respublika.lt

TOK prezidento laiškas olimpiniam judėjimui: olimpizmas ir koronavirusas (0)

2020 balandžio mėn. 30 d. 21:49:13
LTOK.lt inf.

Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas išsiuntė olimpiniam judėjimui laišką, pavadintą „Olimpizmas ir koronavirusas“, kuriuo siekia pradėti išsamius debatus dėl „iššūkių, su kuriais susiduriame, ir turimų galimybių potencialo.“

×
nuotr. 1 nuotr.
Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas. Eltos nuotr.

 

Olimpizmas ir koronavirusas

Pasaulinė viruso COVID-19 pandemija į mūsų gyvenimus atnešė daug nerimo.  Šiuo metu akivaizdu, kad jis mus lydės dar ilgai. Mes tik pradedame suvokti visaapimančias pasaulinės koronaviruso sukeltos krizės pasekmes. Tikrai žinome tik tai, kad ši pandemija reikšmingai paveikė ir paveiks visas visuomenės plotmes, įskaitant ir sporto pasaulį.

Dėl viruso paplitimo visame pasaulyje Tokijo 2020 olimpinės žaidynės buvo nukeltos į 2021 m. Šis istorinis sprendimas buvo priimtas siekiant apsaugoti sportininkų ir šimtų tūkstančių su žaidynių rengimu susijusių žmonių sveikatą.

Prašau priimti mano nuoširdžią padėką visiems ir kiekvienam iš jūsų už tai, kad palaikėte bendrą TOK Vykdomojo komiteto ir partnerių bei draugų iš Japonijos sprendimą nukelti Tokijo 2020 olimpines žaidynes. Atsižvelgiant į sudėtingas aplinkybes, kuriose šiuo metu visi esame, iš anksto nebuvome tikri dėl visuotinio ir vieningo šio sprendimo palaikymo. Būtent todėl visų 206 nacionalinių olimpinių komitetų (NOK), visų Tarptautinių olimpinių vasaros sporto šakų federacijų (TF) ir TOK Sportininkų komisijos bei žemyninių sportininkų komisijų palaikymas dėl šio istorinio žaidynių nukėlimo puikiai pademonstruoja olimpinio judėjimo vieningumą šiomis beprecedentėmis aplinkybėmis.

Koronaviruso krizės valdymas

Šiuo metu turime kitą beprecedentį iššūkį – suorganizuoti nukeltas olimpines žaidynes. Tai pirmasis toks atvejis per ilgą olimpinę istoriją ir jis tampa itin sudėtinga užduotimi TOK, mūsų partneriams bei draugams Japonijoje ir visiems olimpinės bendruomenės nariams.

Šioje naujoje situacijoje būtinas visų mūsų solidarumas, kūrybiškumas, pasiryžimas ir lankstumas. Mums visiems teks aukotis ir daryti kompromisus. Išskirtinės aplinkybės reikalauja išskirtinių priemonių. Šioje situacijoje prisidėti privalo kiekvienas iš mūsų ir tai taikoma visiems, įskaitant TOK.

Mes aiškiai pareiškėme, kad TOK ir toliau bus atsakingas už savo veiklos dalį ir už savo su šiomis atidėtomis žaidynėmis susijusią išlaidų dalį pagal galiojančios 2020 m. žaidynių sutarties su partneriais ir draugais Japonijoje sąlygas. Nors kol kas dar sudėtinga nurodyti tikslius skaičius, jau dabar žinome, kad turėsime prisiimti kelis šimtus milijonų JAV dolerių išlaidų, susijusių su žaidynių atidėjimu. Dėl šios priežasties taip pat turime apžvelgti ir peržiūrėti visas paslaugas, susijusias su atidėtomis žaidynėmis.

Kalbant apie šios krizės paveiktos olimpinės bendruomenės paramą, jau dabar rengiame vaisingas diskusijas su sportininkais, NOK‘ais ir tarptautinėmis federacijomis bei mūsų komerciniais partneriais ir rėmėjais. Jau ėmėmės skubių priemonių ir pratęsėme visų olimpinių dotacijų skyrimą nacionalniams olimpiniams komitetams, kad padengtume jų pasiruošimo žaidynėms išlaidas. Tai taikoma ir 1600 olimpinių stipendijų viso pasaulio sportininkams ir TOK Pabėgėlių rinktinei.

Jungtinė specialiosios paskirties grupė simboliniu pavadinimu „Here We Go“ jau vykdo savo veiklą pilnu tempu ir itin profesionaliai. Ji apibrėžė prioritetus ir vadybines strategijas, kad šios atidėtos olimpinės žaidynės taptų įmanomos ir sėkmingos. Šie prioritetai nustatomi pirmiausiai siekiant sukurti saugią aplinką, kurioje būtų užtikrinta visų dalyvių sveikata. Čia galime ir toliau remtis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) patarimais dėl potencialių priemonių organizuojant masinius renginius. Kalbant apie įgyvendinimą, TOK specialiosios paskirties grupei pateikė įvairių išlaidų mažinimo priemonių katalogą.

Vadovaudamiesi šia strategija, turėsime unikalią galimybę paversti atidėtų Tokijo 2020 olimpinių žaidynių rengimą į žmonijos vienybės šventę ir į žmogaus gebėjimo atsigauti įveikus šią koronaviruso krizę simbolį. Tik įsivaizduokite, kokiu galingu vilties simboliu šios žaidynės taps visam pasauliui tokiais beprecedenčiais laikais. Olimpinė liepsna gali tapti šviesa šio tamsus tunelio, kuriuo dabar keliauja visa žmonija, gale.

Pasaulis po koronaviruso pandemijos

Šiuo metu niekas nežino, kaip atrodys pasaulis po koronaviruso pandemijos. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad greičiausiai nė vienas iš mūsų nesugebės įgyvendinti kiekvienos iniciatyvos ar surengti kiekvieno renginio, kuriuos planavome prieš įsisiūbuojant krizei. Visi turėsime atidžiau peržvelgti savo veiklas ir atlikti reikiamus pakeitimus, kad galėtume prisitaikyti prie naujųjų realijų. Dėl to TOK administracija šiuo metu peržiūri TOK biudžetą ir prioritetus. Ši apžvalga netrukus bus pateikta TOK Vykdomajam komitetui aptarti ir patvirtinti.

Devizas „Keiskis arba būk pakeistas“ (angl. „Change or be changed“), kuris lydėjo Olimpinę darbotvarkę 2020 ir kuris užrašytas ant sienos Olimpiniuose rūmuose, šiuo krizės laikotarpiu yra dar aktualesnis. Kad ir kokios sudėtingos šiuo metu atrodytų aplinkybės, jei esamoje situacijoje išmoksime tinkamas pamokas, ateityje galėsime net sustiprinti mūsų olimpinio judėjimo svarbą visam pasauliui. Būtent dėl to turėtume toliau skatinti Olimpinės darbotvarkės 2020 reformas, ypač susijusias su tvarumu, ir taip įveikti šią krizę.

Kad tai įgyvendintume, kaip atsakinga organizacija privalome išdrįsti pažvelgti į pasaulio ateitį krizei pasibaigus. Istorija rodo, kad didelės krizės arba sisteminis šokas, toks kaip ši koronaviruso pandemija, visuomenei palieka gilų ir ilgalaikį poveikį. Dėl to privalome pamėginti įsivaizduoti, kokiame pasaulyje po koronaviruso pandemijos atsidurs sportas, olimpinės vertybės ir olimpinės žaidynės.

Šiuo metu niekas negali numatyti, kokios bus tokio pasaulio realijos. Tačiau jei norime būti pasirengę, privalome mėginti žvelgti į priekį. Norėčiau šiai diskusijai pasiūlyti idėjų apmąstymui: galima įsivaizduoti tris aiškius scenarijus, tuo pat metu neužmirštant, kad jie jokiu būdu nėra baigtiniai, tikrai nebūtinai taps realybe ir gali skirtis atsižvelgiant į nacionalinį, regioninį ir kultūrinį kontekstą.

Pirmajame scenarijuje visuomenė bandys gyventi taip pat, kaip iki krizės. Tokiu atveju dėl šios krizės greičiausiai dar labiau pagilės jau esama socialinė ir ekonominė nelygybė. Krizė jau atskleidė per daug įvairių šalių visuomenių nelygybės ir neveiksnumo atvejų.

Pasaulis nesugebės jų įveikti aklai vadovaudamasis kompiuteriniais algoritmais, kurie pagrįsti praeities duomenimis, pvz., 2008 m. finansinės krizės statistika. Ši krizė visiškai kitokia. Norint ją įveikti prireiks geriausių žmonijos gebėjimų, patirties ir kūrybingumo.

Antrajam scenarijui būdingas dar labiau sustiprėjęs visuomenės ir įvairių tautų egoizmas ir savų interesų vaikymasis. Šis scenarijus gali dar labiau suskaldyti visuomenę, sukelti dar daugiau nelygybės ir su tuo susijusių politinėms sistemoms kylančių socialinių pavojų. Tai dramatiškai pablogintų tarptautinius ryšius, protekcionizmą ir politinę konfrontaciją visose žmonių gyvenimo srityse. Ekonomika, sportas, kultūra, humanitarinė pagalba – visos šios sritys taptų politinių konfrontacijų įrankiais.

Pagrindiniai trečiojo scenarijaus bruožai – daugiau solidarumo ir tarptautinio bendradarbiavimo. Šis scenarijus reikštų, kad supratome, jog negalime numatyti arba apibrėžti pasaulio ateities pasitikėdami tik technologijomis ir kad joks asmuo, jokia vyriausybė ir jokia tauta negali pati viena išspręsti didžiųjų žmonijos problemų. Toks scenarijus paskatintų žmones ir tautas sąžiningai dalytis krizės sukeltais sunkumais ir taip sustiprintų teisingumą bei bendradarbiavimą atkuriant tvarką pasaulyje.

Kad ir kurie šių scenarijų elementai taptų dominuojančiais, sportui ir visuomenei jie turės esminį poveikį.

Kadangi esame vienijami olimpinių taikos, solidarumo, pagarbos ir vienybės vertybių, galime reikšmingai prisidėti prie pasaulio ateities po koronaviruso krizės. Tam turime tvirtą pagrindą. Dėl daugelio Olimpinės darbotvarkės 2020 reformų galime džiaugtis ilgalaikiu stabilumu. Tai leidžia mums ne tik prisiimti savo dalį išlaidų, susijusių su Tokijo 2020 olimpinių žaidynių atidėjimu, bet ir toliau teikti paramą sportininkams bei olimpinėms suinteresuotosioms šalims.  Tačiau visa tai – ne priežastis atsipalaiduoti. Šis pasaulis po koronaviruso pateiks mums naujų iššūkių, ypač socialinių, ekonominių ir politinių. Būtent todėl privalome tęsti Olimpinę darbotvarkę 2020 ir ją atitinkamai adaptuoti.

Socialinis poveikis


Galime daryti prielaidą, kad dėl koronaviruso pandemijos visuomenės sveikatos apsauga taps gerokai reikšmingesnė. Sportas ir fizinė veikla sveikatai itin svarbūs. Nors PSO tai jau pagrindė tyrimais ir pateikė stulbinamų rezultatų neužkrečiamųjų ligų atveju, koronaviruso krizė pademonstravo, kaip gera bendros visuomenės sveikatos būklė padeda įveikti ir užkrečiamąsias ligas. Būtent dėl to sportas ir fizinė veikla yra turbūt pigiausia priemonė gerai visuomenės sveikatai užtikrinti. Kad dar geriau tai pademonstruotų, TOK kartu su PSO ruošiasi paskelbti naują bendrą Susitarimo memorandumą.

Galime pabrėžti sporto reikšmę įtraukimui ir integracijai. Kartais sportas tampa vienintele veikla, vienijančia žmones neatsižvelgiant į jų socialinę, politinę, religinę ar kultūrinę patirtį. Sportas yra klijai, sujungiantys visuomenę. Toks įtraukimas yra dar svarbesnis kitais atžvilgiais itin išskaidytose visuomenėse.

Taip pat privalėsime atsižvelgti į tai, kaip socialinis atsiribojimas gali pakeisti mūsų santykį su el. sportu. Išlaikydami savo principus neperžengti „raudonos linijos“ kalbant apie olimpines vertybes, raginame visas suinteresuotąsias šalis imti dar skubiau „svarstyti galimybes, kaip valdyti elektronines ir virtualias jų sporto šakų formas ir ieškoti naujų galimybių kartu su žaidimų leidėjais“ (8-ojo Olimpinio suvažiavimo deklaracija, 2019 m. gruodžio 7 d.) Kai kurios TF jau itin kūrybingai ėmėsi nuotolinio varžybų rengimo. Turėtume skatinti šią veiklą ir raginti mūsų bendras darbo grupes priimti šį naują iššūkį bei galimybes.

Ekonominis poveikis


Nėra jokių abejonių, kad esama sveikatos krizė sukels ilgą ir gilią ekonominę krizę, kurios poveikis sportui įvairiose šalyse gali skirtis. Tai labai priklausys nuo to, kokį dėmesį vyriausybės skirs šiam milžiniškam visuomenės kapitalui – sportui, kai gaivinant ekonomiką prasidės jų skiriamų finansinių pagalbos priemonių skirstymas. Dėl šios priežasties turėtume ryžtingai kreiptis į vyriausybes ir paskatinti jas įvertinti milžinišką sporto indėlį į visuomenės sveikatą, jo svarbą įtraukimui, socialiniam gyvenimui bei kultūrai ir jo svarbų vaidmenį nacionalinėse ekonomikose.

Pavyzdžiui, naujausias tyrimas rodo, kad Europoje sportas sukuria daugiau nei 2 proc. BVP, todėl sportą galima laikyti reikšmingesniu ekonomikai nei daugelį tradicinių ekonomikos sektorių. To paties tyrimo metu nustatyta, kad beveik 3 proc. visų Europos darbo vietų yra susijusios su sporto paslaugų teikimu. Galima teigti, kad sportas padeda sukurti daug darbo vietų.

Šis tyrimas, kaip ir daugelis kitų, parodo, kad sportas turi ne tik teigiamą socialinį vaidmenį, bet yra svarbus ir ekonomikai, nes padeda pasauliui įveikti krizę. Mes nesame problemos dalis. Mes galime tapti sprendimo dalimi. Kad tai būtų įmanoma įgyvendinti, vyriausybės privalo įtraukti sportą į savo ekonomikos rėmimo programas.

Tačiau daugelio sporto renginių, kaip ir visų visuomenės sektorių, realybė nebebus tokia kaip anksčiau. Būtent dėl to TOK turėtų toliau skatinti Olimpinės darbotvarkės 2020 tvarumo bei įgyvendinamumo reformas ir jų naująjį etapą „Naujoji norma“, kad olimpinių žaidynių organizaciniai komitetai galėtų naudoti lėšas dar taupiau. Šios naujos priemonės turėtų padėti užtikrinti dar mažesnį olimpinių žaidynių suinteresuotųjų šalių paliekamą anglies dvideginio pėdsaką.

TOK taip pat tirs, „ar“ ir „kaip“ įmanoma paspartinti reagavimą į klimato kaitą. TOK kaip organizacija jau dabar užtikrina neutralumą anglies dvideginio atžvilgiu. Jį turėtų užtikrinti ir Tokijo 2020 olimpinės žaidynės. Mūsų naujuoju tikslu turėtų tapti pastangos užtikrinti teigiamą TOK ir olimpinių žaidynių poveikį anglies dvideginio atžvilgiu dar iki 2030 m., kurie laikomi tarptautinės bendruomenės tiksline data su klimato kaita susijusiems tikslams įgyvendinti.

Visam olimpiniam judėjimui taip pat gali tekti atidžiau įvertinti sporto renginių skaičiaus augimą, kurį jau esame aptarę ankstesniuose Olimpiniuose suvažiavimuose. Finansinė našta visoms suinteresuotosioms šalims, įskaitant NOK‘us, TF ir organizacinius komitetus, gali pareikalauti didesnės konsolidacijos šiuo atžvilgiu.

Politinis poveikis

Jau dabar kai kuriose pasaulio šalyse pastebimas didesnis nacionalizmas, daugiau protekcionizmo ir, viso to pasekoje, daugiau politinių konfrontacijų. Šiuo atveju būtina dar labiau pabrėžti olimpines solidarumo, taikos, pagarbos vienas kitam ir visuotinėms sporto taisyklėms vertybes. Gyvendami solidariai ir tokį solidarumą stiprindami galime pademonstruoti, kad pagarbus tarptautinis bendradarbiavimas atneša geresnius ir teisingesnius rezultatus, nei izoliacionizmas.

Privalome iš visų jėgų stengtis užtikrinti, kad visa tarptautinė bendruomenė palaikytų olimpines žaidynes kaip „žmonijos vienybės išlaikant įvairovę“ demonstraciją, kad olimpinės žaidynės padeda stiprinti tarpusavio ryšius be jokio pobūdžio diskriminacijos ir kad šiam unikaliam sporto, kultūros ir visuomenės renginiui neturėtų daryti įtakos jokie politiniai ar nesantaiką sėjantys sumetimai.

Kelias pirmyn

Tikiuosi, kad šiomis idėjomis paskatinsiu išsamias diskusijas. Būtent todėl siūlau surengti visų mūsų plataus pobūdžio pasitarimą, kuriam vadovautų TOK Vykdomasis komitetas ir TOK sesija, kaip buvo daroma apibrėžiant Olimpinę darbotvarkę 2020. Jau senovės graikai, iš kurių perėmėme olimpinių žaidynių idėją, žinojo, kad kiekviena krizė atneša naujų galimybių. Pasinaudokime šioms galimybėmis vieningai ir kūrybingai, kad po šios krizės taptume dar stipresni nei iki šiol. Pasauliui po koronaviruso pandemijos reikės sporto, o mes esame pasirengę prisidėti prie jo ateities, pagrįstos olimpinėmis vertybėms.

Lozana, 2020 m. balandžio 29 d.
Thomas Bachas

Naujausios žinios

Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KELIUOSE: praėjusią parą, ketvirtadienį, Lietuvos kelių policijos tarnybos pirminiais duomenimis, 12-oje eismo įvykių buvo sužeista 13 žmonių, daugiausia – vairuotojų.
  • KREIPĖSI: dėl paramos išsimokėtinai įsirengti mažos galios saulės jėgaines kreipėsi 941 gyventojas, prašymų pateikta už beveik 3 mln. eurų.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar Valstybės dieną kartu su visais giedate himną?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau lankėtės Lietuvos pajūryje?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+13 +14 C

+15 +17 C

 

+16 +17 C

 +22 +24 C

+23 +25 C

 

+24 +26 C

0-2 m/s

0-4 m/s

 

0-5 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.1286 PLN - 4.4740
RUB - 79.4434 CHF - 1.0648
GBP - 0.9023 NOK - 10.6873

Nuorodos