M.Griškonį pranoko čempionu netikėtai tapęs ir geriausią šios rungties rezultatą olimpinių žaidynių istorijoje pasiekęs graikas Stefanas Duskas (Stefanos Ntouskos, 6 min. 40,45 sek.), sidabrą iškovojęs norvegas Kjetilis Borchas (6 min. 41,66 sek.), bronzą laimėjęs kroatas Damiras Martinas (6 min. 42,58 sek.), ketvirtąją vietą užėmęs danas Sveris Nylsenas (Sverri Nielsen, 6 min. 42,73 sek.) ir penktas likęs Rusijos olimpinio komiteto atstovas Aleksandras Viazovkinas (6 min. 49,09 sek.). Iki finalo jo dalyviams teko įveikti atrankos, ketvirtfinalio ir pusfinalio barjerus.

„Finale prieš pat startą pasikeitė vėjas. Dar apšilinėdamas galvojau, kad turiu gerą taką, nes vėjas pūtė nuo mano tako pusės. Bet per pusvalandį vėjas pradėjo pūst iš kitos pusės ir iš vieno geriausių mano takas tapo blogiausiu. Mane pradėjo dreifuoti. Negalėjau palaikyti tempo, kaip kiti. Pradžioje atsilikau ir nebebuvo galimybių pasivyti", - pasakojo M.Griškonis.

Paklaustas, kaip vertina faktą, jog pademonstravo geriausią rezultatą žaidynėse irkluojant vienvietę, sportininkas sakė, jog pirmiausia dabar yra labai nepatenkintas, nes nepadarė to, ką galėjo. „Man nepavyko savęs realizuoti. Ne psichologiškai, gal labiau techniškai. O dar oro sąlygos man buvo labai nepalankios. Kita vertus, esu labai patenkintas, nes tai aukščiausias mano rezultatas olimpinėse žaidynėse irkluojant vienvietę. Nes vienviete patekti į finalą olimpinėse žaidynėse yra didelis darbas. Gal kiek gailiuosi, kad ne su Sauliumi atvažiavome kovoti dviviete. Tačiau pavasarį mums nelabai sekėsi kartu. Dabar labai sunku kažką galvoti, svarstyti, nes varžybos jau baigtos, o po kovos kumščiais niekas nemojuoja", - kalbėjo M.Griškonis.

Tad, galbūt į 2024 m. Paryžiaus olimpines žaidynes irkluotojas keliaus su dviviete? Pasak jo, dabar sunku kažką galvoti apie Paryžių, kol emocijos nenurimę. „Reikia pakrauti valtį, priduoti dopingo mėginį. Bijau kažką prognozuoti, nes nemėgstu prisišnekėti. Tiesiog dabar sunku kalbėti, nes man nepavyko padaryti taip, kaip norėjau. Nepavyko irkluoti taip, kaip galėjau. Visas varžybas ieškojau savęs. Niekur nebuvau garantuotas pereidamas iš vieno etapo į kitą. Esu labai konservatyvus žmogus ir sunku priprasti prie naujo inventoriaus. Atsivežiau čia naują valtį, visiškai neirkluotą. Reguliavome, ieškojome, bet vis tiek neradau to, kaip yra mano senoje valtyje, kurią irkluodavau Lietuvoje. Tų pačių valčių negalėjome atsivežti, nes jau prieš tris mėnesius reikėjo pakrauti jas į konteinerius. Reikėjo įprastas pasilikti treniruotėms. Viduje liko nuoskauda ir nežinau, ar kada nors vėl pasistengsiu save realizuoti, ar jau nesistengsiu. Kol kas nežinau. Nieko žadėti nenoriu, gyvenimas parodys", - atviravo irkluotojas.

M.Griškoniui šios olimpinės žaidynės buvo jau ketvirtosios. 2008 m. Pekine ir 2012 m. Londone jis užėmė aštuntąją vietą vienviečių varžybose, o 2016 m. Rio de Žaneire kartu su Sauliumi Riteriu (Ritter) iškovojo sidabrą porinių dviviečių valčių klasėje. M.Griškonio teigimu, patirties per tuos metus susikaupė daug. Jis jau žino, kaip elgtis prieš varžybas, kaip save nuraminti. Tačiau nerimo buvo. Atrodo, jau ketvirtos žaidynės, tiek matęs, tiek pasiekęs, bet nervų daug kainavo, pridūrė irkluotojas.

„Labai nervinausi prieš pusfinalį, neslėpsiu. Nors patirtis didelė, nervai nori nenori išlenda. Kai pradeda rašyti šimtai žmonių: „Pavaryk, laimėk medalį." Ne visiems atrašau, ir stengiuosi nebendrauti su žiniasklaida. Atsiprašau, kad neskyriau dėmesio, nes prieš ir per varžybas sunku kažką papasakoti, prižadėti. Taip elgiausi per visas olimpines žaidynes, pasaulio ir Europos čempionatus. Nes jei negalėčiau įvykdyti, ką prisižadėjau, atrodyčiau nerimtai, negalėčiau atsakyti už savo žodžius. Todėl stengiuosi prieš varžybas užsidaryti savyje, pabūti su savimi. Norėčiau palinkėti visiems jauniems sportininkams, kad prieš varžybas nežadėtų, nekabintų sau medalių patys. Svajones laikykite sau ir realizuokite jas patys. O kai laimėsite, galėsite girtis visam pasauliui", - teigė M.Griškonis.