respublika.lt

Ne reforma praretino olimpiečių gretas (4)

2021 rugpjūčio 13 11:00:00
Arūnas ABROMAITIS

Tokijo olimpinėse žaidynėse 11 iš 42 Lietuvos sportininkų buvo lengvaatlečiai, jokia kita sporto šaka neturėjo tiek savo atstovų. Tačiau net ir legvaatlečių Tokijuje buvo mažiau nei 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynėse. Olimpiečių skaičiaus sumažėjimo priežastimi vadinama Lietuvos olimpinio sporto centro reorganizacija, bet Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis laikosi kitokios nuomonės. Pasak jo, priežasčių yra daug, o vienu faktoriumi viską aiškina tik neišmanėliai arba demagogai.

×
nuotr. 1 nuotr.
Maloniu netikėtumu Tokijuje tapo ieties metikės Livetos Jasiūnaitės pasirodymas. EPA-Eltos nuotr.



Rio de Žaneire Lietuvai atstovavo 16 lengvaatlečių ir, vertinant žaidynes pagal dalyvių skaičių, matomas aiškus regresas. Kita vertus, vertinant užimtas vietas, matomas progresas. Tokijuje mūsų lengvaatlečiai liko be medalių, bet du iš jų pateko į aštuntukus. Šeštąją vietą užėmė disko metikas Andrius Gudžius, septintąją - ieties metikė Liveta Jasiūnaitė. Rio de Žaneire aukščiausias pasiekimas buvo dešimtoji disko metikės Zinaidos Sendriūtės pozicija.

- Kaip jūs vertinate Lietuvos lengvaatlečių pasirodymus Tokijuje? - paklausėme E.SKRABULIO.

- Priklauso nuo to, pagal ką vertinsi - dalyvių skaičių ar užimtas vietas. Komanda buvo mažesnė dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Viena ta, kad pasunkėjo patekimas į olimpines žaidynes, įvedus naują normatyvų sistemą. Mažiau sportininkų, tarp jų ir lietuvių, patenka į atskiras rungtis. Kitas dalykas - situacija dėl COVID-19 sportininkams nepridėjo nei sveikatos, nei meistriškumo.

Vertinant rezultatus, labai gaila, kad medalio neiškovojo A.Gudžius, nes buvo tikrai realus pagrindas to tikėtis. Pagal šio sezono rezultatus jis buvo vienas iš pasaulio lyderių, bet nutik tu man taip, kad būtent olimpinėse žaidynėse buvo pats prasčiausias startas. Nors išvakarėse, per atranką, nesimatė jokių simptomų, kad kažkas galėtų būti netaip - Andrius gana užtikrintai žengė į finalą. Bet finale buvo neatpažįstamas.

Tačiau, jei Andriaus vieta yra liūdnesnė, tai debiutantė Liveta užėmė puikią vietą. Jos patekimas į finalą ir septintoji vieta džiugina. Edžiui Matusevičiui tikrai nepridėjo sveikatos „kovidas", užklupęs likus 3 ar 4 savaitėms iki žaidynių, pasiruošimas dėl to išsiderino. Jei ne tai,
E.Matusevičius tikrai galėjo patekti į finalą ir pretenduoti į aštuntuką. Airinė Palšytė po kojos traumos pradėjo šokinėti, teikė vilčių, bet staiga užklupo rimta kitos kojos trauma. O norint kovoti dėl aukščiausių vietų reikia būti absoliučiai sveikiems.

Iš kitų sportininkų norėjosi, kad jie, nuvažiavę į tokias varžybas, priartėtų bent prie geriausių asmeninių sezono pasiekimų. To nebuvo, todėl negalima sakyti, kad pasirodėme labai sėkmingai. Yra dar keletas sportininkų, likusių labai netoli nuo patekimo į žaidynes. Turime gana realų pagrindą tikėtis, kad mūsų sportininkai galės kautis dėl aukštų vietų po trejų metų Paryžiuje.

- Aiškindama olimpiečių skaičiaus sumažėjimą, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė pagrindine priežastimi vadino sporto reformą, Lietuvos olimpinio sporto centro reorganizaciją. Jūs manote kitaip?

- Priežasčių yra daug, o ne viena. Lietuvoje per dieną ar per metus neįvyko ko nors tokio, kad visi sportininkai pradėtų nebesportuoti ar nerodyti rezultatų. Taip, norėjome, kad sportininkų būtų daugiau. Visi labai norėjo, kad į Tokiją išvažiuotų krepšininkai, bet vienerios rungtynės nulėmė, kad neišvažiavo. Pridėkime krepšinio rinktinę, kelis lengvaatlečius, kelis plaukikus, ir būtų tradicinė maždaug 60 sportininkų rinktinė.

Sportas yra ne tik pergalės, bet ir pralaimėjimai, traumos. Tai subtilu ir negalima visko suversti vienai priežaščiai. Taip, turime neišspręstų klausimų, turime galvoti apie pamainą, jaunimą, geresnę infrastruktūrą, sporto mokslą. Tačiau demagogija sakyti, kad viską nulėmė olimpinio sporto centro reforma. Reikia leisti reformai vykti, o ne nuo pirmos dienos trukdyti.

Kitas dalykas, Sporto medicinos centro likvidavimas nebuvo teisingas sprendimas, bet tokiam sprendimui pritarė ir tas pats Olimpinis komitetas. Daugelis sakė, kad medicinos centras dirbo prastai, tačiau galbūt tikslingiau buvo jį tobulinti, nei uždaryti ir šaukti, kad nieko nėra. Klausimų turime kelias dešimtis, nėra vienos priežasties, dėl ko mūsų komandoje buvo 42, o ne 60 ar daugiau olimpiečių ir kodėl buvo vienas medalis, o ne 3 ar 5.

Pavyzdžiui, jei penkiakovininkas Justinas Kinderis būtų gerai jojęs, jis būtų realus pretendentas į medalį. O Lauros Asadauskaitės-Zadneprovskienės scenarijus buvo visiškai kitoks - sunki pradžia, bet paskui ji sukūrė stebuklą kaip burtininkė. Viską nubraukti ir sakyti, kad kalta viena priežastis, gali arba neišmanėliai, arba demagogai. Manau, čia yra antras variantas.

- Jau užsiminėte apie 2024 m. Paryžiaus žaidynes. Ar Lietuvos lengvaatlečių komandos pagrindą jose turėtų sudaryti tie patys sportininkai, kurie startavo Tokijuje?

- Manau, didesnė dalis Tokijo olimpinės rinktinės tinkamai pasiruoš ir Paryžiui. Jie tikrai nėra per seni, išsisėmę. Greičiau atvirkščiai, jie labiau savęs nerealizavę. Taip, vienas kitas „nubyrės", nes gyvenime visko būna. Štai ėjikė Živilė Vaiciukevičiūtė atsisakė olimpinio kelialapio, būdama jauna, sveika ir perspektyvi. Tačiau, manau, didesnė dalis olimpiečių gins Lietuvos sporto garbę ir Paryžiuje. Yra ir kelios pavardės, realiai galinčios prie jų prisijungti. Turime tuos, kurie jau šiemet liko labai netoli nuo žaidynių, yra keletas jaunų sportininkų. Manau, mūsų rinktinė Paryžiuje bus ir didesnė, ir stipresnė.

- Kurie lengvaatlečiai realiausiai pretenduoja tapti olimpiečiais Paryžiuje?

- Kai kurie žmonės buvo prie pat bilieto į Tokiją. Pavyzdžiui, Dovilė Kilty. Ji buvo mūsų trišuolio lyderė tiek šiemet, tiek pernai, tačiau išvažiavo normatyvą turėjusi Diana Zagainova. Simas Bertašius dirba, tobulėja, yra jaunas. Disko metikė Ieva Zarankaitė būtų dalyvavusi olimpinėse žaidynėse, jeigu jos būtų vykusios pernai. Dar - barjerininkė Modesta Morauskaitė.

Yra jaunų sportininkų, kurių tėvai buvo labai garsūs sportininkai ir kurie tikrai tobulėja. Pavyzdžiui, Aleknos. Ir kiti gali nustebinti, kaip šiemet nustebino Gediminas Truskauskas. Nei jis, nei jo treneris nėra patenkinti startu Tokijuje, bet kelionė iki Tokijo buvo fantastiška. Žinome, kad tai nėra riba. Šie sportininkai gali ne tik dalyvauti, bet ir nustebinti pasiekimais. Svarbiausia, kad jie būtų sveiki, turėtų finansavimą, sąlygas pasiruošimui ir gerus trenerius. Be abejo, reikia ir sporto mokslo bei medicinos. Turi būti visas paketas. Jei nors viena grandis iškrenta, tikėtis aukštų rezultatų tokiose varžybose kaip olimpinės žaidynės tampa labai sunku.

 

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (4)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SUTARTIS: Vyriausybės įgaliota socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė bei keturios profesinių sąjungų organizacijos pasirašė Nacionalinę kolektyvinę sutartį 2022 metams.
  • FINIŠAS: Lietuvos-Lenkijos dujotiekio projektas pasiekė finišo tiesiąją. Atlikus vieną svarbiausių paskutinių darbų – pasienyje suvirinus auksinę GIPL dujotiekio siūlę – sujungtos abiejų valstybių dujų perdavimo sistemos.
  • NEKETINA: K. Navickas (žemės ūkio ministras): neketinu atsistatydinti ir atsisakyti žaliojo kurso.
  • TAISYKLĖS: JAV Federalinis rezervų bankas (FED) paskelbė naujas griežtas taisykles, draudžiančias centrinio banko vadovams prekiauti konkrečiomis akcijomis ir obligacijomis, taip pat apribojo kitas investicines veiklas.
  • NUŠOVĖ: JAV aktorius Alecas Baldwinas iš rekvizitinio pistoleto kino filmavimo aikštelėje Naujojoje Meksikoje nušovė operatorę ir sužeidė režisierių, ketvirtadienį pranešė JAV teisėsaugos pareigūnai.
  • SRAUTAI: Mažesnės, iki 1.500 kv. metrų parduotuvės ir turgavietės, aptarnaujančios pirkėjus be galimybių paso, nuo penktadienio privalo reguliuoti jų srautus ir užtikrinti bent 30 kv. metrų prekybos plotą vienam žmogui.
  • GINČAS: Lenkija yra „pasirengusi dialogui“ ginče su Briuseliu dėl ES teisės viršenybės, tačiau atmeta „šantažą“, ketvirtadienį pareiškė ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, atvykęs į ES aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame dominuoja šis klausimas.
  • SIŪLYMAS: Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas siūlo Darbo kodekse nustatyti, kad ne tik viešojo sektoriaus, bet visiems darbuotojams, kurie grįžta į darbą nepasibaigus atostogoms vaikui prižiūrėti, būtų nustatoma sutrumpinta 32 valandų per savaitės darbo laiko norma, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
  • FACEBOOK: „Facebook“ ketvirtadienį pranešė, kad pasiekė susitarimą su kai kuriais Prancūzijos laikraščiais dėl mokėjimo už naujienų turinį, kuriuo dalijasi jo vartotojai.
  • INICIATYVA: Vokietija kartu su kitomis keturiomis valstybėmis narėmis (Suomija, Nyderlandai, Portugalija ir Slovėnija) ėmėsi iniciatyvos sukurti Europos Sąjungos greitojo reagavimo pajėgas.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar gavote SMS žinutę, raginančią skiepytis nuo COVID-19?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar Prezidentas G. Nausėda vetuos įstatymą dėl testavimo apmokėjimo iš darbuotojų kišenės?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-1 +9 C

+1 +9 C

 

+5 +10 C

+4 +9 C

+5 +11 C

 

+8 +12 C

0-7 m/s

0-6 m/s

 

0-10 m/s