Šiandien Darius ir Girėnas mums yra reikalingi kaip niekada

Šiandien Darius ir Girėnas mums yra reikalingi kaip niekad. Tačiau vis dar mažai žinome apie lietuvių pirmąjį transatlantinį skrydį, o Lituanicos katastrofą tebe gaubia paslapties miglos ir legendos. Galime tik spėlioti, kodėl naktį, atsimušę į audros frontą, po 37 val. sekinančio skrydžio, jie nusprendė ieškoti vietos nusileisti. Kodėl negrįžo į apšviestą Berlyno aerodromą?

Vokiečių pranešime apie Lituanicos avariją teigiama, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl blogo oro ir žmogiškojo faktoriaus - didelio nuovargio ir ilgo skrydžio be pagalbos iš šalies.

Lietuvių tyrimo akte, pasirašytame aviacijos komisijos pirmininko inžinieriaus pulkininko leitenanto Antano Gustaičio, žmogiškasis faktorius nutylėtas: Katastrofa įvyko dėlei sunkių atmosferinių sąlygų, prie kurių prisidėjo motoro veikimo defektai.

Po dviejų metų Lietuvos sparnuose A. Gustaitis įvardijo tai, ką nutylėjo oficialiose tyrimo išvadose, - Darius ir Girėnas žuvo... nes nenusileido laiku.

Gintaras Šiurkus savo įžvalgų knygoje TAI KODĖL JIE ŽUVO?, kurios pirmą dalį KAS Į JUOS ŠAUDĖ? išleido UAB Eurispauda, klausia - kas dar nutylėta Lituancos katastrofos tyrimo akte?

Autorius tikisi, kad jo paties patirti ekstremalūs išgyvenimai (jis du kartus oro balionu perskrido Baltijos jūrą) leido jam kitu kampu pažiūrėti į legendinį Dariaus ir Girėno skrydį. G. Šiurkus nepretenduoja į aiškiaregius. Jis tiesiog surinko žinomus faktus ir, pasiremdamas asmenine patirtimi bei profesionaliomis psichologijos žiniomis ir logika, sudėliojo viską į tekstą, kurį būtų įdomu skaityti.

Knygoje gausu sunkiai įtikėtinų faktų apie aviacijos aukso amžiaus herojus ir jų žygius, tarp kurių, su ypatingu žinojimu ir pasididžiavimu pateiktos žinios apie Lituanicą bei jos kapitoną Steponą Darių ir antrąjį pilotą Stasį Girėną.

Knyga skaitosi lengvai, parašyta visiems, kuriems įdomu, ar tikrai kalbos apie pašovimą yra nepagrįstos? O jei ir taip, tai iš kur jos atsirado, kas jas paskleidė ir kodėl jos tokios gajos?

Autorius pirmoje knygos dalyje ieško atsakymo, kodėl nuo 1928 m., kai S. Darius baigė tarnybą Lietuvos karo aviacijoje, Lietuva nenorėjo nieko apie jį žinoti? Kodėl Dariaus ir Girėno Tėvynė nei žodžiu, nei centu neprisidėjo prie pasiruošimo transatlantiniam skrydžiui, neatsakė į S. Dariaus prašymą radiopelengui paskirti radiofono dažnį, ignoravo tarpininkų prašymus atkreipti dėmesį į Jaunajai Lietuvai dedikuotą skrydį?

Apie Dariaus ir Girėno skrydį per Atlantą Lietuvos žmonės sužinojo tik tada, kai 1933 m. liepos 15 d. ankstų rytą Niujorko Floydo Bennetto oro uoste visiškai pakrautai Lituanicai pavyko įsibėgėti iki 140 km/val. ir, likus iki aerodromo galo kiek daugiau nei 100 m, atsiplėšti nuo pakilimo tako. Apie sėkmingą lietuvių startą pranešė radijas, kitą dieną parašė laikraščiai. Kaune jie turėjo pasirodyti naktį iš liepos 16-tosios į 17-tąją, tačiau sutikti savo didvyrių Aleksote susirinko 25 000 gerbėjų dar iš vakaro.

Niekas nežinojo, kur yra Lituanica, bet vylėsi, kad skrendant Šiaurės Amerikos pakrante jai pavyko pasiekti toliausiai į rytus nutolusią Niufaundlando salą, iš kurios 1919 m. birželio 14 d. pakilę J. Alockas ir A. W. Brownas pirmieji perskrido Atlantą be nutūpimo, vylėsi, kad Darius ir Girėnas taip pat jau įveikė neaprėpiamus vandenyno plotus, didžiąją dali Europos ir kad jie jau arti.

Pilotų žinutė, išmesta virš Grand Folso prieš paliekant Kanadą, dar nebuvo rasta. Darius ir Girėnas neturėjo radijo ryšio, todėl niekas negalėjo žinoti nei kur jie yra, nei kada atskris, bet su viltimi ir nekantrumu laukė.

Apsuptas iškilių ponų su visais laukė ir ministras pirmininkas Juozas Tūbelis, nes atgimusiai ir tik antrą dešimtį skaičiuojančiai tautinei valstybėlei su dviem milijonais gyventojų, kaip smiltelei įsispraudusiai tarp Sovietų Sąjungos ir Vokietijos globalių interesų, su Lenkijos okupuota sostine ir milžinkapiuose įmigusiais didvyriais trūks plyš reikėjo naujų tautinių herojų. Tačiau su kiekviena laukimo valanda nerimas augo. Kas nutiko? Kodėl nepasirodo? Kur mūsų herojai? Negali būti, kad jie yra per menki pateisinti mūsų lūkesčius... Kas kaltas, kad Lituanica dar neatskrido? - tokios ir panašios mintys sukosi žmonių galvose.

J. Tūbelį turėjo graužti ne tik nerimas, bet ir sąžinė, nes jis, ministras pirmininkas, ir jo vadovaujama Lietuva ignoravo Darių ir Girėną visą pasiruošimo periodą ir nepaaukojo jų skrydžiui nė vieno cento. Jis nenumatė, kad aviacijos aukso amžius, kai visi laukia naujų rekordų ir žygdarbių, yra puiki proga pasinaudoti lietuvių pilotų drąsa Tėvynės labui.

Sparnuotiems lietuviams neatskridus, gerbėjai išsiskirstė paryčiais. Tiesa pradėjo aiškėti tik kitą dieną. Žinia apie Lituanicos katastrofą pasiekė Lietuvos pasiuntinį Vokietijoje Jurgį Šaulį apie 14 val.

Reikia manyti, kad J. Šaulys buvo girdėjęs Apie Dariaus ir Girėno plačiai išreklamuotą pasiryžimą atskristi iš Niujorko į Kauną be nutūpimo, tačiau žinia apie katastrofą Lietuvos pasiuntiniui nepadarė jokio įspūdžio - jis neatšaukė iš anksto suplanuoto vizito ir išvyko su būsima žmona į svečius. J. Šaulys tęsė Lietuvos politiką nepastebėti Amerikos piliečių Dariaus ir Girėno pastangų savo žygį skirti Jaunajai Lietuvai.

Stebuklas įvyko 15 val. 40 min., kai ministras pirmininkas J. Tūbelis perdavė Lietuvos atstovybei Berlyne žinią: Laidotuvės bus surengtos valstybės lėšomis. Visoms valstybės įstaigoms pranešta gedulo ženklan nuleisti vėliavas iki pusės stiebo.

Kas įvyko Soldino miške, kad Lietuvos politika Dariaus ir Girėno atžvilgiu apvirto aukštyn kojomis? Ar šaudė kas nors į Lituanicą katastrofos apylinkėse?

Į šiuos ir daugelį kitų iki šiol neatsakytų klausimų apie Lituanicos transatlantinį skrydį rasite susipažinę su G. Šiurkaus įžvalgomis.

Akrobatinės grupės ANBO pilotas Robertas Noreika tvirtina, kad jam, perskaičius knygą, Istorija apvirto aukštyn ratais...

Alytaus naujienų redaktorius Romas Burba mano, kad Įžvalgos pateiktos kaip bulvarinis skaitalas, turintis bestselerio požymių.

Lietuvos aviacijos muziejaus direktorius (2008-2019 m.) Remigijaus Jankausko nuomonė lakoniška - Kitoks požiūris ir... kitokios išvados.