Krepšiniui skirtas riebiausias kąsnis

Nors Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) disponuojamos lėšos šiais metais išaugo, bet dauguma Lietuvos sporto šakų federacijų turės pasitenkinti kuklesne valstybės parama nei 2012-aisiais. Susiveržti diržus kitas federacijas privertė į valstybės finansuojamų sporto šakų gretas sugrįžęs krepšinis.

Menkesnė parama

Vakar Vilniuje buvo oficialiai pristatytas Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo tarybos sprendimas paskirstyti 2013 metų fondo lėšas. Beveik 17,3 mln. litų buvo skirta 280 projektų finansuoti. Pasak Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinio direktoriaus ir fondo tarybos pirmininko Klemenso Rimšelio, šiais metais į fondą surinkta apie 858 tūkst. litų daugiau nei pernai, be to, dėl praėjusiais metais neįvykdytų projektų buvo sutaupyta dar apie 180 tūkst. litų. „Šiemet fondas sulaukė 737 paraiškų - tai beveik 30 daugiau nei 2012 metais. Iš viso šiais metais finansavimą gavo 280 projektų“, - spaudos konferencijoje kalbėjo K.Rimšelis.

Didžiausia lėšų dalis - 9,4 mln. litų - skirta sporto šakų plėtotei. Įvertinus praėjusių metų laimėjimus ir masiškumo kriterijus, ši suma buvo paskirstyta 65 sporto šakų federacijoms. Finansinės paramos nepanoro tik trys federacijos - laipiojimo sporto, pulo ir ledo ritulio. Nors dosniausiai finansuojamų sporto šakų dešimtukas beveik nepasikeitė, dauguma federacijų sulauks mažesnių finansinių injekcijų nei 2012 m.

Pernai pagal gautą paramą pirmavusios Lietuvos lengvosios atletikos federacijos finansavimas sumažėjo 132 tūkst. litų, 120 tūkst. litų sumenko ir dviračių sporto federacijos biudžetas, 62 tūkst. litų prarado šiuolaikinės penkiakovės atstovai. Mažėjo parama ir kitoms sporto federacijoms. Išimtimi tapo tik ant Rūtos Meilutytės populiarumo bangos iškilusi plaukimo federacija, kuriai šiais metais skirta 43 tūkst. litų didesnė parama.

Krepšinio sugrįžimas

„Daugelis galvoja, kad jei pernai gavo kažkokią sumą pinigų, tai šiemet privalo gauti daugiau. Deja, šiais metais dauguma federacijų bus nuviltos, - spaudos konferencijoje kalbėjo K.Rimšelis. - Šiemet į fondo finansuojamų sporto šakų federacijų grupę grįžo Lietuvos krepšinio federacija (LKF), kuriai pernai, atsižvelgus į 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionato pelningumą, abipusiu susitarimu fondo lėšų nebuvo skirta. Šiais metais krepšiniui skyrėme 2 mln. litų, nes pernai tokia pat suma buvo išdalyta visoms kitoms federacijoms“.

Tiesa, pagal nustatytus kriterijus LKF turėjo gauti kiek mažesnę - 1 mln. 180 tūkst. litų paramą, bet fondo tarybos nariai nusprendė krepšinį paremti skirdami 800 tūkst. litų dydžio tikslinį priedą. „Atsižvelgėme į tai, kad įvairioms krepšinio rinktinėms reikės dalyvauti Europos čempionatuose, o dabartinė ekonominė padėtis nesuteikia pagrindo tikėtis, kad atsiras papildomų finansavimo šaltinių“, - paaiškino K.Rimšelis.

Turtingasis dešimtukas

Didžiausią KKSRF paramos dalį gavusių subjektų dešimtuke galima rasti ne tik didžiąsias šalies sporto federacijas. Net 880 tūkst. litų buvo skirta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai. „Vasarą Klaipėdoje įvyks IX pasaulio lietuvių sporto žaidynės, tad dalis šių lėšų skirta joms organizuoti ir vykdyti, sporto infrastruktūrai parengti. Nesitikime, kad kuo nors nustebinsime svečius iš kitų pasaulio šalių, bet norime, kad bent jau nebūtų gėda“, - teigė K.Rimšelis.

Daugiau nei 700 tūkst. litų atiteko Lietuvos sporto federacijų sąjungai, į „turtingiausių“ dešimtuką taip pat pateko 520 tūkst. litų paramą gavęs Lietuvos aeroklubas, 400 tūkst. litų atiteko Lietuvos sporto informacijos centrui, 395 tūkst. - asociacijai „Sportas visiems“. Į dosniausiai remiamų dešimtuką, be minėtų subjektų, dar pateko Lengvosios atletikos, Šiuolaikinės penkiakovės, plaukimo ir dviračių sporto federacijos. Iš viso dešimt didžiausią fondo paramą gavusių subjektų pasidalijo 7 mln. 160 tūkst. litų iš bendros fondo disponuojamos 17,3 mln. litų sumos.

Paramos gavėjų Top 10

1. Lietuvos krepšinio federacija    2 milijonai litų
2. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija    880 000
3. Lietuvos sporto federacijų sąjunga    743 674
4. Lietuvos lengvosios atletikos federacija    680 400
5. Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija    580 500
6. Lietuvos plaukimo federacija    555 000
7. Lietuvos aeroklubas    520 000
8. Lietuvos dviračių sporto federacija    405 400
9. Lietuvos sporto informacijos centras    400 000
10. Asociacija „Sportas visiems“    395 000