Gera pradžia – pusė darbo

Tačiau tai nebūtų visiška tiesa - kaip tu perdarytum ir perskristum, jei nei vieno iš dviejų pasaulyje dar likusių ir skraidančių tokio tipo lėktuvų niekas neparduotų?

Mes vylėmės, kad kurį nors iš savininkų pavyks įkalbėti, kad jis sutiks parduoti, bet nei vienas nebuvome tuo tikri. Kankino ir kiti klausimai - o jei pavyks, tai ar sugebėsime įpirkti? Kokia bus svajonės kaina?

Todėl dabar, kai mūsų Bellanca CH-300 Pacemaker jau iškrauta, atidžiai ištyrinėta ir surinkinėjama Prienų rajone aviacijos gamyklos Termikas specialistų, manome, kad per idėjos kalnagūbrį jau persiritome.

- Dabar viskas priklauso tik nuo mūsų, - sako naujasis lėktuvo savininkas Rolandas Paksas.

- Dar šiek tiek ir nuo Dievo bei žmonių, - priduria visada atsargus Robertas, - be jų pagalbos neperdarysime ir neperskrisime.

- Tai jau detalės... Tiems, kas tiki savo idėja, padeda ir Dievas ir žmonės.

Darius ir Girėnas savo skrydį skyrė ir aukojo Jaunajai Lietuvai, kad pasaulis vėl išgirstų mūsų Tėvynės vardą, ištrintą iš žmonių atminties per ilgus ir juodus 123 okupacijos metus.

Mūsų tikslas yra pagerbti tautos didvyrius, kad jų vardai neliktų tik legenda. Šiandien Dariaus ir Girėno žygio dvasia kaip niekad yra reikalinga Lietuvai, kuri, pasiklydusi tarp influencerių ir naujų vertybių, neturi idealų, į kuriuos galėtų lygiuotis.

Kad geriau suvokti transatlantinio skrydžio motyvus ir sunkumus, su kuriais teko susidurti iki visiškai pakrauta Lituanica atsiplėšė nuo paskutinių Floydo Bennetto pakilimo tako metrų, mes nusprendėme kartoti Dariaus ir Girėno žingsnius.

Savo pirmame atsišaukime Mes skrisime iš New-Yorko į Kauną! 1932 m. liepos 11 d. Darius ir Girėnas rašė: ...istoriniam lietuvių žygiui esame paaukoję visą savo turtą ir aukojame visas savo jėgas. Atlikome patys tik tai, ką galėjome. Būtinai reikalingų lėktuvui įrengimų įsigyti patys jau neįstengiame. Tad tikimės, kad tai atlikti mums padės patriotiškai nusiteikę mūsų tautiečiai...

Už 3 000 dolerių įsigyto lėktuvo paruošimas tolimam skrydžiui į Lietuvą turėjo kainuoti apie keturis kartus daugiau nei pats lėktuvas, nes iš Bellancos CH-300 Pacemaker reikėjo sukurti transatlantinę Lituanicą, galinčią įveikti 8 000 km. Tokių pinigų lakūnai neturėjo, todėl suprato, kad be Amerikos lietuvių pagalbos neišsivers.

Parama buvo renkama sunkiai. Iš viso Dariaus ir Girėno žygiui išeiviai paaukojo apie 10 000 dolerių, beveik visi jie išleisti lėktuvo perdirbimui... Kad sumažinti starto riziką ir išvengti lemtingos audros, kuri Lituanicai užkirto kelią į Lietuvą, lakūnams pritrūko visai nedaug - tik simbolinės paramos, kad kiekvienas, atėjęs jų pasitikti Kaune, būtų paaukojęs po viena litą.

Mes taip pat, kaip Darius ir Girėnas, patys atlikome tik tai ką galėjome - už savo pinigus nusipirkome Bellanca CH-300 Pacemaker ir aukojame visas savo jėgas. Lėšų, reikalingų lėktuvo paruošimui transatlantiniam skrydžiui, neturime.

Kaip Darius ir Girėnas mes taip pat prašome pagalbos - tautiečių ir visų geros valios žmonių, kurie supranta, kad mūsų pasiryžimas yra reikalingas ne tik Lietuvai, bet ir viso pasaulio aviacinei bendruomenei.

Kaip ir legendiniai lakūnai Darius ir Girėnas, kuriems skiriame savo žygį, mes taip pat prašome Dievo ir žmonių pagalbos, kad jį pavyktų atlikti sėkmingai.