Halės gimtadienis buvo 1939 m. gegužės 21-oji. Net sunku pasakyti, kuris laimėjimas prieškario Lietuvai buvo didesnis - pergalė Europos čempionate ar halės pastatymas. Mūsų šalis tikrai negarsėjo sporto bazėmis, bet sugebėjo greitai pastatyti areną, kuriai lygių nebuvo visoje Europoje. Taip halę įvertino tuometinis Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) generalinis sekretorius Viljamas Džonsas (William Jones).

Jis palygino halę su Pjero de Kuberteno vardo sale Paryžiuje, bet pridūrė, kad ši daugiau skirta tenisui. O Kauno sporto halė atsirado tik krepšinio dėka. 1937 m. lietuviai pirmą kartą laimėjo Europos čempionatą ir gavo teisę organizuoti kitas pirmenybes.

Likus pusmečiui iki čempionato, Kaune nebuvo ne tik arenos, bet ir jos pamatų. Statybos prasidėjo tik 1938 m. gruodžio 5 d., bet vyko labai sparčiai. Vienu metu triūsė net 300 žmonių. Žiemą betonavimo darbai vyko spaudžiant 20 laipsnių šalčiui, buvo naudojami specialiūs šildymo įrenginiai. Halės projektą sukūrė garsus architektas Anatolijus Rozenbliumas, objektą statė Povilo Dėdelės firma.

Visa tai kainavo maždaug 400 tūkst. litų. Šiuo metu suma gali atrodyti juokinga, tuo metu atrodė kitaip. Bilietai į Europos čempionatą kainavo 1,5-2 litus (stovimos vietos) arba 2,5-5 litus (sėdimos vietos). Tokios kainos 1939-aisiais buvo laikomos gan aukštomis.

Gegužės 15 d. halėje jau vyko treniruotės, o gegužės 21 d. joje surengtas oficialus čempionato atidarymas. Aštuonias pirmenybių komandas pasitiko 11 tūkst. žiūrovų, sveikinimo kalbą rėžė prezidentas Antanas Smetona. Varžybos prasidėjo diena vėliau - gegužės 22-ąją. Pirmosios rungtynės buvo ypatingos, nes titulą gynusiems lietuviams iššūkį metė 1935 m. Europos čempionai latviai.

Vėliau paaiškėjo, kad šios rungtynės buvo lemiamos. Lietuviai panaikino 6 taškų atsilikimą, Pranas Lubinas pataisė komandos draugo metimą paskutinėmis sekundėmis ir šeimininkai šventė pergalę 37:36. Kitas čempionato rungtynes mūsų rinktinė laimėjo nesunkiai. Mačo su latviais didvyris P.Lubinas surinko 10 taškų, dar rezultatyviau žaidė 12 taškų pelnęs Mykolas Ruzgys. Jie abu buvo JAV lietuviai, kaip ir Feliksas Kriaučiūnas, Juozas Jurgėla bei Vytautas Budriūnas, čempioniškoje komandoje taip pat vaidinę labai svarbius vaidmenis. P.Lubinas buvo ir rinktinės treneris.

Lietuvos krepšininkai antrą kartą iš eilės tapo Europos čempionais, antrąja vieta tenkinosi latviai, trečioji atiteko lenkams. Medaliai tais laikais nebuvo teikiami. Vietoj jų krepšininkai iš A.Smetonos rankų gavo laikrodžius, o vietoj taurės - sidabrinę kraičio skrynią.

Lietuvos rinktinę išblaškė sovietinė okupacija ir Antrasis pasaulinis karas. Po jo dauguma čempionų atsidūrė Vakaruose, kai kas - Australijoje. Sugrįžimo į tarptautinę areną reikėjo laukti iki 1992-ųjų, į Europos čempionatą - iki 1995-ųjų. O štai halė ilgam išliko svarbiausia Lietuvos arena, neatsiejama nuo Kauno „Žalgirio“. Didesnės sporto salės šalyje nebuvo iki 2004 m., kuomet Vilniuje duris atvėrė „Siemens“ arena.

Kaune halė išliko svarbiausia iki 2011 m., „Žalgirio“ arenos atidarymo. Joje iki šiol vyko sporto renginiai, pavyzdžiui, praėjusią savaitę surengtas Algirdo Šociko vardo bokso turnyras. Visgi 80-mečio proga jokių švenčių nebuvo. Kaip tik šią savaitę, pasitinkant jubiliejų, halė uždaryta rekonstrukcijai.

1939 m. Europos čempionai: Pranas Lubinas, Mykolas Ruzgys, Feliksas Kriaučiūnas, Juozas Jurgėla, Vytautas Budriūnas, Zenonas Puzinauskas, Artūras Andrulis, Leonas Baltrūnas, Pranas Mažeika, Leonas Petrauskas, Eugenijus Nikolskis, Vytautas Norkus, Artūras Cenfeldas, Mindaugas Šliūpas, Vytautas Leščinskas.