Viršuje - JAV, o mes - prie Bahreino

Lietuva ceremonijoje savo negausią delegaciją visgi turėjo. Trispalvę uždarymo iškilmėse nešė penkiakovininkas Justinas Kinderis, parade žygiavo dviratininkės Simona Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė bei medikai ir misijos atstovai.

Nuo liepos 23 d. Tokijo stadione plazdėjusi olimpinė vėliava buvo nuleista. Tokijo gubernatorė Juriko Koikė ją perdavė Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentui Tomui Bachui (Thomas Bach), o šis - Paryžiaus merei Anei Idalgo (Anne Hidalgo). Paryžius yra kita vasaros žaidynių sostinė, jame olimpinė šventė vyks 2024 m.

Tokijo žaidynėse dalyvavo 11 656 sportininkai iš 206 šalių, jie išsidalijo 339 medalių komplektus. Kai kurios šalys Japonijoje perrašė istoriją. Bermudų, Filipinų ir Kataro sportininkai pirmą kartą tapo olimpiniais čempionais, Burkina Faso, San Marino ir Turkmėnijos atletai pirmą kartą iškovojo medalius.

Per visą istoriją daugiausiai medalių yra iškovoję amerikiečiai, o Tokijuje jie dar kartą parodė savo jėgą. JAV rinktinės Japonijoje į savo sąskaitą įsirašė 113 apdovanojimų (39 aukso, 41 sidabro, 33 bronzos). Antrąją vietą užėmė Kinija su 88 medaliais (38 aukso, 32 sidabro, 18 bronzos).

Sudarant lentelę, pirmiausiai skaičiuojami aukso medaliai, o pagal šį rodiklį ilgą laiką pirmavo Kinija. Visgi paskutinę dieną - sekmadienį - ji nepapildė savo kolekcijos auksu. Tuo metu amerikiečiai nesnaudė - ant aukščiausio pakylos laiptelio sekmadienį užlipo JAV moterų krepšinio bei tinklinio rinktinės ir treko dviratininkė Dženifer Valentė (Jennifer Valente). To užteko, kad amerikiečiai išsiveržtų į pirmąją vietą.

Medaliais Tokijuje pasižymėjo 93 šalių atstovai. Lietuvai atiteko sidabras, kurį penktadienį iškovojo penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Beje, vakar olimpinė vicečempionė grįžo į Vilnių. Po vieną sidabrą Tokijuje pelnė ir Bahreino, Saudo Arabijos, Namibijos, Šiaurės Makedonijos bei Turkmėnijos sportininkai. Šios valstybės pasidalino 77-82 pozicijas. Vienas sidabro medalis - antras kukliausias Lietuvos pasirodymas po Nepriklausomybės atkūrimo. Blogiau buvo tik 1996 m. Atlantoje, kai mūsų šaliai atiteko vienas bronzos komplektas, pelnytas krepšininkų rinktinės.

Kitos Baltijos valstybės aplenkė Lietuvą. Tiek Latvija, tiek Estija Tokijuje iškovojo po vieną aukso ir vieną bronzos medalį. Mūsų kaimynai lentelėje pasidalino 59-62 vietas su Fidžiu ir Tailandu.

Olimpiniais prizininkais oficialiai vadinami į aštuntukus patekę sportininkai. Be L.Asadauskaitės-Zadneprovskienės sidabro, lietuviams atiteko šešios prizinės vietos. Ketvirtos liko dvivietę valtį irklavusios Milda Valčiukaitė ir Donata Karalienė, penktos - treko komandų sprinte dalyvavusios dviratininkės Simona Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė. Šeštąsias vietas užėmė irkluotojas Mindaugas Griškonis ir disko metikas Andrius Gudžius, septintąją - ieties metikė Liveta Jasiūnaitė, aštuntąją - plaukikas Danas Rapšys.

Lietuvai atstovavo 42 sportininkai ir tai yra mažiausias skaičius po Nepriklausomybės atkūrimo. Dėl to dar iki žaidynių pavojaus varpais skambino Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, bedusi pirštu į pasikeitusią sportininkų rengimo sistemą, visų pirma - Lietuvos olimpinio sporto centro funkcijų „apkarpymą", paliekant jam tik bazių priežiūrą.

Po žaidynių švietimo, mokslo ir sporto ministrei Jurgitai Šiugždinienei teko pripažinti, kad sistemą reikia vėl keisti: „Būtina visiems atsakingiems susėsti už bendro stalo kartu su sportininkais ir peržiūrėti sportininkų rengimo modelį. Koks jis turėtų būti, kad mes galėtume džiaugtis ne tik olimpiniais, bet ir kitų varžybų medaliais? Todėl rugpjūčio pabaigoje kviečiame darbo grupę, kurios tikslas iki ateinančių metų pasiūlyti būtinus žingsnius aukštojo sportinio meistriškumo sistemai sustiprinti."

Viena iš problemų - medicininės paslaugos, kurios po Lietuvos olimpinio sporto centro išdraskymo tapo sunkiai prieinamos kai kurioms federacijoms. „Medicininės paslaugos galėtų būti teikiamos mišriu būdu. Stiprios federacijos galėtų gauti krepšelį medicininėms paslaugoms, o mažesnės jas gautų per Sporto centrą", - teigė ministrė.

XXXIII vasaros žaidynės Paryžiuje turėtų prasidėti 2024 m. liepos 26 d., tačiau sporto gerbėjams nereiks laukti trejų metų, kad vėl pajustų olimpinę dvasią. Rugpjūčio 24 d. Tokijuje startuos paralimpinės žaidynės, o ateinančių metų vasario 4 d. Pekine prasidės žiemos olimpinės žaidynės.