Vieni kariauja fronte, kiti - aikštelėse

Kovingi čempionai

Kovinių sporto šakų atstovai prieš metus turbūt nebūtų net pagalvoję, kad kovoti jiems teks visai ne ringuose. Ir tikslas bus ne čempiono diržas ar premija, o šalies nepriklausomybės ir savo gyvybės išsaugojimas. Visgi, kai atėjo laikas rinktis, garsiausi Ukrainos boksininkai nedvejojo. Tarnybą kariuomenėje pasirinko tiek Oleksandras Usikas, tiek Vasilijus Lomačenka.

Jie yra ne vidutiniokai, o bokso žvaigždės. Tokiems atletams nereikėtų sukti galvos, kaip užsidirbti duonai, jei vietoj karo jie būtų pasirinkę gyvenimą užsienyje. V.Lomačenka - 2008 ir 2012 m. olimpinis čempionas, o profesionalų bokse - buvęs pasaulio čempionas pagal WBO organizacijos versiją. 2012 m. olimpinis čempionas O.Usikas profesionalų ringe dabar apskritai yra vienas „karščiausių" boksininkų. Praėjusių metų rugsėjį sunkiasvoris įveikė britą Entonį Džošua (Anthony Joshua) ir atėmė iš jo WBA, IBF, WBO bei IBO organizacijų pasaulio čempiono vardus.

Vietoj to, kad saugioje aplinkoje ruoštųsi revanšinei kovai su E.Džošua, O.Usikas nutarė likti Ukrainoje ir kovoti. Anksčiau jis negarsėjo patriotinėmis nuostatomis. Boksininkas neslėpė, kad lankė giminaičius okupuotame Kryme ir daugelį tėvynainių supykdė pareiškimu: „Krymas yra Dievo."

Prasidėjus karui, O.Usikas kreipėsi į Rusijos žmones: „Jūs kariaujate ne su mūsų vyriausybe ar kariuomene. Jūs kariaujate su žmonėmis. Čia yra mūsų žemė, mes esame namie." Paskelbęs, kad jungiasi prie ginkluotųjų pajėgų, boksininkas paaiškino, jog nenori šaudyti ar žudyti, bet, jei prireiks, jis neturės kito pasirinkimo.

Prie kariuomenės prisijungė ir garsus mišrių kovos menų atstovas, „Bellator" organizacijos čempionas Jaroslavas Amosovas. Jis evakavo šeimą, bet pats į užsienį neišvyko. „Myliu savo šalį. Gyvenau joje. Gyvenu. Ir gyvensiu", - pareiškė J.Amosovas.

Baimė garbės nenugali

Likti Ukrainoje ir kautis ar bent padėti kariuomenei nutarė ir biatlonininkas Dmytro Pidručnas, šiaurės dvikovės atstovas Dmytro Mazurčiukas, tenisininkas Sergijus Stachovskis. „Tik nesakykite, kad sportas ir politika nesusiję. Jie susiję. Kol jūs tai skaitote, mano šalyje žūsta kariai ir civiliai. Maldauju, nelikite nuošalyje", - į pasaulį kreipėsi 2019 m. pasaulio čempionas D.Pidručnas.

Futbolo treneris Jurijus Vernidubas į Ukrainą grįžo iš Moldovos, kur vadovavo Čempionų lygoje šį sezoną patriukšmavusiam Tiraspolio klubui „Šerif". Prisijungti prie savanorių ketina net kitų šalių pilietybes turintys sportininkai. Pavyzdžiui, „Winnipeg" (Kanada) futbolo klubo vartininkas Sviatoslavas Artemenko. „Giliai širdyje visada slypi baimė prarasti gyvybę. Vyksta karas, todėl normalu šiek tiek bijoti, tačiau garbės ir atsakomybės jausmas nugali baimę", - sakė ukrainiečių kilmės Kanados pilietis.

Kai kurie sportininkai jau atidavė savo gyvybes už Ukrainą. Dar pirmosiomis karo dienomis pranešta, kad žuvo futbolininkai Vitalijus Sapylo ir Dmytro Martynenko, biatlonininkas Jehhenis Malyševas.

Futbolininkų legionas

Jei futbolininkas nori būti matomas pasauliui, nėra geriau tam tinkančios vietos nei Anglijos „Premier" lyga. Ten žaidžiantys ukrainiečiai naudojasi tuo, kad yra gerai matomi. Prasidėjus karui, „Manchester City" gynėjas Oleksandras Zinčenko ir „West Ham United" saugas Andrijus Jarmolenko kartu su kitais futbolininkais paskelbė bendrą pareiškimą: „Prašome visos futbolo bendruomenės priešintis Rusijos propagandai, rodyti ir sakyti tiesą apie Ukrainą." Ukrainos futbolo federacija praėjusią savaitę paskelbė, kad futbolininkų dėka armijos reikmėms surinkta virš pusės milijono svarų.

A.Jarmolenko pasižymėjo ir kreipimusi į Rusijos futbolininkus: „Gimiau Sankt Peterburge, tačiau užaugau Ukrainoje ir 100 proc. laikau save ukrainiečiu. Turiu klausimą Rusijos rinktinės žaidėjams: vaikinai, kodėl sėdite kaip šikniai ir nieko nesakote? Mano šalyje žudomi žmonės - žmonos, motinos, vaikai. Bet jūs nieko nesakote, nekomentuojate. Prašau, pasakykite, kas atsitiktų, jei jūs visi vieningai parodytumėte žmonėms, kas vyksta mano šalyje. Daug ką iš jūsų artimai pažįstu ir jūs sakote, kad taip neturėtų būti. Kad jūsų prezidentas elgiasi neteisingai. Vaikinai, jūsų nuomonė daug reiškia žmonėms. Parodykite tai, prašau."

A.Jarmolenko taikiniu Nr.1 buvo Rusijos rinktinės kapitonas Artiomas Dziuba. Pastarąjį iškeikė ir Liverpulio „Everton" gynėjas iš Ukrainos Vitalijus Mykolenko. A.Dziuba savo atsakyme jokios užuojautos Ukrainai neparodė, nors kai kurie kiti Rusijos futbolininkai išdrįso viešai pasakyti karui „ne".

Ukrainiečių yra ir garsiuose kitų lygų klubuose. Ruslanas Malinovskis atstovauja Bergamo „Atalanta" (Italija), Romanas Jaremčiukas - Lisabonos „Benfica" (Portugalija). R.Jaremčiukas vos prasidėjus karui pasižymėjo įvarčiu Čempionų lygos aštuntfinalio rungtynėse su Amsterdamo „Ajax" ir po įvarčio atidengė marškinėlius, ant kurių buvo Ukrainos nacionaliniai simboliai. Dar viena proga atkreipti pasaulio dėmesį buvo kovo 15 d. vyksiančios atsakomosios rungtynės Amsterdame.

Tiesa, nors futbolas suteikia progą siųsti žinutę pasauliui, patiems Ukrainos futbolininkams nuolatinis stresas tikrai nepadeda išlaikyti geros formos. A.Jarmolenko apskritai nevyko į praėjusį savaitgalį žaistas Anglijos čempionato rungtynes su „Liverpool".

A.Švarcenegerio dovana

Mažiau nei futbolininkai kol kas pastebimi Ukrainos krepšininkai, žaidžiantys NBA lygoje, nors jie taip pat netylėjo. Prasidėjus Rusijos agresijai, „Toronto Raptors" gynėjas Sviatoslavas Michailiukas ir „Sacramento Kings" vidurio puolėjas Aleksejus Lenas kartu paskelbė karą smerkiantį pareiškimą. A.Lenas sulaukė Domanto Sabonio palaikymo, nes yra jo komandos draugas Sakramente.

Tenise šiuo metu Ukrainos pozicijas gina moterys. Vyrų nėra nei pirmajame, nei antrajame šimtukuose, o štai merginų juose netrūksta. Anhelina Kalinina yra 50-a, Marta Kostiuk - 54-a, Dajana Jastremska - 103-ia. Be abejo, garsiausia Ukrainos ambasadore tenise išlieka E.Svitolina. Šiuo metu Elina reitinge užima tik
18-ąją vietą, bet 2017 m. buvo trečia. Ukrainietė yra 2018 m. WTA finalinio turnyro laimėtoja, 2019 m. ji žaidė Vimbldono ir atviro JAV čempionato pusfinaliuose.

Prasidėjus karui, E.Svitolinai iškilo dilema. Monterėjuje (Meksika) vykusio turnyro pirmajame rate burtai jai skyrė varžovę iš Rusijos - Anastasiją Potapovą. Iš pradžių ukrainietė atsisakė žaisti, bet paskui pakeitė nuomonę ir sutriuškino A.Potapovą 6:2, 6:1. „Buvau susikaupusi. Aš atlieku misiją savo šaliai. Visi mano uždirbti pinigai atiteks Ukrainos armijai", - teigė tenisininkė. Monterėjuje ji turėjo šansą uždirbti Ukrainai 31 tūkst. JAV dolerių (maždaug 28,45 tūkst. eurų), bet iškrito ketvirtfinalyje, taigi suma buvo kuklesnė.

Anapus Atlanto pinigus Ukrainai uždirbo ir galiūnas O.Novikovas. Kovo 4-5 d. JAV vyko prestižinis turnyras „Arnold Strongman Classic", kuriame ukrainietis užėmė antrąją vietą. Galiūnas dar prieš turnyrą pareiškė, kad iškovotą premiją skirs kariuomenei. Premija už antrąją vietą buvo
25 tūkst. dolerių (maždaug 22,95 tūkst. eurų). Visgi turnyro sumanytojas ir globėjas Arnoldas Švarcenegeris (Arnold Schwarzenegger), išgirdęs, kam bus skirti pinigai, O.Novikovui įteikė tokį patį prizą, kaip ir čempionui latviui Martinui Liciui - 80 tūkst. dolerių (maždaug 73,45 tūkst. eurų).

Taigi, nepaisant karo, Ukrainos sportininkų pavardės pasaulyje skamba pakankamai garsiai. Deja, taip yra tik asmeninėse sporto šakose arba klubų varžybose užsienyje. Ukrainos komandos žaisti negali ir neaišku, kada galės. Kovo pabaigoje Ukrainos futbolininkai turėjo kautis pasaulio čempionato atrankos paskutiniame etape. Jie turėjo išvykoje žaisti su škotais, bet rungtynės nukeltos į birželio 7 d. Dauguma rinktinės futbolininkų iki karo atstovavo savo šalies klubams ir suburti juos į nacionalinę komandą šiuo metu būtų neįmanoma. Belieka tikėtis, kad po trijų mėnesių padėtis bus pasikeitusi.