M.Lukauskis: „Tikrai nesijaučiu senas“

Po ketverių įvairiose užsienio krepšinio lygose praleistų metų į Lietuvą sugrįžęs Mindaugas Lukauskis įrodinėja, kad dar turi užtektinai parako. Prieš mėnesį prie Prienų „TonyBet“ klubo prisijungęs 34-erių M.Lukauskis iš karto tapo vienu iš svarbiausių naujosios komandos krepšininkų.

Buvęs ilgametis Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandos narys legionieriaus karjerą pradėjo 2009 m. vasarą. Paskutinį sezoną su „Lietuvos rytu“ iškovojęs visus įmanomus trofėjus (Europos ir Lietuvos krepšinio federacijos taures, Baltijos krepšinio lygos ir Lietuvos krepšinio lygos čempiono titulus), M.Lukauskis sudarė sutartį su Vilerbano ASVEL ekipa. 2010 m. krepšininkas iš Prancūzijos persikėlė į Vokietiją ir žaidė Oldenburgo „EWE Baskets“ ekipoje, vėliau rungtyniavo Italijoje, Ispanijoje ir Turkijoje. Į Prienus M.Lukauskis atvyko iš Ispanijos, kur mėnesį žaidė Bilbao „Basket“ ekipoje. „TonyBet“ komandoje jis pakeitė į Kijevo „Budivelnik“ komandą išvykusį Dainių Šalengą.

34 metų krepšininkas yra vyriausias „TonyBet“ ekipos žaidėjas, tačiau aikštėje ne tik praleidžia daugiausiai laiko, bet ir yra vienas iš rezultatyviausių bei naudingiausių krepšininkų. Šį sezoną Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) M.Lukauskis spėjo sužaisti 5 rungtynes ir vidutiniškai pelno po 14,8 taško, atkovoja po 4,4 ir perima po 3 kamuolius bei atlieka po 3 rezultatyvius perdavimus. Baltijos krepšinio lygoje krepšininko statistiniai rodikliai dar geresni - sužaidęs 2 rungtynes jis vidutiniškai pelnydavo po 21,5 taško. Bene geriausiai šį sezoną M.Lukauskiui sekėsi žaisti rungtynėse su Kauno „Žalgirio“ ekipa. Gruodžio pradžioje vykusioje dvikovoje Prienų „TonyBet“ 101:83 nugalėjo „Žalgirį“, o M.Lukauskis į Lietuvos čempionų krepšį įmetė 23 taškus ir buvo rezultatyviausias susitikimo žaidėjas.

„Sporto gyvenimas“ pateikia „SportoTV.lt“ parengtą pokalbį apie treniruočių intensyvumą Valensijoje, Prienų ekipos vyriausiojo trenerio Virginijaus Šeškaus temperamentą, žaidimą Prienuose bei karjeros pabaigą.

- Mindaugai, kas nulėmė jūsų sprendimą pasirašyti sutartį su Prienų „TonyBet“ komanda?

- Kai atvykau į Bilbao ekipą, buvo aišku, kad ten praleisiu tik vieną mėnesį. Ten buvo pilna sudėtis, tiesiog keli krepšininkai iškrito dėl traumų ir aš juos laikinai pakeičiau. Panaši situacija buvo ir pernai Valensijoje. Tiesa, ten buvo labai sunku - sudėtingos, sekinančios treniruotės atėmė daug sveikatos. Tad pernai grįžęs norėjau pailsėti. O šiemet viskas buvo kitaip - grįžau į Lietuvą kupinas jėgų, norėjau žaisti, o Prienų komandos vadovai kaip tik ieškojo žaidėjo, galinčio sustiprinti ekipą, tad mūsų norai sutapo.

- Kaip jaučiatės sugrįžęs į Lietuvą?

- Iš tiesų džiugu sugrįžti į Lietuvą, nors truputį keista, nes pats didesnę laiko dalį praleidžiu Prienuose, o šeima gyvena Vilniuje. Kai žaisdavau užsienyje, tai šeima gyvendavo su manimi. Kita vertus, atstumai Lietuvoje nėra dideli, kai tik turiu laisvą dieną, sėdu į automobilį ir lekiu namo, pas šeimyną.

- Prienų komandos strategas V.Šeškus garsėja kaip labai emocingas treneris, per rungtynes nenustygstantis savo vietoje? Kokį įspūdį jums daro šis krepšinio specialistas?

- Kiekvienas treneris turi savų pliusų ir minusų, savo viziją ir žaidimo supratimą. Apie Virginijų galima būtų pasakyti, kad jis yra daugiau draugas nei treneris. Manau, kad visi puikiai mato, kas vyksta rungtynių metu, kokios būna trenerio emocijos. Iš šalies žiūrint tai tikrai neatrodo draugiškai, bet aš manau, kad tai yra normalu. Kas kaip moka, tas taip ir reaguoja. Manau, kad Virginijus su savo temperamentu nenublanktų ir Italijoje ar Turkijoje. Ir net toje pačioje Ispanijoje - pagal jo karštą būdą, emocijas per rungtynes - jis ten būtų savo vietoje.

- Ar trenerio emocijos padeda krepšininkams aikštėje?

- Negaliu atsakyti už visus. Man trenerio rėkimas nei padeda, nei trukdo. Aš priimu tai kaip normalų dalyką. Galbūt, jei treneris ramiai sėdėtų savo vietoje ir visai nereaguotų į įvykius krepšinio aikštėje, būtų dar blogiau. Pagalvotum, kad jam visiškai tas pats, kaip žaidžia krepšininkai, kas vyksta ir pan. Pagaliau, tai kiekvieno žmogaus, kiekvieno trenerio asmeninis reikalas. Man tos emocijos nemaišo.

- Į LKL grįžote po 4 metų pertraukos. Ar pastebėjote kokius nors pokyčius?

- Permainų tikrai yra. Jei anksčiau „Žalgiriui“ ir „Lietuvos rytui“ „įkąsti“ taikydavosi tik kelios komandos - „Šiauliai“ arba Klaipėdos „Neptūnas“, tai dabar kovoti reikia su visomis komandomis. Šiai dienai lyderiams iššūkį gali mesti ir ne tik „Šiauliai“ ar „Neptūnas“, bet ir Kėdainių „Nevėžis“, Prienų „TonyBet“, Pasvalio „Pieno žvaigždės“, Utenos „Juventus“, net ir Panevėžio „Lietkabelis“. Žodžiu, beveik su visomis komandomis turi žaisti labai rimtai. Dabar Lietuvoje susidarė tokia pat situacija kaip Vokietijoje ar Italijoje. Tų šalių čempionatuose atvykęs į svečius net ir pas pirmenybių autsaiderius nebūdavai tikras, kad iškovosi pergalę. Kiekvienas rungtynes reikia žaisti visu 100 procentų, kovoti dėl pergalės, o tai ir daro čempionatą įdomų, kartu kyla ir bendras krepšinio lygis šalyje.

- Ar galima sakyti, kad šiuo metu LKL pagal intrigą bei komandų pajėgumą prilygsta Vokietijos čempionatui?

- Apie pajėgumą kalbėti sunku. Intrigos tikrai netrūksta, bet tos pačios Vokietijos krepšinio pirmenybės vertinant bendrą komandų pajėgumą yra stipresnės. Jei atmestume „Žalgirį“ ir „Lietuvos rytą“, vis dėlto kitų komandų pajėgumas skiriasi. Aišku, daugelis LKL ekipų galėtų žaisti kad ir Vokietijoje ir nebūtų paskutinės, bet lyginant Lietuvos ir Vokietijos čempionatus tenka pripažinti, kad bendras lygis ten yra aukštesnis.

- Jums jau 34-eri, bet Prienų komandoje žaidžiate beveik be keitimų. Ar nejaučiate nuovargio?

- Žinote, į pasą aš nežiūriu. Mano agentas kartais sako, kad vienos ar kitos komandos treneris nenori matyti manęs savo komandoje, nes man jau 34-eri. Bet juk tai tik skaičius, nes aš tikrai nesijaučiu senas. Energijos ir jėgų man pakanka, juo labiau kad vasarą nesėdžiu sudėjęs rankų, turiu asmeninį trenerį, su kuriuo nuolatos sportuoju. Kita vertus, štai jau šešeri metai, kai nesu turėjęs jokios rimtesnės traumos. Tikiuosi, kad ir neturėsiu. O šiaip, jei nebūtų energijos, noro žaisti krepšinį, tada be didesnių dvejonių dėčiau tašką, kabinčiau batelius ant vinies ir baigčiau krepšininko karjerą.

- Ar būna taip, kad pats pasiprašote keitimo?

- Retai. Būdavo tokių atvejų Valensijoje. Nes ten tikrai buvo labai sunku, ypač per treniruotes. Nors šiaip žaisti teko gana nedaug, bet treniruotės buvo labai intensyvios, krūviai - nežmoniški. Nenuostabu, kad nuolat kas nors būdavo traumuotas, rikiuotėje likdavo tik dešimt sveikų krepšininkų. O per rungtynes treneris reikalaudavo žaisti kuo greičiau, intensyviau, dirbti ne tik puolime, bet ir gynyboje. Atrodydavo, kad jautiesi gerai, bet 5-6 min. iš visų jėgų padirbėjęs žiūrėdavai į atsarginių žaidėjų suolelį ir prašydavai atokvėpio.

- Kiek dar planuojate žaisti krepšinį?

- Kol kas apie karjeros pabaigą dar negalvoju. Aišku, kai girdžiu žmones nuolat kalbant apie mano amžių, nėra labai smagu, tarsi ir pats suprantu, kad dar metai kiti ir viskas baigsis. Bet jei traumos nekamuoja, jei yra noro ir jėgų - tai kodėl dar nepažaidus? Nesakau, kad štai dar sezonas ir viskas. O gal po sezono bus dar vienas, o gal du, trys sezonai? O gal šeši? Kodėl gi ne? Jeigu noras yra, reikia žaisti.

Biografija

Mindaugas Lukauskis

Gimė: 1979 m. gegužės 19 d.

Karjera:

1996-1997 m.  Panevėžio „Lietkabelis“

1997-1999 m.  Panevėžio „Kalnapilis“

1999-2000 m.  Panevėžio „Sema“

2000-2001 m.  „Panevėžys“

2001-2002 m.  Vilniaus „Sakalai“

2002-2003 m.  Alytaus „Alita“

2003-2009 m.  Vilniaus „Lietuvos rytas“

2009-2010 m.  Vilerbano ASVEL (Prancūzija)

2010-2011 m.  Oldenburgo „EWE Baskets“ (Vokietija)

2011-2012 m.  Barčelonos „Sigma“ (Italija, 2-a lyga)

2012-2013 m.  Valensijos „Basket“ (Ispanija), Bursos „Tofaš“ (Turkija)

2013-2014 m.  Bilbao „Basket“ (Ispanija), Prienų „TonyBet“