„Kibirkštis" pildo trofėjų kolekciją

Besąlygiškas pasitikėjimas

Pirmąjį sezono trofėjų „Kibirkštis-MRU" iškovojo kovo 13 d. Druskininkuose vykusioje moterų krepšinio šventėje vilnietės apgynė Karalienės taurę. Finalo rungtynėse G.Kievino vadovaujama komanda 66:47 nugalėjo Kauno „Aistes-LSMU".

„Psichologiškai buvo sunku neprarasti to, ką buvome „uždirbę" pernai. Finalo scenarijus buvo panašus į 2021 m. Pirmose rungtynių pusėse varžovės buvo labiau atsipalaidavusios nei mes, - kalbėjo G.Kievinas. - Žinoma, pastarasis triumfas suteikė papildomos motyvacijos toliau kovoti sezone. Kiekvieną kartą po rungtynių atrodo, jog jėgų nebėra, nieko nebenori, galvoji tik apie poilsį. Tačiau kai įvertini tai, ką nuveikei, atsiranda jėgų dirbti toliau, siekti kitų laimėjimų."

„Kibirkščių" treneris pasakojo, jog po pastarojo triumfo jo komanda turėjo vos porą treniruočių ir reikėjo vykti į Slovakiją, kur kovo 19-20 d. buvo organizuojamas Europos moterų krepšinio lygos (EWBL) finalo ketverto turnyras.

„Merginų fizinė ir psichologinė būklė buvo bloga. Tačiau savyje jos vis randa charakterį, valią, tad kovoja toliau. Ten mums irgi pavyko sukurti naują istoriją. Merginos kaunasi dėl kiekvieno trofėjaus", - pridūrė G.Kievinas.

Jo auklėtinės EWBL mažajame finale 87:69 įrodė savo pranašumą prieš „SBŠ Ostrava" (Čekija) komandą ir iškovojo istorinius bronzos medalius. „Kibirkštis-MRU" pasiekė geriausią rezultatą klubo istorijoje EWBL čempionate.

„Sunku pasakyti, kodėl būtent šiemet pavyko pelnyti šiuos apdovanojimus. Turbūt su komanda pavyko pasiekti bendrą siekiamą tikslą. Merginos tiki manimi, aš beatodairiškai tikiu jomis. Treniruotėse mes esame treneris ir žaidėjos, po treniruočių - draugai. Į mane tuomet nereikia kreiptis „treneri". Mano požiūris, kalbant apie žaidėjų bendravimą su treneriu, galbūt yra kiek kitoks nei kitų trenerių. Manau, tai padeda rasti geresnę bendrą kalbą su žaidėjomis", - teigė G.Kievinas.

EWBL pusfinalyje „Kibirkštis-MRU" krepšininkės 34:70 buvo sutriuškintos šeimininkių „Pieštanske Čajky" (Slovakija) komandos. „Pasakysiu nuoširdžiai, bent jau trenerių štabas planavo aukštesnės prabos medalius. Tikėjome, jog pavyks patekti į finalą. Nors turbūt scenarijus ten būtų buvęs toks pat, koks nutiko pusfinalyje. Finale būtume tikrai neturėję jokių šansų. Taigi labai gerai yra taip, kaip nutiko, nes juk trečiąją vietą tu iškovoji, o pirmą būtum pralošęs. Geriau laimėti, nei pralaimėti", - kalbėjo Vilniaus ekipos strategas.

Likę du išbandymai

Trečiasis sezono iššūkis vilniečių laukia Jonavoje. Be „Kibirkšties-MRU" Baltijos lygos finalo ketverto turnyre dar kovos Klaipėdos „Neptūnas" bei dvi Latvijos komandos - titulą ginanti Rygos TTT ir Rygos Stradinio universiteto ekipa. Pusfinalių poras sudarys tų pačių šalių komandos.

Rygos TTT laimėjo reguliarųjį sezoną, „Kibirkštis-MRU" liko antra ir abi komandos žengė tiesiai į pirmenybių pusfinalį. Ketvirtfinalyje iš dvejų rungtynių „Neptūnas" 138:129 nugalėjo „Aistes-LSMU", o Rygos Stradinio universitetas 146:137 pranoko Liepojos „Liepaja/LSSS" (Latvija).

„Natūralu, jog į varžybas visi važiuoja turėdami vieną tikslą. Tai bus tik vienerios rungtynės, tokiu atveju krepšinyje visko nutinka. Gerai suprantame, jog mums niekas nieko nepadovanos, reikės patiems pasiimti. Su „Neptūnu" teks kautis kaip lygūs su lygiais. Pamename, kaip pernai Lietuvos čempionate su „Neptūnu" sužaidėme pirmąsias finalo serijos rungtynes. Jei tai nebūtų buvusi serija iki trijų pergalių, būtume pasidabinę sidabro medaliais, - pasakojo G.Kievinas. - Sakykime, jog silpnesnėms komandoms finalinio ketverto formatas yra patrauklesnis, nes daug ką gali lemti sėkmės faktorius. Stipresnei komandai visada yra geriau serija, nes bet kuriuo atveju vis tiek gali įrodyti savo pranašumą - gali pralaimėti du kartus iš eilės, bet paskui laimėti tris."

Pasibaigus Baltijos lygos mūšiams, „Kibirkšties-MRU" ekipai dar liks atkrintamosios Moterų lygos A diviziono varžybos. Be reguliariojo sezono nugalėtojų vilniečių, klaipėdiečių ir kauniečių čia pasirodymą dar tęsia „Šiauliai". Būtent pastarosios varžovės pirmiausia ir mes iššūkį G.Kievino auklėtinėms.

„Žinoma, „Kibirkštis-MRU" per istoriją reguliarųjį sezoną laimėjo tikrai ne kartą. Tačiau yra buvę ir taip, kad paskui pirmenybėse nelabai pasisekdavo. Aišku, norisi apginti čempionių titulus ir vietiniame fronte. Faktas, kad eisime kautis su visomis varžovėmis. Jei įveiksime „Šiaulių" barjerą, matysime, kas lauks toliau. Realiai nesvarbu, kas bus varžovės, nes, norint tapti čempionėmis, reikia pranokti visas priešininkes", - pridūrė Vilniaus ekipos treneris.

Internatų svarba

G.Kievino nuomone, Moterų lygos lygis, palyginti su 2021 m., pakilo. Tačiau tai dar nėra tokios aukštumos, kokios buvo prieš 7-8 metus.

„Tikrai atsiliekame. Mane labiausiai nervina, kai išgirstu ką nors klausiant: „Ar tikrai Lietuvos moterų krepšinis jau yra miręs?" Jis niekada nebuvo miręs ir niekada nemirs. Galbūt lygis dabar žemesnis, galbūt vėliau vėl atsigaus. Tai priklauso, pavyzdžiui, ir nuo sporto mokyklų trenerių - ką jie paruošia profesionaliems klubams, o gal išvis nieko neparuošia ir reikia pirkti legionieres. Tuomet reikia atsižvelgti į tai, ar klubas turi tam finansų. Tačiau manau, kad kuo daugiau lietuvaičių žaidėjų yra vietiniame čempionate, tuo yra geriau. Juk matome, kaip sunku paruošti žaidėjas", - teigė „Kibirkšties-MRU" treneris.

Tiesa, G.Kievinas dar pasidžiaugė, jog yra jų klubo dublerių komanda „Kibirkštis-VKM".

„Taip, jos vietiniame čempionate yra „skriaudžiamos, mušamos", niekas jų negerbia. Tačiau jos auginasi storą „skūrą". Jos kaupia svarbią patirtį. Laiko klausimas, kada tos mergaitės Moterų lygoje kitoms komandoms rimtai duos per žandus. Norėtųsi, kad daugiau klubų turėtų dublerių jaunimo komandas. Pavyzdžiui, juk Panevėžyje ir Šiauliuose yra sporto internatų. Taigi kyla klausimas, ar mums jų reikia, jei ten nėra žaidėjų. Labai džiaugiuosi dėl Vilniaus, nes čia atliktas labai geras darbas. Grąžinta ta sistema, kuri buvo mano mokymosi laikais. Nors lygiu dar ir atsiliekame nuo legendinio Vilniaus „Lietuvos telekomo" ir „Lintel 118", bet jau turime kažkokią bazę ir kryptingai judame. Norėtųsi, kad sporto internatus turėtų, pavyzdžiui, Klaipėda, visa Žemaitija. Kad ten būtų auginamos žaidėjos. Manau, nuo šito reikėtų pradėti. Tuomet krepšinis tikrai atsigautų ir kiltų", - įsitikinęs G.Kievinas.