Daugiausiai aukso susišlavė Vilnius

2024 m. Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių programoje yra septynios komandinės sporto šakos. Pridėkime žiemišką ledo ritulį - bus aštuonios. Daugumoje iš jų Lietuvos čempionai paaiškėja pavasarį arba vasarą. Išimtis - futbolas, kurio sezonas mūsų šalyje baigiasi rudenį. Skaičiuodami čempionus ir prizininkus, futbole žiūrėjome būtent į praėjusį rudenį užimtas vietas.

Daugumoje sporto šakų paaiškėja tiek vyrų, tiek moterų čempionai ir čempionės. Išimtis - vandensvydis, kuriame Lietuvos moterų pirmenybes laimėjo... Lenkijos komanda. Moterų vandensvydį palikome nuošalyje, o be jo aštuoniose sporto šakose lieka 45 medalių komplektai. Prisiminkime, kam jie atiteko.

Krepšinis

Vyrų krepšinis - ta sritis, kurioje Vilniaus triumfo buvo sunku tikėtis, nes Lietuvos krepšinio lygą 11 sezonų iš eilės laimėjo Kauno „Žalgiris". Šiemet žalgiriečiai pusfinalyje pripažino Panevėžio „Lietkabelio" pranašumą ir tenkinosi bronza. Tuo pasinaudojo Vilniaus „Rytas", finalo serijoje „Lietkabelį" pranokęs 4-1 ir čempionų žiedus iškovojęs pirmą kartą nuo 2010 m.

Moterų krepšinyje auksas taip pat atiteko sostinės ekipai. Vilniaus „Kibirkštis-MRU" apgynė pernai iškovotą čempionės titulą, kai finalo serijoje 3-0 nugalėjo Klaipėdos „Neptūną". Kaunas moterų krepšinyje vėlgi tenkinosi tik bronza. Ją pelnė Kauno „Aistės-LSMU".

Futbolas

Vyrų futbolo A lygos čempionatas baigėsi vėlyvą rudenį. Auksas antrus metus iš eilės atiteko Vilniaus „Žalgiriui", antra liko Marijampolės „Sūduva", trečias - „Kauno Žalgiris". Sostinės klubas apgynė titulą, taip parodydamas, kad yra nusiteikęs ilgai sėdėti atgautame soste. Iki „Žalgirio" sostas trejus metus priklausė „Sūduvai".

Moterų futbole dominuoja Šiaulių „Gintra", kuri pernai Lietuvos čempione tapo 17-ą kartą iš eilės. Šiemet šiaulietės vėl užtikrintai pirmauja, taigi pozicijų turbūt neužleis. Sidabrą pastarajame Lietuvos čempionate pelnė Vilniaus „Žalgiris-MRU", bronzą - „Kauno Žalgiris". Beje, po praėjusio sezono „Kauno Žalgiris" apskritai dingo iš moterų futbolo žemėlapio, o dauguma žaidėjų perėjo į Kauno rajono „Hegelmann".

Ledo ritulys

Dar viena sporto šaka, kurioje vyrų čempionato auksą pasiglemžė sostinės komanda. Lietuvos čempionu pirmą kartą klubo istorijoje tapo Vilniaus „Hockey Punks", kuris prieš tai triskart tenkinosi sidabru. Finalo serijoje vilniečiai 3-1 įveikė Elektrėnų „Energiją". Bronzos medalius iškovojo „Kaunas City" klubas.

Kovą baigėsi pirmasis Lietuvos moterų ledo ritulio čempionatas. Tiesa, jame dėl žaidėjų trūkumo buvo varžomasi 3 prieš 3 formatu. Auksą iškovojo „HC Klaipėda Girls", sidabrą - Vilniaus „Hockey Stars", bronzą - Elektrėnų „Amber".

Rankinis

Ir šioje sporto šakoje vilniečiai nutraukė kitų miestų dominavimą, tik rankinyje jie tai padarė metais anksčiau nei ledo ritulyje. Vilniaus „Šviesa" auksą iškovojo pernai, o šiemet titulą apgynė, finalo serijoje 3-1 nugalėjusi Kauno „Granitą". Bronza savo didelę medalių kolekciją papildė Klaipėdos „Dragūnas". Iki „Šviesos" proveržio būtent jis buvo didžiausia jėga Lietuvos vyrų rankinyje.

Moterų rankinyje pastaruosius keletą metų auksas atitekdavo kažkuriai iš kaimynių - Kauno ekipai „ACME-Žalgiris" arba Kauno rajono komandai „Cascada-HC Garliava". Pernai laimėjo garliaviškės, bet šiemet jos liko tik trečios. Auksą iškovojo „ACME-Žalgiris", finalo serijoje 3-2 palaužęs Vilniaus „Eglę". Kaunietės šį sezoną susišlavė visus trofėjus - Lietuvos čempionato auksą, šalies taurę ir supertaurę.

Tinklinis

Salės tinklinyje dėl aukso grūmėsi ne didžiųjų miestų komandos. Šioje sporto šakoje karaliauja Gargždų „Amber-Arlanga", kuri vyrų čempionato finale Druskininkuose kovėsi su Marijampolės „Sūduva". Komandos pasidalijo po pergalę, o po vadinamojo auksinio seto triumfavo gargždiškiai. Tai tikrai nėra atsitiktinumas, nes „Amber-Arlanga" Lietuvos čempionatą laimėjo trečią kartą iš eilės. Bronzą šiemet pelnė Kauno „Rio-Startas".

Moterų salės tinklinyje lygių neturi Kauno komanda „Kauno-VDU". Ji finale dukart užtikrintai nugalėjo Jonavos ekipą „Aušrinė-KKSC" ir čempione tapo šeštą kartą iš eilės. Kaunietės yra ir Baltijos lygos čempionės. Lietuvos pirmenybių bronza atiteko Vilniaus universiteto tinklininkėms.

Regbis-7

Olimpinėje programoje yra ne didysis, o septynetų regbis, todėl šioje apžvalgoje išvardinsime būtent jo prizininkus. Kita vertus, kad ir kokia būtų regbio atšaka, vyrų varžybose madas diktuoja šiauliečiai. Šiemet tradicija nebuvo sulaužyta, Lietuvos regbio-7 čempionato finale įvyko vadinamasis pietinia derbis. Jame „Baltrex" 24:5 nugalėjo „Vairą" ir čempionu tapo aštuntą kartą iš eilės. Kitų miestų komandoms liko tik kova dėl bronzos, kurią laimėjo Kauno „Ąžuolas".

Šį sezoną pirmą kartą nuo 2018 m. buvo surengtas Lietuvos moterų regbio septynetų čempionatas. Jame dalyvavo keturios ekipos ir auksas iškeliavo ne į Šiaulius - pirmąją vietą užėmė Kauno „Ąžuolo" regbininkės. Sidabrą pelnė Šiaulių „Vairas", bronzą - Vilniaus „Geležinis vilkas".

Žolės riedulys

Šioje sporto šakoje sezonas dalinamas į dvi dalis - šiltuoju metų laiku varžybos vyksta stadionuose, žiemą - uždarose patalpose. Olimpinėse žaidynėse žolės riedulys žaidžiamas stadionuose, tad čia apžvelgsime vasarinių varžybų rezultatus. Lietuvos čempionatai šiuo metu dar vyksta, o pernai juos laimėjo Šiaulių ir Širvintų klubai.

Moterų žolės riedulyje giliausias tradicijas turi Šiauliai ir nenuostabu, kad Lietuvos pirmenybių auksas pernai atiteko šio miesto ekipai „Ginstrektė-ŠSG". Sidabru pasipuošė Vilniaus „Žuvėdra-SM Tauras", bronza - Šiaulių „Akademija". Vyrų čempionato auksą iškovojo Širvintų „Baltic Champs-Ježvitas", finale įveikęs Vilniaus klubą „Žuvėdra-SM Tauras". Bronzą pelnė Šiaulių „Ginstrektė". Šiemet čempionate ir vėl pirmauja šiaulietės bei širvintiškiai, todėl labai realu, kad čempionų taurės liks šiuose miestuose.

Vandensvydis

Elektrėnai jau neturi ledo ritulio aukso, bet vis tiek turi Lietuvos čempionų komandą. Ta komanda yra „Žaibas", ketvirtą kartą iš eilės laimėjęs vyrų vandensvydžio čempionatą. Finale elektrėniškiai du kartus nugalėjo Vilniaus klubą „Baltic Amadeus". Bronzos medaliai atiteko Elektrėnų savivaldybės SC vandensvydininkams.

Moterų vandensvydyje padėtis yra, švelniai tariant, kebli. Pernai buvo surengtas atviras Lietuvos moterų mini (15×10 metrų baseine) vandensvydžio čempionatas, moterų rinktinė debiutavo tarptautinėse varžybose, bet proveržio dar reikės palaukti. Šį birželį Lietuvos pirmenybėse dalyvavo tik trys ekipos, o čempionėmis tapo viešnios iš Lenkijos. Antros liko kaunietės, trečios - vilnietės. Kadangi konkurencijos beveik nebuvo, o laimėjo užsienio komanda, vargu ar šias varžybas verta gretinti su kitais Lietuvos čempionatais.

Medalių geografija

Kaip jau minėjome, neskaičiuojant moterų vandensvydžio, olimpinėse komandinėse sporto šakose išdalinti 45 medalių komplektai. Vilniaus klubai gavo 13 iš jų, taip patvirtindami, kad Vilnius šiuo metu yra ne tik politinė ar ekonominė, bet ir sporto sostinė. Šalies čempionais tapo „Rytas", „Kibirkštis", „Žalgiris", „Šviesa" ir „Hockey Punks". Reikia pažymėti, kad dar prieš keletą metų vilniečiai nebuvo pirmi šiose sporto šakose. Jiems pavyko pastumti į šoną Kauną, Klaipėdą ar Marijampolę.

Kaunui auksą atnešė tik moterys - „ACME-Žalgirio" rankininkės, „Kauno-VDU" tinklininkės, „Ąžuolo" regbininkės. Iš viso laikinosios sostinės ekipos susižėrė 12 Lietuvos čempionatų medalių komplektų, jei prie jų priskaičiuosime Garliavos rankininkių bronzą.

Šiauliečiai lieka ištikimi sau - jie laimi ten, kur yra įpratę laimėti. Auksą šiam miestui atnešė regbininkai, žolės riedulininkės ir futbolininkės, o iš viso Šiauliuose atsidūrė 7 apdovanojimų komplektai. Beje, trečias pagal dydį Lietuvos miestas - Klaipėda - atsilieka nuo ketvirto - Šiaulių. Iš uostamiesčio komandų čempionėmis tapo tik ledo ritulininkės. Visuose čempionatuose Klaipėdos klubams atiteko 3 medalių komplektai. Penktas pagal dydį miestas - Panevėžys - tenkinosi „Lietkabelio" krepšininkų sidabru.

4 Lietuvos čempionatų medalių komplektai atiteko Elektrėnams, 2 - Marijampolei, po 1 - Gargždams, Širvintoms bei Jonavai. Taigi prizininkų ir net čempionų geografija komandinėse sporto šakose yra gan plati.