Trečiadienį Vilniuje vyko gerojo valdymo praktikų sporto organizacijose projekto SIGGS strateginis seminaras.
SIGGS projekto tikslas - skatinti ir remti gerojo valdymo praktikas nacionaliniuose olimpiniuose komitetuose bei sporto federacijose, suteikiant šioms organizacijoms konsultacijas ir galimybes tobulėti. Projektas, kurį koordinuoja Europos olimpinių komitetų asociacijos prie ES biuras, jungia 12 organizacijų - Europos sporto ir užimtumo organizaciją, Katalikiškąjį Liuveno universitetą, Vokietijos olimpinių sporto šakų konfederacijos lyderystės akademiją ir devynis nacionalinius olimpinius komitetus, tarp kurių ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK).
Renginyje dalyvavo aštuonių prie SIGGS projekto prisijungusių Lietuvos sporto federacijų (irklavimo, rankinio, slidinėjimo, regbio, šaudymo, tinklinio, žirgų sporto ir žolės riedulio) atstovai.
"Džiaugiamės turėdami tokius partnerius ir tuo, kad gerojo valdymo srityje LTOK yra tarp lyderių. Norime ir toliau tobulėti su jūsų pagalba", - į seminaro dalyvius ir užsienio ekspertus kreipėsi LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Apie gerojo valdymo principų taikymą nacionalinėse sporto federacijose kalbėjo ir projektą SIGGS pristatė Europos olimpinių komitetų asociacijos prie ES biuro atstovai Matijas van Belenas (Matthias Van Baelen) ir Valentinas Kapelis (Valentin Capelli), Lietuvos regbio federacijos prezidentas Rytis Davidovičius papasakojo, kaip buvo įgyvendinta Lietuvos regbio federacijos reforma, Lietuvos sporto federacijų sąjungos generalinė direktorė Agnė Vanagienė pristatė Sporto vadybos specializuoto magistro (MEMOS) studijų metu atlikto tyrimo "Valdymas sporto sektoriuje: Lietuvos nevyriausybinių sporto organizacijų problemos ir perspektyvos" rezultatus.
Federacijų atstovai sužinojo, kaip naudotis SIGGS klausimynu, padedančiu įvertinti gerojo valdymo principų taikymą federacijoje, diskusijos metu daug dėmesio buvo skirta atskirų gerojo valdymo principų aptarimui.
Gerasis valdymas yra nuolatinis, pastovus organizacijos tobulėjimo procesas. Svarbiausi jo elementai - integralumas ir etiška veikla, aiškiai apibrėžtos veiklos ir atskaitomybė, skaidrumas ir atvirumas, demokratija ir suinteresuotų pusių įtraukimas.
Gerojo valdymo principus įdiegusios organizacijos gali lengviau pritraukti valstybės ir privačių rėmėjų finansavimą, dirba efektyviau ir pasiekia geresnių veiklos rezultatų.
SIGGS projektas buvo inicijuotas 2015 metų sausį ir tęsis iki 2016 metų gruodžio. Strateginiai seminarai vyks septyniose šalyse. Lietuvoje surengtas seminaras - pirmasis. Šių metų lapkričio 29 dieną Briuselyje vyks baigiamoji projekto konferencija, kurioje bus pristatytas nacionaliniams olimpiniams komitetams ir sporto federacijoms sukurtas klausimynas, padėsiantis įvertinti kaip taikomos gerojo valdymo praktikos ir kokiose srityse organizacijos turėtų tobulėti.
Taikyti gerojo valdymo principus sporto organizacijose rekomenduoja ES ir Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC), tai užtikrina skaidrų sporto organizacijų lėšų panaudojimą ir atsakomybę prieš savo narius bei kitas suinteresuotas puses.
