„Tempė gumą“

Pastarąjį kartą su G.Petronyte kalbėjome kovo pradžioje. Tuomet Italijos krepšinio federacija dėl vis labiau įsismarkaujančio koronaviruso nusprendė laikinai sustabdyti visų lygų rungtynes. Taigi klubai, laikydamiesi saugumo priemonių, treniravosi ir gyveno nežinomybėje, laukė, kada vėl grįš rungtynės.

„Taip treniravomės iki kovo 11 d., o rungtynės vis buvo nukeliamos. Tuomet lyga pasakė, kad dar kurį laiką nežaisime. Tačiau ir po to dar kelias dienas normaliai treniravomės kaip komanda. Tada buvo nuspręsta dar atitolinti sezono atnaujinimą. Taigi likome sėdėti namie. Pirmiausia buvo pasakyta, jog tai tęsis savaitę, paskui - 10 dienų ir tas terminas buvo vis pratęsiamas. Taigi sėdėjome namie be vilčių pradėti treniruotis. Galiausiai sužinojome, kad čempionatas išvis nutrauktas“, - pasakojo Lietuvos krepšininkė.

Kai kurios lygos, dėl COVID-19 nutraukus sezonus, čempionais paskelbdavo tuos, kurie tą akimirką užėmė pirmąsias vietas turnyro lentelėse. Tačiau italai to nedarė. Pasak G.Petronytės, jie dar patys nenusprendė, kaip ir kas čia bus toliau. Taigi Italijos moterų krepšinio lyga šį sezoną liko be čempionių. Prieš netikėtą pabaigą „Reyer“ tarp 14 komandų rikiavosi antra.

„Italai labai optimistiškai žiūrėjo į situaciją. Jie sakė, jog pirmenybės tikrai bus pratęstos - ar su žiūrovais, ar be jų. Asmeniškai aš tuo nelabai tikėjau. Tiesiog mačiau, jog čempionatus nutraukia net tos šalys, kuriose užsikrėtimų skaičiai buvo minimalūs. Galvojau, mes esame Italijoje, kur beprotiškai dideli ligos skaičiai, o nutraukia čempionatus tos šalys, kur, atrodo, nėra reikalo to daryti. Italai ilgai neapsisprendė. Nors atrodė, kad viskas turėtų būti atvirkščiai. Turėjau savo asmeninę nuomonę, o ką italai galvojo ir kas ten vyko, nežinau. Stengiausi nesigilinti. Tiesiog laukiau, kol bus pasakyta, ir stebėjau situaciją“, - teigė krepšininkė.

G.Petronytė ne tik stebėjosi, jog italai ilgai delsė pasakyti, kad pirmenybės nutraukiamos, bet dėl to ir apgailestavo. Jeigu tai būtų buvę padaryta iki balandžio 4 d., mergina dar būtų spėjusi į paskutinį skrydį Milanas-Vilnius.

„Tai, kad galime važiuoti namo, buvo pasakyta dieną po to, kai buvo vykdomi paskutiniai skrydžiai. Taigi galimybių grįžti į Lietuvą nebebuvo. Todėl viskas taip ir užsitęsė“, - pridūrė puolėja.

Italijoje liko visos Venecijos klubo legionierės.

„Į Lietuvą grįžau gegužės 4 d. Pavyzdžiui, viena „Reyer“ klubui atstovaujanti latvė į gimtinę grįžo savaite anksčiau nei aš. Tuo metu jau buvo vykdomi skrydžiai į Rygą, tačiau kelionės dar buvo rizikingos. Iš Venecijos į Milaną, kur buvo pats viruso židinys, reikia važiuoti tris valandas. Iš Milano lėktuvu reikia skristi į Frankfurtą (Vokietija), o iš ten - į Rygą (Latvija). Tada iš Rygos reikėtų kažkaip parvykti į Vilnių. Man pastarasis kelionės variantas pasirodė rizikingas. Galėjau kažkur „užstrigti“, būčiau neturėjusi kur apsistoti. Taigi šį rizikingą variantą atmečiau ir Italijoje teko pabūti šiek tiek ilgiau“, - kalbėjo G.Petronytė.

Neaiški ateitis

Beveik visą „laukimo“ laiką Italijoje G.Petronytė praleido namuose. Tiesa, ir namų sąlygomis krepšininkė bandė kiek pasportuoti, pajudėti. Tačiau dažniausiai žiūrėdavo filmus bei serialus, sukosi virtuvėje, skaitė knygas. Pastarąsias ji perskaitė visas, kiek turėjo: „Taip ir bėgo dienos. Iš pradžių viskas buvo normalu, vėliau viskas pradėjo nusibosti.“

Kartą per savaitę mergina išeidavo į parduotuvę, pakalbėdavo su aplinkiniais. Tačiau, pasak Lietuvos krepšininkės, pačioje Venecijoje panikos dėl viruso tikrai nesijautė.

„Jie jautėsi saugiai, žinojo, jog viskas kontroliuojama, viskas daroma labai gerai, aukščiausiu lygiu. Venecijoje visi vieni kitais pasitiki. žmonės čia pasitiki ir miesto valdžia. Taigi jie jautėsi gerai, žinojo, kad jų medicina aukšto lygio, jie turi priežiūrą, kad kiti žmonės irgi bus supratingi, - pasakojo G.Petronytė. - Galbūt kituose regionuose buvo kitaip, sunku pasakyti, kai didžiąją laiko dalį sėdi užsidaręs namie. Žinoma, Venecijos gatvės buvo ištuštėjusios, visiškai nebuvo turistų. Įprastai kasdien jie būdavo pripildę gatves. Tačiau italai, kad ir vyresni žmonės, tikrai nebuvo linkę sėdėti namie. Jie išeidavo į lauką, per atstumą bendraudavo, gerdavo kavytę. Taigi panikos tikrai nemačiau.“

Sezonas baigėsi, G.Petronytė jau Lietuvoje, tačiau į klausimą „kas toliau?“ kol kas nei ji pati, nei turbūt visas pasaulis dar negali atsakyti.

„Šis sezonas jau nutrauktas, dabar galima bandyti kalbėti tik apie kitą sezoną. Nors neaišku, kaip klubai susidėlios biudžetus, kiek rėmėjų nusisuks, kiek liks. Belieka laukti ir tikėtis, jog krizė nekirs stipriai. Tačiau veikiausiai taip manyti yra šiek tiek naivu. Italijoje ekonomika tikrai nukentės stipriai. Dažniausiai tokiu atveju pirmiausia kenčia menas ir sportas. Kalbant apie sportą, tai yra vyrų ir moterų krepšinis. Aišku, labiau nukentės pastarasis. Taigi bandau stebėti situaciją ir laukti žinių“, - pridūrė krepšininkė.

Mergina palaiko ryšį su klubu. Teoriškai ir kitą sezoną ji turėtų likti Venecijoje. G.Petronytės sutartis yra pagal formulę „1+1“. Nors, pasak puolėjos, šiuo metu būti užtikrintam niekas negali: „Artimiausiu metu turėtume kalbėti su klubu ir nuspręsti, kaip bus toliau. Konkrečių datų, kada turėčiau grįžti į Italiją, tikrai nėra. Dar nesu tikra, kur būsiu kitą sezoną.“

Grįžusi į gimtinę G.Petronytė dvi savaites praleido saviizoliacijoje. Dabar dar tik kelios dienos, kai ji visiškai „laisva“.

„Džiaugiuosi, jog pagaliau esu namie. Ir saviizoliacija baigėsi, ir karantinas čia sušvelnintas, taigi pagaliau laisvė. Po tiek laiko net sunku suprasti tą laisvę. Lietuvoje, atrodo, kad ramybė, regis, viruso čia išvis nėra. Iš tikrųjų mane džiugina ši situacija, kad Lietuvoje stipriai virusas neišplito, kad žmonės buvo sąmoningi. Manau, situacija buvo gražiai suvaldyta. Tikiuosi, jog taip viskas ir nuguls, nebus kažkokių „išsišokimų“. Lietuvoje viskas atsidarinėja, šalis bunda, jaučiu šiokią tokią laisvę. Atrodo, jog po tų kelių mėnesių pagaliau bus galima grįžti į normalų gyvenimą, tai iš tikrųjų džiugina“, - atviravo G.Petronytė.