1 nuotr.2000 m. Arvydas Macijauskas dar nebuvo žinomas visai Europos krepšinio visuomenei kaip snaiperis, turintis Kalašnikovo pravardę, tačiau jis jau tada buvo sunkiai sulaikomas tarp bendraamžių. Maco vidurkis Europos 20-mečių čempionate buvo 20,6 taško. Šiemet 20-mečių čempionate įsižiebė Manto Rubštavičiaus žvaigždė. Puolėjas padarė tai, ko nesugebėjo net A.Macijauskas - tapo rezultatyviausiu turnyro žaidėju. Tarp Maco ir Manto buvo 17 krepšininkų, kurie jaunimo čempionatuose pirmavo Lietuvos rinktinėje pagal taškų vidurkį, bet ne visi vėliau tapo svarbiomis figūromis vyrų varžybose.
Unikalūs pasiekimai
M.Rubštavičius buvo rinktinės vedlys Europos jaunimo (iki 20 metų) čempionate Juodkalnijoje. Primename, kad jame lietuviai iškovojo sidabrą, finale 61:69 nusileidę ispanams. Jei prieš kelis mėnesius kas būtų pasakęs, jog rinktinė turės aiškų lyderį, visi krepšinio specialistai būtų pagalvoję, kad kalbama apie Ąžuolą Tubelį. Tačiau A.Tubelis skyrė vasarą traumos gydymui ir į Juodkalniją nenuvyko, o lyderiu tapo kitas krepšininkas.
199 cm ūgio M.Rubštavičius pasižymėjo 19,7 taško vidurkiu ir buvo pats rezultatyviausias turnyro žaidėjas. Ketvirtfinalio mače su prancūzais jis varžovams atseikėjo net 38 taškus. Toks pasirodymas buvo įvertintas M.Rubštavičiaus įtraukimu į simbolinį geriausių krepšininkų penketą.
Mantas pasiekė tai, ko iki jo nesugebėjo nė vienas Lietuvos 20-metis. Jis - pirmasis mūsų šalies krepšininkas, tapęs rezultatyviausiu Europos jaunimo čempionate. Šalies rekordas 20-mečių turnyruose yra ir 38 per vieną mačą surinkti taškai.
Šią vasarą M.Rubštavičius paliko Kauno „Žalgirį", kuriame dažniausiai atstovavo dublerių ekipai, ir persikėlė į Panevėžio „Lietkabelį". Laukia naujas iššūkis - įsitvirtinti vyrų krepšinyje. Dauguma jo pirmtakų, tapusių rezultatyviausiais Lietuvos jaunimo rinktinės žaidėjais, šį tikslą pasiekė. Dauguma, bet ne visi.
„Derlingi" metai
Pirmas Europos čempionatas amžiaus grupėje iki 20 metų surengtas 2000-aisiais. Iš pradžių turnyrai vykdavo kas dvejus metus, o nuo 2004-ųjų - kasmet. Iš viso Lietuvos rinktinė dalyvavo 19-oje šios amžiaus grupės jaunimo čempionatų.
Penkiuose pirmuosiuose čempionatuose lietuvių pasiekimai buvo labai įvairūs - nuo 10-osios iki 2-osios vietų. Tačiau, kad ir kokia būtų vieta, rezultatyviausias jaunimo komandos žaidėjas vėliau tapdavo ir tvirtu vyrų rinktinės nariu. Šiuo atžvilgiu pirmieji penki U20 turnyrai buvo labai „derlingi".
2000 m. Lietuvos komanda liko tik 10-a, bet A.Macijauskas rinko 20,6 taško ir pagal rezultatyvumą čempionate buvo antras. Jis nusileido tik makedonui Vladui Ilievskiui (Vlado Ilievski, 23,2 tšk.). Mače su Jugoslavija Macas surinko 37 taškus ir tai buvo Lietuvos 20-mečių rekordas iki pat M.Rubštavičiaus benefiso rungtynėse su prancūzais. Pagal taškų vidurkį Mantas A.Macijausko nepavijo. Kita vertus, jam pavyko tapti rezultatyviausiu turnyro žaidėju, o Macui - ne.
2002 m. rezultatyviausiu lietuviu tarp 20-mečių buvo Simas Jasaitis (16 tšk.), 2004 m. - Linas Kleiza (17,5 tšk.), 2005 m. - Renaldas Seibutis (17,4 tšk.), 2006 m. - Martynas Pocius (20 tšk.). L.Kleizos karta pelnė bronzą, o pats puolėjas buvo išrinktas į simbolinį penketą. 2005 m. tokio paties įvertinimo sulaukė rezultatyviausias „sidabrinės" rinktinės narys R.Seibutis. Beje, pastarasis tarp visų čempionato žaidėjų pagal taškų vidurkį buvo trečias. 2006 m. M.Pocius taip pat buvo trečias tarp visų čempionato dalyvių.
Nė vienas iš 2000-2006 m. pasižymėjusių jaunuolių vėliau nenuėjo klystkeliais. A.Macijauskas bei L.Kleiza tapo vyrų rinktinės lyderiais ir pasižymėjo klubų turnyruose. Pirmasis 2003 m. pasipuošė Europos čempionato auksu, o 2005 m. atvedė Vitorijos ekipą „Baskonia" į Eurolygos finalą. Antrasis pelnė bronzą 2007 Europos ir 2010 m. pasaulio čempionatuose bei sidabrą 2013 m. Europos pirmenybėse. 2010 ir 2013 m. L.Kleiza pateko į didžiųjų turnyrų simbolinius penketus. Jo gyvenimo aprašyme yra ir 7 sezonai NBA lygoje bei rezultatyviausio Eurolygos krepšininko titulas, pelnytas 2010 m.
S.Jasaitis, R.Seibutis ir M.Pocius nepasiekė tokių aukštumų, tačiau visi jie buvo „bronzinėje" 2010 m. pasaulio čempionato rinktinėje ir atliko svarbius vaidmenis. Be to, S.Jasaitis atstovavo nacionalinei komandai 2007 m., R.Seibutis - 2013 ir 2015 m., o M.Pocius - 2013 m. Europos čempionatuose. Visi šie turnyrai buvo pažymėti medaliais.
Neišnaudotas potencialas
Kitas jaunimo čempionatų penkmetis (2007-2011 m.) tokių ryškių žvaigždžių Lietuvos krepšiniui nepadovanojo. 2007 m. rezultatyviausiu komandos žaidėju tapo Povilas Butkevičius (15,6 tšk.), 2008 m. - Martynas Gecevičius (20,5 tšk.), 2009 m. - Adas Juškevičius (13,2 tšk.), 2010 m. - Eimantas Bendžius (12,9 tšk.), o 2011 m. - Dovydas Redikas (12,8 tšk.).
Vyrų krepšinyje daugiausiai iš šio penketo pasiekė M.Gecevičius. 2008 m. jis atstovavo „sidabrinei" jaunimo komandai, buvo trečias rezultatyviausias Europos čempionato žaidėjas ir pateko į simbolinį penketą. Vėliau karjera buvo gan sėkminga, tačiau galėjo būti ir dar sėkmingesnė. Vis būdavo kažkokių „bet". 2010 m. M.Gecevičius pelnė pasaulio čempionato bronzą, bet vėliau rinktinėje taip ir neįsitvirtino. 2012 ir 2013 m. jis su Pirėjo „Olympiakos" laimėjo Eurolygą, bet finalo ketverto turnyruose nesužaidė nė sekundės. Šiuo metu M.Gecevičius yra Utenos „Juventus" narys.
A.Juškevičiaus ir E.Bendžiaus karjeros gan panašios. Jie abu apkeliavo nemažai stiprių, bet ne pačių stipriausių Europos klubų, abu ne vienerius metus balansavo ties rinktinės 12-uko riba. A.Juškevičius šią ribą peržengė tik 2014 m. pasaulio čempionate, o E.Bendžius - 2017 m. Europos pirmenybėse. Prieš kelerius metus Adas pats atsisakė atstovauti rinktinei, šiemet tai padarė ir Eimantas.
P.Butkevičiaus karjera buvo trumpa. Aukštaūgis neįsitvirtino „Žalgiryje", vėliau žaidė Prienuose, Kėdainiuose ir Italijoje, o 2017 m. krepšininko karjerą baigė Nacionalinėje krepšinio lygoje - Šakių „Vytyje". Pakabinęs sportinę avalynę ant vinies, P.Butkevičius tapo krepšinio agentu.
D.Redikas dar tęsia profesionalaus krepšininko karjerą, tačiau jis - didžiausias šio penketo nusivylimas. Ne kartą vagystėmis apkaltintas gynėjas pastaruosius keletą metų „malasi" žemesniuose Prancūzijos divizionuose.
Aplenkė net D.Sabonį
2012 m. Lietuvos 20-mečiai pagaliau užkopė į pačią viršūnę ir tapo Europos čempionais. Rinktinę treniravo Kazys Maksvytis, ta karta dažnai vadinama Jono Valančiūno karta, bet Europos jaunimo čempionate Jono nebuvo. Lyderio netektį geriausiai kompensavo Edgaras Ulanovas, rinkęs 14,3 taško ir patekęs į simbolinį penketą. Perėjęs į vyrų krepšinį, jis su Kauno „Žalgiriu" 6 kartus tapo Lietuvos krepšinio lygos čempionu ir įsitvirtino rinktinėje. E.Ulanovas tikrai praverstų nacionalinei komandai ir šiemet, tačiau puolėjas nutarė šią vasarą atsisakyti kvietimo.
2013-2015 m. jaunimo komandose aiškaus lyderio nebūdavo. 2012 m. rezultatyviausiai žaidė Vaidas Kariniauskas (12,2 tšk.), 2014 m. - Marius Grigonis (10,4 tšk.), 2015 m. - Paulius Valinskas (12,3 tšk.). Įdomu, kad pastarasis aplenkė komandos draugą Domantą Sabonį (11,5 tšk.). Dabar šių žaidėjų karjeros yra nepalyginamos. D.Sabonis - NBA žvaigždė, o P.Valinskas praėjusį sezoną žaidė Belgijoje (Alsto „Okapi").
V.Kariniauskas buvo laikomas labai perspektyviu, bet po to, kai jis su vyrų rinktine apsilankė 2016 m. olimpinėse žaidynėse, kreivė smigo žemyn. Ji vėl pakilo užpraėjusį sezoną „Juventus" gretose, o šiemet gynėjas su Vilniaus „Rytu" tapo LKL čempionu, tačiau asmeniškai jam sezonas nebuvo sėkmingas. M.Grigonio atvejis - visai kitoks, jis jau ne pirmus metus yra vienas geriausių Lietuvos gynėjų.
Dar tik kandidatai
2016 ir 2017 m. rezultatyviausiu jaunimo rinktinėje buvo tas pats krepšininkas - Martynas Echodas. Pirmuoju atveju „centras" rinko tik 10,6 taško, bet komanda pasipuošė sidabru. Antruoju atveju rinktinė liko tik šešta, tačiau Martynas su 17,1 taško vidurkiu buvo trečias tarp rezultatyviausių čempionato žaidėjų. Įdomu, kad 2017 m. ketvirtą vietą taškų rinkėjų sąraše užėmė kitas Lietuvos „centras" Laurynas Birutis (17 tšk.). Dabar tiek M.Echodas, tiek L.Birutis, tiek 2016 m. į simbolinį penketą patekęs gynėjas Kristupas Žemaitis yra tarp 16-os kandidatų, pretenduojančių atstovauti Lietuvai Europos vyrų čempionate.
Tarp 16-os kandidatų yra ir Gytis Masiulis, kuris su 18,3 taško vidurkiu buvo rezultatyviausias komandos žaidėjas 2018 m. jaunimo čempionate. 2019 m. rezultatyviausiu tapo Arnas Velička (16,4 tšk.). Jis vyrų rinktinei kol kas atstovavo tik atrankos varžybose. Užpernai ir pernai Europos jaunimo čempionatai nevyko dėl pandemijos, o šiemet Lietuvos 20-mečiai įspūdingai sugrįžo su sidabru ir M.Rubštavičiaus rekordais.
Lietuvos rinktinės vietos Europos (iki 20 metų) čempionatuose
2000 m. 10
2002 m. 5
2004 m. 3
2005 m. 2
2006 m. 7
2007 m. 11
2008 m. 2
2009 m. 5
2010 m. 9
2011 m. 14
2012 m. 1
2013 m. 7
2014 m. 5
2015 m. 7
2016 m. 2
2017 m. 6
2018 m. 9
2019 m. 5
2022 m. 2
2000 m. 10
2002 m. 5
2004 m. 3
2005 m. 2
2006 m. 7
2007 m. 11
2008 m. 2
2009 m. 5
2010 m. 9
2011 m. 14
2012 m. 1
2013 m. 7
2014 m. 5
2015 m. 7
2016 m. 2
2017 m. 6
2018 m. 9
2019 m. 5
2022 m. 2
