiekia 10 proc.

- Ypač vyresni žmonės pratę sakyti, kad anksčiau ir taršos tokios nebuvo, ir vėžio tiek nebuvo. Bet ir medicinos tokios nebuvo, tiesa?

- Vėžys yra vyresnio amžiaus žmonių liga. Mes tiesiog ilgai gyvename. Keiksnojimas konservantų, kitų dalykų aktualus šiandien, bet tada kyla klausimas: kodėl prieš 100 metų gyvenimo trukmė buvo 50 metų, o dabar - 80 metų? Jeigu šiuolaikinis pasaulis toks didis blogis, tai kodėl žmonės gyvena ilgiau? Tai klausimas pamąstymui. Vėlgi yra diagnostikos galimybės, kokių nebuvo prieš 50 metų. Paprasčiausiai žmogus numirdavo nežinodamas, kad jam vėžys.

Dėl genetinio polinkio vėžio ligoms

Komentuoja Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai prof. Sonata JARMALAITĖ:

Jei giminėje vėžio istorija tęsiasi per keletą kartų, rekomenduojama atlikti genetinį tyrimą dėl paveldimo vėžio rizikos. Siuntimą gydytojo genetiko konsultacijai turėtų parašyti šeimos gydytojas. Pakonsultavęs gydytojas nutars, ar būtinas genetinis ištyrimas. Vėžio riziką didina ne tik paveldimos mutacijos, bet ir paciento amžius, žalingi įpročiai, profesinės rizikos. Jei genetinio tyrimo rezultatas vis dėlto teigiamas, gydytojas, atsižvelgęs į ligos rizikos lygį, sudarys profilaktinių patikrų planą, o gal net pasiūlys atlikti profilaktinę operaciją. Vėžio riziką didinanti paveldėta mutacija nėra ligos nuosprendis. Sveika gyvensena, reguliari profilaktinė patikra gali padėti nesusirgti, o nustačius ankstyvų stadijų ligą turime visas priemones jai įveikti.

Žinant apie paveldėtą mutaciją, svarbiausia pagal galimybes vengti vėžio riziką didinančių veiksnių - nevartoti alkoholio, kancerogenais gausaus rūkyto ar skrudinto maisto, nerūkyti, nesikaitinti saulėje, vengti streso. Sveika gyvensena, fizinis aktyvumas gerokai sumažina vėžio riziką.

Ką mokslas siūlo šioje srityje? Dabar mes turime puikią tokių paveldimų ligų genetinę diagnostiką. Prieš 10 metų galėjome nustatyti tik dažniausias mutacijas, dabar tiriamų genų paletė plati, metodai tikslūs ir patikimi, parengti standartizuoti profilaktinių patikrų algoritmai. Yra daug vilčių, kad netolimoje ateityje genetines klaidas taisysime genų terapijos metodais - pakeisdami ar pataisydami klaidingas genetines sekas. Ląstelių ir genų terapija jau taikoma gydant kraujo vėžį, kai kurias paveldimas genetines ligas.

Žmogaus organizmas yra tobula sistema. Visi procesai reguliuojami molekuliniu lygmeniu, vyksta tiksliai ir tinkamu laiku. Mūsų organizmą sudaro virš 30 mlrd. ląstelių, o klaidos kartais įvyksta ir tobulame mechanizme. Su amžiumi tos klaidos kaupiasi mutuotų genų, neveiksnių baltymų pavidalu, o pavargę apsaugos mechanizmai vis prasčiau gina ląstelę ir visą organizmą. Tai natūralus organizmo biologinio senėjimo procesas. Dėl jo dalis ląstelių miršta, o kitos gali pradėti dalintis nekontroliuojamai. Todėl senatvėje dažniau vystosi neurodegeneracinės ligos ar vėžys.

Yra tiesos ir reprodukcinio senėjimo teorijoje. Reprodukciniai hormonai, buvę labai svarbūs jaunystėje, senstant tampa ligų kaltininkais. Estrogenų disbalansas siejamas su padidinta krūties, kiaušidžių vėžio rizika, androgenų - su prostatos vėžiu. Bet tai tik dalis visų senėjimo procesų. Dabar madingos „longevity" arba ilgaamžiškumo programos bando pristabdyti biologinį laikrodį, siūlydamos įvairius testus, procedūras, maisto papildus. Šių programų tikslas - pagerinti ląstelių metabolinį aktyvumą, lėtinti telomerų trumpėjimą. Deja, neretai pamirštama, kad gamta sukūrė biologinio senėjimo mechanizmą kaip apsaugą nuo vėžio - senatvei būdingi lėtėjantys biologiniai procesai kartu saugo organizmą nuo vėžio.