Nuo žinios, kad kanadietis Warrenas Wrightas sutinka parduoti Bellancą CH-300 Pacemaker (gamyklinis Nr. 133) iki pirkimo/pardavimo sutarties pasirašymo prabėgo pusantrų metų.
Kaina nuo pirminės, kuri ir šiaip buvo dvigubai aukštesnė už realią, dar pakilo, nes kito tokio orlaivio (restauruoto, skrendančio ir parduodamo) nėra. Nepatinka - nepirk.
O kaip nepirkti, jei mūsų tautos istorijoje tai ne šiaip orlaivis, bet legenda?
Apsispręsti reikėjo nuotoliniu būdu, nes nukakti į Normaną Velsą apžiūrėti, pačiupinėti ir paskristi siaučiant pandemijai, nebuvo jokios galimybės. Teko studijuoti dokumentus, nuotraukas, vaizdo įrašus ir patikėti tais, kurie tvirtino, kad šiaurėje žmonės kitokie - vieni kitų neapgaudinėja.
Radosi gerų žmonių ir Lietuvoje - Rolandui Paksui pavyko gauti paskolą. Per savo 65-ąjį gimtadienį, birželio 10 d. jis ir Warrenas Wrightas sutartį pasirašė.
Jie sutarė, kad galutinis atsiskaitymas ir orlaivio perdavimas naujojo savininko patikėtiniui turės įvykti Kalgaryje, 2 000 kilometrų piečiau Norman Velso. Į tarptautinį Springbanko oro uostą, kuris yra ir Kalgirio pagrindinis oro uostas, Bellancą atskraidino pats Warrenas Wrightas.
Buvęs savininkas orlaivį perdavė slėpdamas susijaudinimą ir ištryškusią ašarą - Aš žinau, kad Lietuvai ji labiau reikalinga...
Springbanke orlaivis buvo išardytas, patalpintas į jūrinį konteinerį ir turėjo keliauti į vakarinę pakrantę, tačiau, įvykus konfliktui tarp JAV ir Kinijos, Ramiojo vandenyno uostuose įstrigo beveik šimtas laivų...
Konteinerį su Bellanca teko vežti trigubai toliau - į rytinę pakrantę. Monrealyje jis buvo pakrautas į laivą, atplukdytas į Hamburgą, perkrautas į kitą laivą ir galiausiai pasiekė Klaipėdą.
Į Prienų rajone įsikūrusios Pociūnų aviacijos gamyklos Termikas kiemą Bellanca iš konteinerio išriedėjo gruodžio 1 d., baigiantis darbo dienai. Čia jos jau laukė Rolandas Paksas, Lietuvos aeroklubo prezidentas Ignas Stankovičius ir gamyklos vadovybė.
Nors lėktuvas be sparno ir propelerio atrodė keistai, atpažinti keliais gamyklinės serijos numeriais vyresnę legendinės Lituanicos seserį, sunku nebuvo. Specialistai, greitosiomis apžiūrėję 1929 m. laidos Bellancą CH-300 Pacemaker, vieningai sutarė, kad restauruoto lėktuvo būklė yra puiki.
Prieš surenkant lėktuvą, bus dar ieškoma paslėptų defektų - su endoskopu apžiūrėtos vidinės ertmės, detaliai patikrinti svarbiausi mazgai. Ant variklio ir ratų bus pritaikyti aerodinaminiai gaubtai bei prailgintas dujų išmetimo vamzdis.
Pakelti Bellanca CH-300 Pacemaker į orą planuojama kai tik pasitaikys pirma graži pavasario diena.