1 nuotr.Tai, kad krepšinis yra lietuvių genuose, įrodinėja ne tik mūsų šalyje užaugę žaidėjai. Naujausias pavyzdys yra NBA naujokų biržoje pakviestas Ignas Brazdeikis, tačiau ir be jo netrūksta lietuviško kraujo turinčių JAV ar Kanados piliečių, duonai užsidirbančių krepšinio aikštelėse. Dauguma jų nepakilo iki NBA lygio, bet žaidžia pajėgiuose Europos klubuose. Du užjūrio lietuviai šiemet žaidė Ispanijos čempionate, vienas tapo Italijos lygos naudingiausiu žaidėju.
Kanados derlius
Praeityje NBA ir tarptautinėse arenose pasižymėjo nemažai emigrantų iš Lietuvos palikuonių. Pranas Lubinas 1936 m. tapo olimpiniu čempionu JAV rinktinės sudėtyje, Rikas Baris (Rick Barry) per septintąjį ir aštuntąjį dešimtmečius aštuonis kartus dalyvavo NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynėse, Edas Palubinskas buvo rezultatyviausias 1976 m. olimpinių žaidynių krepšininkas, Leo Rautinis (Leo Rautins) - Kanados rinktinės lyderis.
Tai - tik ryškiausi pavyzdžiai. Atėjus XXI amžiui, lietuvių kilmės jaunuoliai anapus Atlanto ir toliau siekia aukštumų krepšinyje. Įdomu tai, kad Kanadoje pastaruoju metu atsiranda ne mažiau talentų lietuviškomis pavardėmis nei Jungtinėse Valstijose. I.Brazdeikis, kuris po naujokų biržos atsidūrė „New York Knicks“ radare, patvirtina šią tendenciją.
201 cm ūgio puolėjas 1999 m. gimė Kaune, bet netrukus jo tėvai persikėlė į JAV, o vėliau - į Kanadą. Atidžiau krepšiniu besidomintys sirgaliai I.Brazdeikio pavardę galėjo įsiminti dar 2016 m., kai jis 17-mečių pasaulio čempionate pasižymėjo 14,7 taško vidurkiu.
Pernai puolėjas tapo Mičigano universiteto „Wolverines“ komandos nariu ir iškart - vienu jos lyderių. 14,8 taško, 5,4 atkovoto kamuolio ir 39,2 proc. tritaškių pataikymas - tokia buvo I.Brazdeikio statistika NCAA studentų lygoje. Lietuvių kilmės kanadietis buvo pripažintas geriausiu „Big Ten“ konferencijos naujoku.
Negailestingas ir bebaimis
Naujokų biržoje Igną 47-uoju šaukimu pasirinko „Sacramento Kings“ klubas, tuoj pat jį iškeitęs į „Knicks“. Antrojo rato šaukimas negarantuoja sutarties, tačiau I.Brazdeikis neabejoja, kad atsidūrė tinkamoje vietoje. Beribis pasitikėjimas savimi apskritai yra viena ryškiausių jo savybių. „Esu negailestingas ir nieko nebijau, prieš nieką nesitraukiu. Labai pasitikiu savo sugebėjimais. Visada žaidžiu taip kietai, kaip galiu, kad padėčiau komandai laimėti. Esu agresyvus“, - „Knicks“ sirgaliams prisistatė E.Brazdeikis.
Niujorko klubui Ignas gali tikti ir todėl, kad trečiuoju šaukimu „Knicks“ pasirinko Ar Džei Baretą (R.J.Barrett). Krepšininkas, galintis tapti komandos veidu, yra kanadietis ir I.Brazdeikį pažįsta nuo paauglystės. Jie kartu rungtyniavo minėtame 2016 m. jaunių pasaulio čempionate.
Nors I.Brazdeikis jau pradėjo garsėti kaip žmogus, kuris „daug kalba ir mėto daug tritaškių“, toks ironiškas ekspertų požiūris ne viską apie jį pasako. „Wolverines“ vyriausiojo trenerio Džono Beileino (John Beilein) asistentas Liukas Jakličas (Luke Yaklich) akcentuoja, kad Ignas pasižymi gera darbo etika: „Jam netrūksta pasitikėjimo savimi nei aikštelėje, nei už jo ribų, bet jis klauso trenerio ir nori tobulėti. Jis visada kėlė sau iššūkius, nuo pat pirmosios stovyklos ir per visą sezoną. Jis klausė kiekvieno trenerio žodžio.“
Savo vertę I.Brazdeikis dar turės įrodyti NBA Vasaros lygoje, kuri liepos 5 d. prasidėjo Las Vege. Puolėjo pasirodymus turėtų sekti ir Lietuvos krepšinio federacija, nes Ignas yra sakęs, kad norėtų atstovauti ne Kanados, o mūsų šalies rinktinei. Kita vertus, norai yra toli nuo realybės, kol krepšininkas neturi lietuviško paso.
Be vietos po saule
Jei I.Brazdeikis įsitvirtins NBA ir taps stabiliu šios lygos žaidėju, tai reikš, kad jis pasiekė tai, ko dar nepasiekė kitas lietuvių kilmės kanadietis Nikas Stauskas. O juk pastarojo galimybės buvo vertintos daug geriau. Iš šaukimas biržoje buvo daug aukštesnis - 2014 m. „Kings“ 198 cm ūgio snaiperį pakvietė aštuntuoju.
Tarp N.Stausko ir I.Brazdeikio yra nemažai paralelių. Abu užaugo Ontarijo provincijoje (Nikas netgi buvo vadinamas Igno mentoriumi, kol šis mokėsi vidurinėje mokykloje), abu atstovavo Mičigano universiteto ekipai. Yra ir skirtumų. Ignas gali kalbėti lietuviškai, o Nikas mūsų kalbą tik šiek tiek supranta. Beje, vaikystėje N.Stauskas žaidė „Aušros“ lietuvių komandoje ir kalbos įgūdžiai buvo daug geresni.
Dar vienas skirtumas tas, kad I.Brazdeikis nori atstovauti Lietuvos rinktinei, o N.Stauskas tokių planų negali turėti, net jei labai norėtų. Jis jau atstovavo Kanados nacionalinei komandai 2015 m. Amerikos čempionate. Teoriškai N.Stauskas gali tapti lietuvių varžovu pasaulio pirmenybėse Kinijoje, tačiau Kanada turi tiek NBA krepšininkų, kad treneriui gali ir neprireikti jo pagalbos.
Kas dėl karjeros NBA lygoje, tai šiuo atžvilgiu N.Stauskas tikrai nėra pats tinkamiausias pavyzdys I.Brazdeikiui. 25-erių N.Stauskui per penkis sezonus teko pažaisti penkiuose klubuose, taigi stabilumu net nekvepia. Paskutinė jo darbovietė buvo Rytų konferencijos autsaiderė „Cleveland Cavaliers“ ekipa, kurioje gynėjas rinko 5,5 taško. Žinoma, 25 metai nėra daug, todėl yra šansų, kad N.Stauskas dar suras tinkamą vietą.
Snaiperis Turkijoje
Dar vienas NBA duonos paragavęs lietuviško kraujo turintis kanadietis yra Endis Rautinis (Andy Rautins). Jis - jau minėto L.Rautinio sūnus. Tėvas 1983 m. į NBA buvo pakviestas 17-uoju šaukimu, bet jo karjerą elitinėje lygoje sugadino traumos. Sūnus po ketverių Sirakūzų universitete praleistų metų į NBA pasuko 2010-aisiais. E.Rautinį 38-uoju šaukimu pasirinko „Knicks“ ir jis taip pat nėra įkvepiantis pavyzdys I.Brazdeikiui. Mat NBA lygoje Endis sužaidė tik 5 rungtynes, per kurias rinko 1,6 taško.
2012 m. E.Rautinis pasirašė sutartį su „Dallas Mavericks“, bet buvo atleistas dar neprasidėjus sezonui. Nuo to laiko jis keliauja po Europą. Pažaidęs Ispanijoje, Vokietijoje ir Italijoje, kanadietis 2015 m. ilgesniam laikui apsistojo Turkijoje. Šioje šalyje 198 cm ūgio puolėjas pakeitė tris komandas. Praėjusį sezoną jis rungtyniavo devintąją vietą užėmusioje Stambulo ekipoje „Bahcesehir“ ir pelnė 14,3 taško bei pataikė 44,5 proc. tritaškių.
Pilietis Dž.Šurna
Po trijų lietuvių kilmės kanadiečių reikia paminėti tris amerikiečius - Džoną Šurną (John Shurna), Timą Abromaitį ir Driu Krofordą (Drew Crawford). Nė vienas iš jų nepravėrė NBA durų, bet visi trys neblogai įsitaisė Europoje.
Dž.Šurna šioje kompanijoje išsiskiria tuo, kad nuo 2014 m. yra Lietuvos pilietis ir teoriškai galėtų žaisti už rinktinę. Kol kas nesigirdėjo, kad federacija rimtai domėtųsi šia galimybe, nors 29 metų 206 cm puolėjas žaidžia aukštu lygiu. 2012 m. Dž.Šurna baigė Šiaurės Vakarų koledžą, tą sezoną jis tapo rezultatyviausiu „Big ten“ konferencijos krepšininku. Neišgirdęs savo pavardės biržoje, Džonas pasirašė negarantuotą sutartį su „Knicks“, tačiau buvo atleistas dar prieš sezoną.
Taiklia ranka pasižymintis aukštaūgis dar kelis kartus bandė laimę NBA Vasaros lygoje, bet apčiuopiamų vaisių tai neatnešė. Europoje Dž.Šurna apkeliavo daug šalių - Prancūziją, Ispaniją, Turkiją, Kroatiją. Pastaruosius du sezonus jis atstovavo Andoros klubui „MoraBanc“, žaidžiančiam Ispanijos aukščiausioje lygoje. Su Andoros ekipa Dž.Šurna šiemet pasiekė Europos taurėje pusfinalį. Jo rodikliai buvo solidūs - 10,4 taško ir 50 proc. tritaškių pataikymas.
Tėvo pėdomis
T.Abromaitis yra Dž.Šurnos vienmetis ir žaidžia toje pačioje sunkiojo puolėjo pozicijoje. 203 cm ūgio krepšininkas pasižymėjo stropumu studijose, jis dukart buvo išrinktas tarp geriausiai besimokančių JAV atletų. Timas tapo ir Nort Damo universiteto komandos lyderiu aikštelėje, bet viltis patekti į NBA sužlugdė sunki trauma. Dėl jos paskutinis sezonas NCAA lygoje nuėjo šuniui ant uodegos.
Du sezonus pažaidęs Prancūzijoje ir vieną - Vokietijoje, 2015 m. T.Abromaitis įleido šaknis Tenerifės ekipoje „Iberostar“. Įleido taip giliai, kad ten ir tebežaidžia. 2017 m. Timas su „Iberostar“ (komandoje tuo metu rungtyniavo ir Marius Grigonis) laimėjo Čempionų lygą, o šiemet pasiekė šio turnyro finalą. JAV lietuvio rodikliai buvo 11,3 taško ir 5,4 atkovoto kamuolio. Panašiu vidurkiu - 11,9 taško - puolėjas šį sezoną pasižymėjo Ispanijos čempionate. Komandai jame sekėsi prastokai - užimta devinta vieta.
Tai, kad Timas žaidžia Ispanijoje, juokais galima vadinti šeimos bruožu. Jo tėvas Džimas Abromaitis (Jim Abromaitis) 1980-1981 m. atstovavo garsiausiam Ispanijos klubui - Madrido „Real“.
Taškų mašina
Jei Dž.Šurnos ir T.Abromaičio pavardės pačios liudija lietuvišką kilmę, tai D.Krofordo atveju lietuviško kraujo nerodo nei pavardė, nei tamsi oda. Abu dalykus 28 metų 196 cm ūgio puolėjas paveldėjo iš tėvo - garsaus NBA teisėjo Deno Krofordo (Dan Crawford). O štai Driu motina Klaudija yra lietuvių kilmės.
D.Krofordas 2009-2012 m. lankė Šiaurės Vakarų koledžą, taigi kurį laiką žaidė kartu su Dž.Šurna. Kaip ir T.Adomaitis, jis dukart buvo išrinktas tarp geriausiai besimokančių atletų. Kaip ir abu šie lietuviai, Driu nesėkmingai bandė prasimušti į NBA ir persikėlė į Europą. Joje puolėjas atstovavo Izraelio bei Vokietijos klubams, bet labiausiai pasižymėjo praėjusį sezoną, persikėlęs į Italiją.
Vanolio ekipa „Cremona“ yra kukli, bet šiemet driokstelėjo - laimėjo Italijos taurę, užėmė antrąją vietą čempionato reguliariajame sezone, pasiekė pusfinalį. Driokstelėjo ir D.Krofordas. Jis buvo pripažintas tiek Italijos lygos, tiek taurės turnyro naudingiausiu žaidėju. Rezultatyvumo vidurkis čempionate buvo net 17,5 taško. Taigi šis lietuvių kilmės amerikietis turi puikius šansus pakilti karjeros laiptais.
