Tarptautinės čiuožimo sąjungos (ISU) dailiojo čiuožimo varžybose „Bavarian Open 2020“ Oberstdorfe (Vokietija) E.Ryd ir S.Ambrulevičius pirmosios pozicijos niekam neužleido nei trumpojoje, nei laisvojoje programose. Bendroje įskaitoje jie surinko 177,78 taško. Trumpojoje programoje mūsiškiai pelnė 68,79 taško. Tai nebuvo geriausias jų rezultatas šioje rungtyje, kadangi programos metu Sauliaus pačiūža įsivėlė į partnerės suknelę bei prakirto jai koją. Tačiau pora nepasidavė ir laisvojoje programoje pagerino savo karjeros rezultatą, pasiektą 2019 m. rudenį (106,72 tšk.) - surinko net 108,99 taško. Antrąją vietą pelnė prancūzai Mari Žad Lorijol (Marie Jade Lauriault) ir Romenas Le Gakas (Romain Le Gac, 172,11 tšk.), o trečiąją - kanadiečiai Heilė Seils (Haley Sales) ir Nikolas Vamstykeris (Nikolas Wamsteeker, 163,43 tšk.).

- Koks jausmas pirmą kartą užlipus ant aukščiausio prizininkų pakylos laiptelio? - „Vakaro žinios“ paklausė Sauliaus Ambrulevičiaus.

- Buvo labai faina. Mėgavausi momentu, kai grojo Lietuvos himną, kad ir koks jis ilgas buvo. Tačiau buvo smagu pirmą kartą klausytis jo užlipus ant auksinio prizininkų pakylos laiptelio. Juk vien pati priežastis, kodėl grojo mūsų himną, buvo puiki. Buvo smagu sėkmingai čiuožti šiose varžybose, ypač po Europos čempionato, kai laisvoji programa nepasisekė. Šį kartą viskas pavyko kitaip.

- Ar prieš startą tikėjotės tokio finišo? Kaip manote, kodėl būtent dabar tai pavyko - formos pikas, silpnesni varžovai?

- Tikėjomės, kad užlipsime ant prizininkų pakylos. Tiesiog žinojome konkurentus, ką jie gali ir ką mes galime. Tačiau taip pat žinojome, kad užimti pirmąją vietą bus labai sunku, nes buvo viena pora iš Europos geriausiųjų dešimtuko. Tai gana stipri pora, tačiau mums pavyko juos aplenkti ir ne tik keliais taškais, o visai nemažu skirtumu. Tai mums svarbus pasiekimas. Šis mūsų rezultatas parodė, kad einame teisingu keliu. Nors, žinoma, dar yra kur tobulėti, dar laukia daug darbo. Tačiau pamažu viskas susiklosto taip, kaip norime. Tiesa, varžybos nebuvo pačios stipriausios. Tačiau mes kartu šokame dar tik trečią sezoną, kitos poroje čiuožia daug ilgiau. Taigi sunku varžytis su labiau patyrusiomis, susidirbusiomis poromis. Jų įgūdžiai ant ledo kitokie. Pas mus kas nors vis dar išlenda, ką reikia pašlifuoti, patobulinti. Tačiau laikui bėgant, rezultatas vis kitoks ateina. Taigi toks pasirodymas tikrai džiugina, juk jei rezultatas nekiltų, atsirastų dvejonės. O dabar viskas vyksta stabiliai. Žinoma, visada turi būti ir pakilimai, ir kritimai, tai normalu. Tai padeda labiau tobulėti.

- Trumpojoje programoje turėjote nesklandumų su partnerės suknele, tačiau tai neišmušė iš vėžių ir vis tiek pirmavote.

- Rezultatas tikrai nebuvo tobulas (šypsosi). Viskas būtų buvę gerai, jeigu ne ta užsikabinusi suknelė, kurią teko suplėšyti. Svarbiausia, kad taip nutiko jau antrą kartą. Tačiau ir po tokio niuanso nebuvo abejonių, kad pavyks. Tiesiog tai toks dalykas, kurio negali kontroliuoti. Šiek tiek buvo pikta, bet atėjo kita diena su kita programa ir visai kitoks nusiteikimas. Taigi tai labai nepaveikė.

- Neseniai baigėsi Europos čempionatas, kuriame po trumposios programos pirmą kartą karjeroje tokio rango varžybose buvote aštunti, bet galiausiai užėmėte 11-ąją vietą. Ko pritrūko iki svajonės įgyvendinimo?

- Galima sakyti yra trys lygiai - žemesnio lygio poros, vidutinio stiprumo ir aukščiausio lygio. Į pastarąjį mes įšokome gana netikėtai. Taigi teko čiuožti tarp tų porų, kurios pasaulyje yra geriausiųjų dvidešimtuke. Tad prisidėjo ir įtampa, ir pasiruošimas truputį kitoks buvo. Manau, tai ir paveikė. Taigi, kaip treniruojiesi, dirbi prie tam tikrų techninių elementų, taip turi dirbti ir su psichologiniais dalykais, kad galėtum sukontroliuoti ir valdyti įtampą.

- Kovo mėnesį Monrealyje (Kanada) laukia dar didesnis iššūkis - pasaulio dailiojo čiuožimo čempionatas. Kokius tikslus keliate šioms varžyboms?

- Tikimės, jog abi programas pavyks švariai čiuožti. Norisi savo programą taip, kaip įsivaizduojame, sėkmingai ir išpildyti prieš visą pasaulį. Pasakysiu banaliai, tačiau į vietas, kurias galėtume užimti, mes nežiūrime. Kas nori, gali dėlioti planus, kur mes turėtume patekti, kokią poziciją užimti. Žinoma, visada norisi užimti kuo aukštesnę vietą, tačiau tu negali prognozuoti. Gali būti ir tarp penkių geriausiųjų, bet gali būti ir dvidešimtuke. Žinoma, pasakiau, bet sportas yra sportas. Tiesiog norime sėkmingai pasirodyti. Aišku, norime kažkiek ir savo rezultatą pagerinti (2019 m. planetos pirmenybėse pora užėmė 17-ąją vietą - aut. past.). Tiesiog visą laiką žiūrime į priekį.

- Pasaulio čempionatas bus paskutinis sezono startas, tačiau tai bus ir svarbiausios metų varžybos, - kokia jūsų dabartinė sportinė forma po ilgo ir sunkaus sezono?

- Kalbant tiesiai šviesiai, esame žiauriai pavargę. Sezonas buvo labai įtemptas. Po pastarųjų varžybų Vokietijoje, pasiėmėme kelias dienas poilsio, kad paskui vėl būtų galima ruoštis. Jau prieš Senojo žemyno pirmenybes buvome fiziškai labai išsekę, nes dirbome labai stipriai. Tiesa, kaip minėjau, ruošiantis normaliai nepailsėjome, tad toks rezultatas ir išėjo. Reikėjo kovoti ir su nuovargiu, ir su įtampa, ir su varžovais. Dabar bandome truputį įsikrauti baterijas. O po paskutinių varžybų jau galėsime atsipūsti. Turėjome tikrai labai daug varžybų. Per porą mėnesių turėjome 3-4 varžybas, kas yra labai nestandartiška, nes per mėnesį dažniausiai turime vienas, daugiausia - dvi. Taip pat teko daug pakeliauti. Taigi iki Europos čempionato pasiruošimui turėjome nepilną mėnesį. Todėl viskas taip komplikuotai ir buvo. Į varžybas Vokietijoje vykome „bus, kaip bus“ ir galiausiai viskas puikiai pavyko. Tačiau dabar svarbiausia yra atsigauti ir visai kitaip ruoštis planetos pirmenybėms. O po jų jau turėsime užtarnautas atostogas.

- Kaip vertinate besibaigiantį sezoną, buvo daugiau džiugių ar apmaudžių akimirkų?

- Sezonas - karuselė. Tačiau jis buvo tikrai sėkmingas. Net nereikia žiūrėti į užimtas vietas. Tačiau svarbiausia yra tai, kaip mus, kaip porą, priima pasaulis. Praėjusiame sezone mes dar buvome tokie va bank žaidėjai, o dabar į mus varžybose žiūri kaip į porą, esančią tarp visų tų elitinių žmonių. Ir tarp sportininkų, ir tarp trenerių, ir tarp teisėjų jaučiasi visai kitokia pagarba. Buvome pakviesti į „Grand Prix“ varžybas, tai tarsi neoficialus, neakivaizdus pripažinimas. Ten užėmėme penktąją vietą. Europos čempionate po trumposios programos buvome tarp dešimties geriausiųjų, kai kurie tokių rezultatų per visą gyvenimą nepasiekia. Vien tai jau yra laimėjimas. O kalbant apie užimtas vietas, visos varžybos buvo gana neblogos, išskyrus Prancūzijoje, ten truputį buvo fiasko. Tačiau atsigriebėme dabar.

- Kartu čiuožiate nuo 2017 m. Kaip sekasi sutarti, jau apsišlifavote?

- Sutariame labai gerai. Žinoma, kai kiekvieną dieną matai tą patį veidą, komplikacijų neišvengsi. Tačiau su tuo mes sėkmingai susitvarkome. Svarbiausia, kad visada išsiaiškiname, pasišnekame ir judame toliau. Bendri tikslai, bendros idėjos veda į gerąją pusę. Konfliktai, kurių nenori spręsti, žudo progresą ir norą pasiekti rezultatą. Mes nebe vaikai, kad sėdėtume ir nieko nedarytume.

- Iš JAV persikėlėte treniruotis į Vokietiją. Kiek tai paveikė dabartinius rezultatus, kokius teigiamus pokyčius matote?

- Manau, šioje vietoje pasirodė mūsų stiprybė. Žinoma, negali žinoti, kaip būtų buvę, jei būtume likę ten, ar būtume nuvykę į kitą vietą. Tačiau yra, kaip yra. Šis persikėlimas parodo, kad esame vienas kumštis. Mes žinome, ko mums reikia, žinome, ko norime. Žvelgiant į visą pasaulį, mes esame gana išskirtiniai, nes dirbame kažkur Europoje, kur nėra oficialios, tikros, bazės. JAV mūsų bazė, kol treneriai nebuvo išsiskyrę, buvo viena stipriausių pasaulyje. Ten treniravosi pasaulinio lygio poros. Dabar vienintelės tokios likusios mokyklos yra Kanadoje, kur beveik visi dabar suvažiavę, Rusijoje, Italijoje. Dar kažkiek yra ir JAV. Mes atvažiavome į Vokietiją, dirbame ir mūsų rezultatas tobulėja. Tai rodo, jog jei žmonės nori kažką pasiekti, jie gali rasti ir variantų, ir būdų. Kažkaip sėkmingai su tuo ir susitvarkome. Tai mus dar labiau sustiprino kaip porą, kad dar atkakliau siektume norimų rezultatų. Taip rodome ir kitiems, kad viskas įmanoma.

- 2022 m. žiemos olimpinės žaidynės vyks Pekine (Kinija). Žvelgdami į dabartinius rezultatus, tobulėjimą, tikite, jog pavyks praverti olimpines duris?

- Manau, apie šias žaidynes galime kalbėti realiai. Turime realų šansą ten patekti. Tačiau dar anksti apie tai kalbėti, dar neskaičiuokime viščiukų, kai bus laikas, tada matysime. Žinoma, norime dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Tačiau mūsų pagrindinis tikslas visada yra būti geresniems nei esame dabar.