2 nuotr.Apie atsparumą antibiotikams dažniausiai girdime žmonių medicinos kontekste, tačiau atsparios bakterijos „užsigrūdina" ir už tvarto durų - gyvūnų ūkiuose, o netiesioginius jų pėdsakus aptinkame ir aplinkoje, pavyzdžiui, bitėse. Problema yra rimta ir aktuali, taigi ką daro Lietuva ir visa ES?
„Švarūs" tik 9 proc.
Kokia situacija gyvūnų ūkiuose, klausėme Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT). Pasak VMVT Maisto ir veterinarijos politikos departamento vyr. specialistės Jovitos EINORYTĖS, kasmet tiriami pieno ūkiai dėl tešmens uždegimo (mastito) sukėlėjų ir jų jautrumo antibiotikams. 2024 metų duomenys rodo, kad iš 442 patikrintų ūkių „švarūs" buvo 9 proc., kituose aptikta įvairių mikroorganizmų. Dažniausi užkrečiamieji sukėlėjai - Staphylococcus aureus (39,4 proc. pieno talpų mėginių) ir Streptococcus agalactiae (15,6 proc.) - tai klasikiniai mastito „veidai" mūsų šalies fermose.
J.Einorytė akcentavo, kad mūsų valstybės tikslas - iki 2030 metų mažinti antimikrobinių medžiagų naudojimą optimizuojant gydymą ir prevenciją. Tai suderinta su nauju ES teisiniu režimu, pagal kurį šalys kasmet turi teikti Europos vaistų agentūrai pardavimo ir naudojimo duomenis, normalizuotus pagal gyvūnų biomasę (kad skaičiai būtų palyginami).
Žmonių veikla gyvūnų sektoriuje nepraeina be pasekmių. Bitės - puikus aplinkos „detektorius". Pašnekovė pasakojo, kad 2025 metų Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto ataskaita parodė, kad iš 103 suaugusių bičių mėginių, surinktų 48 Lietuvos rajonuose, ant bičių paviršiaus ir žarnyne aptikta 38 Enterobacteriaceae rūšys. Atsparumas dažniausiai nustatytas ampicilinui ir amoksicilinui su klavulano rūgštimi. Genetiniai tyrimai patvirtino atsparumo genų buvimą. Taip pat aptiktos mutacijos, siejamos su ciprofloksacino ir nalidikso rūgšties atsparumu.
Duomenų turėjimas specialistams leidžia turėti platesnį vaizdą, kas vyksta. „Labai svarbu aplinkos stebėsena (bitės!), tai leidžia pamatyti platesnį paveikslą, kas vyksta žmonių ir gyvūnų medicinoje, anksčiau ar vėliau „išlenda" ekosistemose. Matome, kas tikrai plinta (pvz., S. aureus, S. agalactiae, Mycoplasma), galima tikslingai investuoti į higieną, melžimo protokolus, vakcinaciją ir ankstyvą diagnostiką - taip mažėja ir antibiotikų poreikis, ir nuostoliai, - aiškino ji. - Beje, S. aureus atsparumas penicilinui Lietuvoje yra aukštas", - sakė J.Einorytė ir pridūrė, kad štai Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (WOAH) duomenys rodo, jog 2019-2021 m. pasaulyje gyvūnams skirtų antimikrobinių vaistų sunaudojimas netgi šiek tiek ūgtelėjo (nuo 107,3 iki 109,7 mg/kg biomasės), o kai kuriose šalyse vis dar fiksuojamas jų vartojimas augimo skatinimui. Beje, minėtų vaistų naudojimas išaugti galėjo ir dėl to, kad vis daugiau pasaulio šalių įsitraukia į antibiotikų stebėseną.
Mažesnis naudojimas nėra absoliuti garantija
VMVT visuomenei pristatė interaktyvų žemėlapį (https://vmvt.maps.arcgis.com), leidžiantį vienoje vietoje matyti ir analizuoti skirtingų stebėsenos programų duomenis apie mikroorganizmų atsparumą antimikrobinėms medžiagoms. „Tai VMVT interaktyvi stebėsenos „lentyna": kiekvienas taškas žymi vietą, iš kurios paimtas mėginys (pvz., pieno talpos mėginys ūkyje) ir ar tame mėginyje rastas antibiotikams atsparus mikroorganizmas, - aiškino VMVT Maisto ir veterinarijos politikos departamento vyr. specialistė. - Tai nėra „antibiotikų naudojimo" žemėlapis. Jis rodo radinius mėginiuose, o ne kiek ir kur vaistų buvo suduota."
Ar teisinga mintis, „kur daugiau antibiotikų - ten daugiau atsparumo"? „Plačiąja prasme - taip: didesnis ir neatsakingas naudojimas didina atrankos spaudimą, atsparių bakterijų daugėja. Bet lokaliai vien iš šio žemėlapio to neišskaitysi. Čia nėra tiesioginio naudojimo rodiklio, be to, bakterijos ir atsparumo genai migruoja (gyvūnų judėjimas, mėšlas, vanduo, transportas), todėl atsparumas gali būti aptinkamas ir ten, kur konkretus ūkis „naudoja mažai". Mažesnis naudojimas lygu mažesnė rizika, bet ne garantija: svarbi biosauga, higiena, skiepai, greita diagnostika ir gydymas pagal jautrumą", - tvirtino J.Einorytė.
Skaičiai
*2023 m. duomenys: ES pardavė 4 380,8 tonos antibakterinių veterinarinių vaistų (privalomos apimties), iš kurių net 98,4 proc. skirti maistiniams gyvūnams.
*Didžiausia pardavimų dalis tenka penicilinams (31,4 proc.), tetraciklinams (21,6 proc.) ir sulfonamidams (10,1 proc.)Europos Sąjungos tikslas - iki 2030 m. perpus sumažinti antimikrobinių pardavimus ūkiams ir akvakultūrai lyginant su 2018 m., pusė kelio iki tikslo jau įveikta.
