V.Šeškus ir Prienų krepšinis - beveik sinonimai. Treneris su gimtojo miesto komanda, tuo metu vadinta „Rūdupiu", 2009 m. užėmė pirmąją vietą NKL ir pateko į LKL, 2011 ir 2012 m. iškovojo elitinės lygos bronzą, 2013 ir 2014 m. laimėjo Lietuvos taurę. Po pauzės - darbo Vilniaus „Ryte" 2014-2015 m. - V.Šeškus grįžo į Prienų klubą, kurį treniravo dar keturis sezonus.

Dabar prieniškis tarsi nusikėlė daugiau nei dešimtmečiu atgal. Jis vėl treniruoja NKL komandą, vėl taikosi į LKL, bet tai vyksta Jonavoje, o ne Prienuose. „Į trenerio darbą grįžau spontaniškai. Nelabai planavau, bet išlindo vienas pasiūlymas užsienyje, o kai ten nepavyko, atsirado Jonava. Kai padaviau ranką, vėliau jau nebuvo kaip atsisakyti", - pasakojo V.Šeškus.

Jonavoje jis surinko būrį LKL patirties turinčių krepšininkų - buvusį Lietuvos rinktinės narį Tomą Delininkaitį, Laimoną Kisielių, Darių Tarvydą, Gediminą Žalalį, Aurimą Urboną, Igną Labutį. Nors komanda pavėlavo pradėti pasiruošimą sezonui, rezultatai yra geri. „CBet" laimėjo 5 iš 6 rungtynių ir NKL lentelėje užima antrąją vietą. Aukščiau yra tik Šakių „Vytis", laimėjęs visus 5 savo mačus.

- Ar kol kas esate patenkintas tiek rezultatais, tiek komandos žaidimu? - paklausėme Virginijaus ŠEŠKAUS.

- Pasiruošimą sezonui pradėjome vėlai, neturime pagrindinio „centro". Tokioje situacijoje penkios pergalės yra geras rezultatas, nors galėjome laimėti ir prieš „Šilutę". Kita vertus, dar nežaidėme su stipriausiomis komandomis - Šakių „Vyčiu", Marijampolės „Sūduva-Mantinga", „Telšiais", todėl dar anksti daryti išvadas.

- Galima drąsiai teigti, kad NKL išsiskiriate sudėtimi, nes komandoje yra daug krepšininkų, ne vieną sezoną žaidusių LKL. Ar tai didelis pranašumas, labai jaučiasi geresnis šių žaidėjų krepšinio supratimas?

- Aišku, dėl to yra lengviau. Turėjome penkis žmones, ragavusius LKL duonos, dabar prisijungė ir A.Urbonas. Tas patyrimas kažkiek duoda, bet NKL yra sava specifika. Kai kurios komandos, pavyzdžiui, Marijampolės, yra surinkę sudėtis, kuriose yra po 10 žaidžiančių žmonių. Karaliaus Mindaugo taurėje išvykose net LKL komandoms su jomis buvo sunku, nors namie LKL klubai susitvarkė lengviau. NKL išvykose reikia padirbėti su kiekviena komanda. Žinoma, meistriškumas duoda savo. Manau, jo dėka ir laikomės, kol nėra gero susižaidimo. Dabar jau pradedame įeiti į rimtą, tik gaila, kad nėra vidurio puolėjo. Šioje pozicijoje tenka žaisti L.Kisieliui ar net D.Tarvydui, o tai šiek tiek iškreipia treniruotes. Ką padarysi, stengiamės. Sutaupėme pinigų ir gal nusipirksime gerą „centrą" (juokiasi).

- Pinigų sutaupėme todėl, kad komandą paliko „centras" Giedrius Staniulis, persikėlęs į Alytaus „Dzūkiją", ar radote ir kitų taupymo būdų?

- Jei rimtai, labai gaila, kad G.Staniulis išėjo. Jei jis būtų likęs, sakyčiau, kad jau turime tikrą komandą. Nacionalinė lyga pasižymi tuo, kad joje būna daug netikėtumų. Pavyzdžiui, kai joje prieš persikėlimą į LKL žaidė Utena, ji visus sutvarkydavo po 20 taškų, bet netikėtai pralaimėjo pusfinalyje. Finalo ketverte viską nulemia vienerios rungtynės. Gal ir anksti kalbėti, bet manau, kad ketvertukas yra mūsų pirmasis tikslas. O jame visko gali būti, ypač pandemijos metais. Visose lygose, net ir Eurolygoje, šiemet daug nelogiškų rezultatų. Niekada nežinai, kur paslysi.

- Ar komandą gali palikti ir daugiau žaidėjų, ne tik G.Staniulis?

- Mes esame tolerantiški žaidėjų atžvilgiu. Pavyzdžiui, jei D.Tarvydas gautų pelningesnį kontraktą... Aš iš LKL, Prienuose laikiausi tokio požiūrio. Jei žmogus žaisdavo už, sakykime, 3 tūkst. eurų, o jam pasiūlydavo 8 tūkst., stengdavomės viską išspręsti, kad būtų geriau žaidėjui. Manau, sąlygos Jonavoje nėra blogos. G.Staniulis, galima sakyti, išėjo vien todėl, kad pasitaikė proga žaisti LKL. Ši lyga daugiau matoma. Kita vertus, daugelio mūsų dabartinių žaidėjų tikslas yra laimėti NKL ir taip patekti į LKL. Yra dėl ko pakovoti. Trūksta „smulkmenos" - reikia laimėti.

- Paminėjote Šakių, Marijampolės, Telšių komandas. Jos turėtų būti pagrindinės jūsų konkurentės?

- Taip, nors nereikia nuvertinti kitų. Visada sekdavau NKL reikalus ir manau, kad šiemet lyga yra sustiprėjusi. Kad ir „Šilutė", su kuria žaidėme pirmąsias rungtynes, turi visai neblogą sudėtį. Gali prisijungti ir „Gargždai". Be to, yra jaunų komandų, kurios visada gerai žaidžia antroje rungtynių pusėje - Kauno „Žalgirio" dubleriai, Vilniaus „Perlas". Nieko negalima nurašyti. Sprendžiant pagal sezono pradžią, yra kelios komandos, kurioms bus sunku prasiskverbti į aštuntuką, bet kol kas niekas neaišku. Visi nori stiprintis. Kad ir dvejos paskutinės mūsų rungtynės su Vilniaus „Perlu" bei Molėtų „Ežerūnu-Atletu" - lyg ir laimėjome nemažais skirtumais, bet visas rungtynes negalėjome atsipalaiduoti. Atrodo, laimi 20 taškų, bet tik truputį atsipalaiduoji ir žiūri - liko 10.

- NKL nedirbote nuo 2009 m., nuo Prienų klubo persikėlimo į LKL. Kaip per daugiau nei dešimtmetį pasikeitė Nacionalinė krepšinio lyga?

- Daugelyje klubų liko tie patys vadovai. Gal lyga pasikeitė tuo, kad komandos artėja prie profesionalumo. Anksčiau buvo nemažai komandų, kurios kelis kartus pasitreniruodavo, pažaisdavo ir tiek, o dabar yra daugiau klubų, turinčių savo tikslus. Jų vadovai deda daug pastangų, kad komanda atstovautų savo miestui. Pavyzdžiui, atsirado Vilkaviškio „Perlas". Jis kol kas turi tik vieną pergalę, bet visas rungtynes žaidė išvykose. Manau, kai žais savo salėje, su jais bus sunku. Su visais reikės žaisti, ypač išvykose.

Aišku, dabar salėse nėra žiūrovų, bet kai žaidėme Šilutėje, jautėme, jog žiūrovai buvo šeštas žaidėjas. Čia yra mažos salės, žaidėjai užsiveda, teisėjai jaučia įtampą. Neaišku, ir kaip susiklostys čempionatas. Dabar dėl pandemijos atideda rungtynes, o paskui tos komandos gal turės žaisti po tris kartus per savaitę. Ar jos atlaikys? Laukia sunkus ir įdomus čempionatas.

- Jums asmeniškai NKL komanda yra ramesnė darbo vieta nei LKL klubas?

- Nemanau. Vis tiek norisi laimėti. Be to, mes vėlavome pasiruošti. Dabar lyg ir galėtum pasiruošti, bet rungtynės numatytos ir ketvirtadienį, ir šeštadienį. Po to vaikinams reikia duoti dieną poilsio, taigi normalias treniruotes galima padaryti tik pirmadienį ir antradienį. Trečiadienį dar būna priešvaržybinė treniruotė. Kol kas, galima sakyti, dar ne visai adaptavausi NKL. Būna tik vakarinės treniruotės, o norisi rengti ir rytines. Atrodo, yra tiek daug minčių.

Manau, kiekvienoje lygoje yra sava specifika. Kai ateini iš NKL į LKL, turi keistis, nes randi daugiau profesionalumo, būna daugiau analizės. Bet ir atėjus į NKL, reikia prisitaikyti. LKL pripranti prie žaidėjų, žinai, kaip jie ginasi. O NKL yra tokių komandų, kad lyg ir ruošiesi, bet jie ateina ir žaidžia visai kitaip. Kartais tai išmuša iš vėžių, reikia priprasti. Kitas dalykas, gal mes per daug pasireklamavome. Gal man reikėjo patylėti, kai sakiau, kad tikslas yra laimėti NKL. Gal dabar visi su mumis ir žaidžia su dviguba jėga, su tokiais išsišokėliais.

- Šalia aikštelės irgi netapote ramesnis?

- Gal truputį ramesnis. Keista, nes žaidimo broko čia daugiau ir turėčiau būti dar neramesnis. Stengiuosi būti ramesnis, nors matau, kad ne visada pavyksta. Man ir šeima sako: baik, jau sensti, bet vis tiek dar rėkauji. Toks jau mano charakteris, man kitaip neišeina. Be to, ir fotografai mane vis pagauna visokiomis pozomis (juokiasi).

- Tikslas aiškus - patekti į LKL. Ar labai nusivilsite, jei to nepavyks padaryti šį sezoną? Nenusvirtų rankos, bandytumėte Jonavoje dar kartą?

- Niekada negali žinoti, kaip bus. Mums pasisekė, kad krepšininkai, kuriuos dabar turime, nepasirašė sutarčių su kitomis komandomis. Jei būtų pasirašę, nežinau, kaip būtume surinkę komandą. Tikrai labai vėlavome. Neturėjome ir pinigų, kurių prašė šie žmonės, bet paskui jie šiek tiek nusileido.

Aišku, jei mes, pavyzdžiui, pateksime į finalo ketvertą ir jame pralaimėsime, nusivylimo bus. Manau, kiekvienai ten būsiančiai komandai bus nusivylimas pralaimėti. Dabar ir situacija yra neaiški - daug trenerių gali pasiteisinti susirgimais. Ką padarysi, jei tavo vyrai 14 dienų nesitreniravo, o po dviejų treniruočių išėjo žaisti? Čempionatas truputį iškreiptas ir niekas nežino, kaip bus toliau.

Visi nori laimėti, bet laimėti NKL nėra lengva. Beje, pažiūrėkite, ar daug trenerių eina iš LKL dirbti į NKL. Jie geriau visai nedirba, bet retas ateina į NKL. Prisimenu tik Rimanto Grigo pavyzdį. Jonava yra jo gimtasis miestas ir jis jai padėjo. Gal jie galvoja, kad NKL yra žingsnis atgal, bet aš to dalyko nesureikšminu. Esu truputį kitoks nei kiti.

Matysime, kokia bus ateitis, nieko negalima atmesti. Gal kažkada LKL bus 12 komandų, kažkas ateis komerciniu būdu. O kas dabar galėtų ateiti? Manau, Jonava su savo struktūra ir puikia arena potencialiai galėtų turėti savo komandą LKL. Daug ką mąstai, o kaip viskas įvyks - negali pasakyti. Per daug visokių sąlygų ir aplinkybių susipina.