(0)Prieš kelias dienas Mantas Šernius paskelbė Lietuvos moterų krepšinio rinktinės 20 kandidačių sąrašą, kuriame netrūksta jaunų žaidėjų pavardžių. Vyriausiasis treneris taip bandys perspektyviuosius talentus įtraukti į pagrindinės nacionalinės komandos treniruotes ir „pakloti pamatus ateičiai“. Tokį žingsnį palaiko ir rinktinės „senbuvė“ Gintarė Petronytė. Pasak 31-erių vidurio puolėjos, jaunas krepšininkes prie moterų rinktinės pratinti reikia kuo anksčiau.
4 nuotr.
Lietuvos moterų krepšinio rinktinė, kaip jau rašėme, liepos 27-rugpjūčio 9 d. stovyklaus Druskininkuose. Stovyklos metu ketinama gerinti tiek fizinį pasiruošimą, tiek taktiką, tiek tarpusavio ryšius.
„Labai laukiu rinktinės stovyklos. Visada malonu ten vykti. Kadangi karantinas sutrumpino sezoną, viena jau pakankamai pasportavau. Jau norisi įsilieti į kolektyvą. O, žinoma, geriausias kolektyvas kaip visada yra rinktinėje“, - „Vakaro žinioms“ kalbėjo G.Petronytė.
Vidurio puolėja pripažino, jog pamačiusi nacionalinės komandos kandidačių sąrašą, nežinomomų pavardžių ten neaptiko. Mat, pasak G.Petronytės, ji visada stengiasi sekti Lietuvos krepšinio jaunimo naujienas.
„Bandau stebėti ir jų rungtynes. Taigi daugumą jaunųjų mūsų šalies krepšininkių žinau. Labai džiaugiuosi, jog rinktinės kandidačių sąraše jaunų krepšininkių pavardžių vis daugėja. Manau, jaunas krepšininkes reikia imti ir pratinti prie moterų rinktinės kuo anksčiau. Žinoma, vietą čia reikia užsitarnauti, visų negali paimti, tam skirtos jaunimo rinktinės. Tačiau dabar moterų krepšinyje yra didelė problema - trūksta kokybiškų žaidėjų, tad vietos yra. O jaunos mergaitės dabar rodo gerus rezultatus, rodo, kad yra vertos, kad gali. Taigi reikia joms suteikti šansą“, - teigė krepšininkė.
Žinoma, neabejoja G.Petronytė, jaunam žmogui pirmą kartą atvažiavus į suaugusiųjų rinktinę, būna baisu, reikia apsiprasti. Tad, kuo anksčiau atvyks, kuo anksčiau pradės, tuo anksčiau ir įsidrąsins: „Mums jau greitai reikės jų realios pagalbos aikštelėje. Manau, kelios iš jų yra pajėgios, metai kiti ir jos jau galės mums padėti. Treneriai pasižiūrės, kas tinka, o kas ne. Pati labai noriu jas pamatyti aukštesniame lygyje. Manau, bus labai įdomu.“
Pasak G.Petronytės, tiek daug jaunų žaidėjų sąraše niekada nėra buvę, tačiau pastarosios rinktinės stovyklos idėja ir bus būtent tokia. Tiesa, darbas planuojamas vykdyti grupėmis.
„Turime priimti jaunas žaidėjas, jas pratinti. Turime suprasti, kad reikia perduoti savo patirtį, joms padėti. Aišku, suprantu, kad kažkam tokioje situacijoje gali kantrybės neužtekti, bet turime suprasti. Aš pati visa tai praėjau. Mane į moterų rinktinę treneris Algirdas Paulauskas pakvietė labai anksti, kai man buvo 16 metų. Galbūt tuo metu į mane daug kas žiūrėjo kreivai, galbūt daug kas pyko ant trenerio, kam paėmė tokią jauną. Tuo metu buvo kitas mūsų moterų krepšinio lygis, buvo daug gerų žaidėjų, bet paėmė mane, leido užaugti, apsiprasti. Paskui greitai gavau savo vietą rinktinėje. Taigi, manau, jaunoms reikia duoti šansą. Mes, veteranės, kiek galime, turime padėti joms įsilieti, duoti pamokų“, - pasakojo vidurio puolėja.
Krepšininkė apgailestavo, jog dabar Lietuvoje nėra tokių moterų komandų, tokių žvaigždžių, kaip tuomet, kai ji augo: „Lietuvoje moterų krepšinio žvaigždės dabar nežaidžia. Jaunimas kasdien jų nemato, nemato į ką lygiuotis, nemato, ką gali pasiekti. Tad, bent jau moterų rinktinė yra tai, kur jos gali gauti nemažai patirties. Turime visi kartu jaunimui padėti.“
G.Petronytė prisiminė, jog ir jai pirmą kartą pravėrus moterų rinktinės duris buvo baisu, nes iškart teko susipažinti su aukščiausio lygio krepšiniu. Tuomet nacionalinė komanda vyko į pasaulio čempionatą.
„Tai buvo pirmas ir paskutinis kartas, kai man teko ten žaisti. Iš pradžių į visas mūsų rinktinės žvaigždes kreipiausi „jūs“. Tačiau jos visos iškart mane maloniai „įliejo“ į komandą. Tas „jūs“ po kelių dienų buvo „nubrauktas“. Visos man stengėsi padėti. Žiūrėti į tokias stiprias krepšininkes kaip Sandra Valužytė-Linkevičienė, Lina Brazdeikytė, Jurgita Štreimikytė-Virbickienė, Aušra Bimbaitė, Agnė Abromaitė, Eglė Šulčiūtė, Rima Valentienė buvo garbė ir baimė. Visada A.Paulauskui būsiu dėkinga už tokią galimybę“, - atviravo G.Petronytė.
Šypsodamasi krepšininkė pridūrė, jog į ją dar jaunos žaidėjos nė karto nesikreipė „jūs“. Vidurio puolėjos teigimu, ji to net neleistų.
„Kai tau 16 metų ar mažiau ir sulauki kvietimo į moterų rinktinę - didelis pasiekimas. Tai yra įvertinimas, parodantis, jog esi kažko verta ir tai dar labiau motyvuoja. Jei patenki į galutinį dvyliktuką, išvyksti į Europos ar, mano atveju, pasaulio čempionatą, pamatai visas žvaigždes, tuomet supranti, ko nori gyvenime, ko nori siekti. Ir, jei esu čia, vadinasi, manimi kažkas tiki. Turiu garbę atstovauti savo šaliai, man parodo mano galimybes. Jeigu visos jaunos krepšininkės turi tą svajonę, sieja tai su krepšiniu, manau, tai turėtų būti didesnė motyvacija“, - įsitikinusi krepšininkė.
Pastaraisiais metais Lietuvos moterų krepšinio rinktinė tikrai nežiba. G.Petronytė tai įvardijo „keblia situacija“. Tačiau, pasak jos, nėra ką strateguoti, tiesiog reikia stengtis, į kiekvienas rungtynes eiti laimėti.
„Reikia pabandyti padaryti geriausią jaunų ir senbuvių krepšininkių lydinį rinktinėje. Mums pačioms įdomu, kas iš to gali išeiti“, - teigė G.Petronytė.
