Jaunoji „Fortūnos“ veteranė

LMKL „Visų žvaigždžių“ diena dar kartą įrodė, kad kitą savaitę 23-ąjį gimtadienį švęsianti M.Grigalauskytė ne veltui laikoma viena geriausių ir talentingiausių šalies krepšininkių. Klaipėdos „Fortūnos“ lyderė ir kapitonė buvo ne tik rezultatyviausia, bet ir naudingiausia žaidėja dvikovoje su „Lietuvos“ komanda, kurios garbę gynė garsiausi šalies vyrai.

Sparčiai tobulėjanti 190 centimetrų ūgio jaunoji krepšininkė jau du kartus tapo LMKL vicečempione, praėjusiame sezone su uostamiesčio ekipa džiaugėsi laimėtu bronzos medaliu, yra ir Lietuvos krepšinio federacijos taurės turnyro bei Baltijos moterų krepšinio lygos vicečempionė, įsitvirtino Lietuvos moterų rinktinėje. Vertinant šiuos pasiekimus, sunku ir patikėti, kad iš Plungės kilusi mergina krepšinio aikštelėje atsidūrė gana vėlai.

„Ar tiesa, kad krepšinio kamuolį į rankas paėmei visai netikėtai?“ - „Vakaro žinios“ paklausė Monikos Grigalauskytės.

- Gimiau ir užaugau Plungėje, septynerius metus lankiau meno mokyklos choreografijos skyrių. Buvau labai aktyvus vaikas ir namie nesėdėjau. Penkerius metus šokau pramoginius šokius. Tačiau staiga labai išstypau ir praaugau savo šokių partnerį. Baigus meno mokyklą mane pastebėjo trenerė Edita Lapienė ir pakvietė pabandyti pažaisti krepšinį, kuriuo iki tol net nesidomėjau. Tuo metu man buvo 14 metų. Sutikau, pabandžiau ir man iš karto ėmė labai gerai sektis. Taip ir atsidūriau moterų krepšinio pasaulyje. Besimokant vienuoliktoje klasėje trenerė Ramunė Kumpienė pakvietė į Klaipėdos komandą. Sulaukusi 17 metų persikrausčiau į uostamiestį ir nuo to laiko gyvenu savarankišką gyvenimą.

- Ir visus tuos metus žaidei tik Klaipėdoje?

- Šis sezonas „Fortūnoje“ man jau šeštasis. Vienus metus praleidau Vilniuje, kur į Lietuvos olimpinio sporto centro komandą buvo surinktos visos mano metų panelės. Panašiai, kaip dabar LMKL žaidžiantys sostinės „Jaunieji talentai“.

Manau, kad būtent uostamiestyje įgyta patirtis ir padėjo prasibrauti į Lietuvos moterų rinktinės gretas. Klaipėdoje yra puiki jaunų krepšininkių rengimo mokykla, trenerė Ramunė Kumpienė įvairaus amžiaus Lietuvos rinktinėms yra paruošusi labai daug žaidėjų. Tai taip pat daug ką pasako apie Klaipėdos krepšinio lygį.

- Kitą savaitę tau sukaks tik 23 metai, tačiau ne tik esi viena vyriausių „Fortūnos“ žaidėjų, bet ir prieš sezoną vykusiame vakarėlyje merginos tave slaptu balsavimu išrinko komandos kapitone. Ar sunki ši našta ir kaip jautiesi būdama tokia jauna veteranė?

- Išrinkimą kapitone vertinčiau kaip malonų komandos draugių pasitikėjimą. Ši našta nėra sunki. Tiesiog kartais reikia pagalvoti, ką pasakyti per rungtynes ir prieš jų pradžią, kaip norimus dalykus perteikti jaunoms žaidėjoms. Pati buvau jauna žaidėja, todėl puikiai jas suprantu ir žinau, kad tiesiai išsakyta kritika ne visada prisibelsi nei į galvas, nei į širdis. Turi sugalvoti, kaip tai padaryti kitaip. Jei bus vien tik neigiami dalykai, jų paprasčiausiai gali nepriimti. Man svarbu ne asmeniniai rezultatai, o tai, kad komanda iškovotų pergales.

Tiesa, kad komandoje esu viena vyriausių. Už mane vyresnės tik Lina Aglinskaitė ir Marina Solopova. Kristė Druskytė yra mano bendraamžė.

- Be krepšinio, dar kremti ir mokslus.

- Esu Klaipėdos universiteto ketvirto kurso studentė. Studijuoju kūno kultūros ir sporto pedagogiką. Manau, kad mano mokslai vien bakalauro studijomis nesibaigs ir juos tęsiu. Krepšinio trenerės darbas yra labai sunkus. Abejoju, ar aš to norėčiau. Turiu įvairių minčių. Domina fizioterapija ir kineziterapija.

Anksčiau Klaipėdos universitete studijavau ekonomiką, tačiau man tai nebuvo prie širdies. Jaučiau, kad tai ne man. Mokslai dabar sekasi gerai, mokytis nėra labai sunku, daug informacijos galiu pritaikyti iš savo pačios praktikos.

- Klaipėdos komandoje žaidi jau gana ilgai. Ar nesulaukei pasiūlymų išbandyti jėgas kitose šalies ar užsienio ekipose?

- Tokių pasiūlymų buvo ir yra. Tiesiog dabartinis mano prioritetas - baigti mokslus. Tam Klaipėdoje sudarytos labai geros sąlygos. O kai šis sezonas baigsis, pažiūrėsime. Manau, reikėtų pabandyti išvažiuoti ir į užsienį.

- Ne vienus metus draugauji su „Šiaulių“ krepšininku Modestu Kumpiu. Jo mama Ramunė Kumpienė yra „Fortūnos“ klubo prezidentė ir komandos vyriausioji trenerė. Žaidi vadovaujama galbūt ir būsimos anytos?

- Pirmaisiais metais, kai komandą treniravo R.Kumpienė, tikrai buvo nelabai jauku. Vėliau ji tapo klubo vadove ir porą metų dirbau su treneriais Alfredu Kaniava ir Daliumi Ubartu. Per tą laiką užaugau kaip žaidėja, subrendau ir tapau vyresnė. Dabar viskas kitaip nei pirmaisiais metais, kai buvo baisu. Galima sakyti, apsipratau. Tačiau tikrai nėra taip, kad dėl to mane trenerė vertintų kaip nors kitaip. Gaunu pylos kaip ir visos kitos krepšininkės. Kadangi ir draugas krepšinį žaidžia, tai pas jo mamą svečiuose apie krepšinį labai dažnai kalbame.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“