respublika.lt

J. Šiugždinienė po Tokijo olimpiados: permainos ir nauji sprendimai šalies sportininkų rengimo sistemoje neišvengiami (8)

2021 rugpjūčio 09 08:42:00
Eltos inf.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, pasibaigus Tokijo olimpinėms žaidynėms, pateikė savo vertinimą apie Lietuvos olimpinės rinktinės, iškovojusios vieną sidabro medalį, pasirodymą ir būtinas permainas sportininkų rengimo sistemoje.

×
nuotr. 1 nuotr.
Tokijo olimpiados uždarymo ceremonija. EPA-Eltos nuotr.

 

„Neabejoju, kad sportininkai olimpiadoje padarė viską, kas buvo jų jėgoms. Atletams dalyvavimas olimpinės žaidynėse yra karjeros viršūnė, kurią labai sunku pasiekti. Nuoširdžiai dėkoju jiems. Atmetus ypatingai sudėtingą pasirengimą pandemijos sąlygomis ir varžybų trūkumą, turime pripažinti – esame duobėje. Ir tik sutelkus kompetencijas ir visiems susėdus už bendro stalo, galime situaciją pakeisti. Sportui reikia ne tik dėmesio, bet ir sprendimų.

Privalome kuo greičiau sutarti dėl sportininkų rengimo sistemos

Akivaizdu, kad Seimui pateiktų Sporto įstatymo pokyčių, kurie leis didinti finansavimą aukštam sportiniam meistriškumui, išplėsti stipendijų gavėjų ratą, užtikrinti daugiau skaidrumo federacijų valdyme nepakanka. Būtina visiems atsakingiems susėsti už bendro stalo kartu su sportininkais ir peržiūrėti sportininkų rengimo modelį. Koks jis turėtų būti, kad mes galėtume džiaugtis ne tik olimpiniais, bet ir kitų varžybų medaliais? Todėl rugpjūčio pabaigoje kviečiame darbo grupę, kurios tikslas iki naujųjų metų pasiūlyti būtinus žingsnius aukštojo sportinio meistriškumo sistemai sustiprinti. Prie bendro stalo turi susėsti visi, ir čia nėra mažiau ar daugiau atsakingų.

Problemų yra daug, tačiau noriu akcentuoti kelis dalykus, kurie man atrodo labai svarbūs ir kuriuos būtina spręsti nieko nelaukus.

Pirma, reikia dar kartą įsivertinti strateginių sporto šakų sąrašą. Atidžiai persvarstyti kriterijus. Manau, kad strateginių sporto šakų turėtų būti ne daugiau 15, o dar geriau 10, kad valstybė galėtų užtikrinti reikalingą finansavimą ir pasirengimą. Labai svarbu, kad su strateginėmis sporto šakomis būtų susieta ir sporto infrastruktūra – bazės, nes kol kas finansavome bet ką ir bet kaip. Lietuvoje labai trūksta tarptautinio lygio sporto bazių, kuriose galėtų treniruotis aukščiausio lygio sportininkai.

Antra, turi būti aišku, kad aukštas sportinis meistriškumas yra vystomas per federacijas. Prieš keletą metų buvo priimtas daug kritikos sulaukęs sprendimas decentralizuoti medicininį sportininkų aptarnavimą. Tai nebuvo blogas sprendimas, tačiau dauguma mažesnių federacijų tam nebuvo pasiruošę ir finansiškai nepajėgios pačios organizuoti medicininį aprūpinimą. Akivaizdu, kad federacijoms reikia pagalbos įvairiose srityse – pradedant strateginiu veiklos planavimu, efektyviu ir skaidriu finansų valdymu ir baigiant sportininkų motyvavimu.

Turime stiprinti federacijas, suformuoti kompetencijų centrą, kuris joms padėtų. Reikia apibrėžti aiškius valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų sporto federacijų tikslus, atidžiai vertinti jų veiklos rezultatus, kontroliuoti lėšų panaudojimą. Panašiai kaip šiandien turime valstybės valdomų įmonių Valdymo koordinacinį centrą, kuris teikia paramą ir konsultacijas valstybės valdomas įmones, taip reikėtų padėti ir sporto federacijoms. Medicininės paslaugos galėtų būti teikiamos mišriu būdu. Stiprios federacijos galėtų gauti krepšelį medicininėms paslaugoms, o mažesnės jas gautų per Sporto centrą.

Kol kas federacijų vaidmuo ir kompetencijos nėra pakankamos. Reikia pripažinti, kad bendradarbiavimas tarp ministerijos, LTOK ir sporto federacijų taip pat nepakankamas.

Įgyvendinant sporto reformą, Lietuvos olimpiniame sporto centre buvo panaikinta centralizuota aukšto meistriškumo sportininkų rengimo funkcija, o nauja sistema nepradėjo veikti efektyviai. Lietuvos olimpinis sporto centras reorganizuotas į Lietuvos sporto centrą, paliekant tik sporto infrastruktūros priežiūros veiklas. T. y. buvo atsisakyta centralizuotos valstybinės individualaus sportininkų rengimo sistemos, šią funkciją (aukščiausio lygio sportininkų rengimo) deleguojant sporto šakų federacijoms. Buvo nežymiai padidintas federacijų finansavimas, tačiau ne visos federacijos efektyviai ir kryptingai gautas lėšas naudojo sportininkų rengimui. Nauja sistema dar neveikia tinkamai dėl neišbaigto, silpnai organizuoto finansavimo-atskaitomybės modelio.

Turime suprasti, kad šiuolaikinis aukšto meistriškumo sportas kainuoja labai brangiai. Net apie 8 pastaruosius metus jam nebuvo didinamos valstybės lėšos. Šis netoleruotinas požiūris jau keičiamas. Medicininis, metodinis (sporto mokslininkų) palaikymas taip pat buvo nepakankamas. Juk šiuolaikinį sportą lydi pažangiausių sporto medicinos, sporto mokslininkų laimėjimai.

Be to, ne visa Lietuvos sporto infrastruktūra atitinka aukščiausiojo lygio treniruotėms reikalingas sąlygas, todėl sportininkai turi vykti treniruotis į užsienį. Net ir įprastomis sąlygomis tai sukelia papildomų sunkumų ir reikalauja papildomų lėšų, o pandemijos sąlygomis tai tapo ypač aktualia problema.

Trečia, pamainos ir trenerių rengimas. Šalyje trūksta aukštos kvalifikacijos trenerių ir kitų sporto specialistų. Yra problemų su talentingų sportininkų atrankos-identifikavimo, sportininkų rengimo, migravimo tarp sporto organizacijų sistemomis. Juk pasaulyje taikomi pažangiausi medicinos, reabilitacijos, treniruočių, mitybos metodai.

Treneriai privalo turėti galimybes mokytis visą gyvenimą ir taip prisitaikyti prie sporto rinkos pokyčių bei poreikių. Reikia įvertinti galimybes pertvarkyti sporto specialistų darbo apmokėjimo sistemą visais valdymo lygiais, kad būtų sudarytos sąlygos konkuruoti su kitais ūkio sektoriais šalies ir tarptautinėje darbo rinkose.

Svarbu apsvarstyti galimybes kurti regionuose dirbančių sporto specialistų motyvacinę programą ir taip paskatinti specialistus rinktis darbą regionuose. Panašiai, kaip dabar jau įsigali praktika, kai pasirašomos trišalės sutartys tarp būsimo specialisto, aukštosios mokyklos, kurioje ir savivaldybės, į kurią specialistas sugrįš dirbti. Patraukliai skamba ir idėja Lietuvos regionuose kurti strateginių sporto šakų sporto gimnazijas - centrus, kur galėtų tobulėti gabiausi sportui vaikai.

Svarbūs įstatymo pokyčiai – būtini

Tik atėjus į ministeriją, vienas pirmųjų mano rūpesčių buvo Sporto įstatymo pokyčiai. Po Konstitucinio Teismo sprendimo buvo būtina koreguoti sporto finansavimo modelį, tuo pačiu įgyvendinant sportininkams svarbias permainas. Apmaudu, kad pavasarį Seime nebuvo patvirtintas Sporto įstatymo pakeitimo projektas, kuriame suplanuotos aukšto meistriškumo sportininkams labai reikšmingos permainos.

Svarbiausia jų – pasikeitęs finansavimas aukšto meistriškumo sportui. Nuo 2016 m. aukšto meistriškumo sportui skiriamas biudžetas nedidėjo, o įstatymo projekte numatyti pokyčiai leistų jį padvigubinti – nuo 7 iki 14 mln. eurų per metus.

Kita svarbi įstatymo projekte numatyta permaina – didesnės valstybės stipendijos sportininkams. Pasiūlėme išplėsti stipendijas gaunančiųjų ratą: jos būtų skiriamos jauniems sportininkams už 4–6 vietas Europos jaunimo čempionate, 2–3 vietas pasaulio ir Europos jaunimo neįgaliųjų čempionate iškovotas vietas; taip pat būtų sulyginti olimpinėse, paralimpinėse ir kurčiųjų žaidynėse už 1–6 vietas skiriamų stipendijų dydžiai.

Numatytais pakeitimais siekiama sustiprinti skaidrumo reikalavimus sporto federacijų veiklai – atsiranda reikalavimai atlikti finansinių ataskaitų auditą, apibrėžti valdymo organų narių kadencijų skaičių, formuoti nacionalinę rinktinę pagal paskelbtus kriterijus ir sudaryti sporto veiklos sutartis su sportininkais, kurie rengiami pagal aukšto meistriškumo sporto programas ar gauna valstybės stipendiją. Taip pat įstatymo pakeitimai įgalina įsteigti sporto registrą, kuris reikalingas siekiant užtikrinti nuoseklią šalies sporto stebėseną bei priimamų sprendimų skaidrumą.

Tai, kas garsina Lietuvą

Sportas dažnai siejamas su hobiu, jis vertinamas lyg kokia užklasinė veikla. Sportas apskritai nėra identifikuotas kaip valstybei svarbi ir reikšminga veikla. Net mokyklose kūno kultūra nėra laikoma lygiaverčiu dalyku tarp kitų bendrojo lavinimo dalykų.

Sportas nepelnytai nustumiamas į šalį, nors tai yra labai svarbi šalies ūkio dalis. Nors, kaip parodė praėjusiais metais atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa, net septyni iš dešimties 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų mano, kad geriausiai šalies vardą pasaulyje garsina mūsų šalies sportininkai.

Sportas garsina Lietuvą, pritraukia turistus, užtikrina šalies žinomumą. Todėl privalome sugrąžinti Lietuvos sporto šlovę ir pasiryžti tam reikalingiems sprendimams“, – sakoma J. Šiugždinienės pranešime.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (8)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PATAISOS: Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė skubos tvarka teikiamoms Elektros energetikos, Gamtinių dujų ir Energijos išteklių rinkos įstatymų pataisoms, tai leis VERT paskirstyti išaugusią elektros kainą vartotojams iki 2027 m. pabaigos, ją pakeliant tik iki 20 proc.
  • PABRANGO: Naftos kaina pabrango iki 85 USD, o iki metų pabaigos gali pasiekti ir 100 USD ribą.
  • LEIDIMAS: Penktadienį Italijoje įsigalioja naujos kovos su COVID-19 priemonės – nuo šiol kiekvienas darbuotojas privalo turėti vadinamąjį „žaliąjį leidimą“, rodantį, kad asmuo yra pilnai paskiepytas, pasveikęs arba jo COVID-19 testas yra neigiamas.
  • PREKĖS: „Baltosios bangos“ – skaidraus verslo iniciatyvos šį pavasarį atlikto tyrimo duomenimis, beveik 20 proc. apklaustų gyventojų nurodė, kad pandeminiu metu jiems dažniau nei įprasta teko pirkti prekių nelegaliai.
  • TESTAI: Prancūzijoje dėl koronaviruso norintys pasitikrinti nepasiskiepiję žmonės nuo penktadienio turės mokėti už testus savo pačių lėšomis, nebent jie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių.
  • RINKIMAI: Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje vykusiuose rinkimuose Lietuva išrinkta į JT Žmogaus teisių tarybą 2022-2024 metų laikotarpiui.
  • NAUJIENA: Europos vaistų agentūra (EVA) pradėjo naujo vaisto nuo koronaviruso vertinimo procesą.
  • BAUDA: Televizijos ir interneto paslaugų teikėjui „Cgates“ skirta 215.000 Eur bauda.
  • SANDORIAI: Per tris šių metų ketvirčius valstybės nekilnojamąjį turtą valdanti valstybės įmonė Turto bankas sudarė 411 sandorių už 44,38 mln. eurų.
  • AKCIZAS: Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvoje taikomas akcizas dyzelinui yra ženkliai mažesnis nei benzinui, be to, vienas mažiausių Europos Sąjungoje, o tai esą skatina gyventojus pirkti taršius automobilius.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar mažo kiekio narkotinių medž. dekriminalizavimas yra žingsnis iki narkotinių medž. legalizavimo?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Planuojama įvesti iš darbuotojų lėšų apmokamą testavimą. Kaip planuojate elgtis?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+3 +11 C

+5 +11 C

 

+2 +8 C

+8 +11 C

+8 +11 C

 

+6 +8 C

0-10 m/s

0-8 m/s

 

0-4 m/s