Nuo Brazilijos iki Vilniaus

Prieškario Lietuva sporto srityje ilgą laiką buvo atsilikusi nuo kaimynų, bet pamažu tas atsilikimas mažėjo. Geriausias to įrodymas - mūsų šalies krepšininkų pergalė 1937 m. Europos čempionate. 1938-aisiais sporto bendruomenė subrendo renginiui, sulaukusiam dėmesio tiek visoje Lietuvoje, tiek išeivijoje. Pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada Kaune prasidėjo liepos 17 d., o baigėsi liepos 31 d.

Olimpiados iniciatorius buvo Vytautas Augustauskas, vėliau tapęs Lietuvos olimpinio komiteto vadovu, renginį organizavo Kūno kultūros rūmai. Šventės globėju tapo prezidentas A.Smetona. 1938-aisiais buvo švenčiamos Nepriklausomybės atkūrimo 20-osios metinės, o pirmoji tautinė olimpiada tapo gražiu akcentu. Joje stengtasi susieti sportą, meną ir tradicijas.

Į olimpiadą atvyko svečiai iš Latvijos, JAV, Didžiosios Britanijos, Brazilijos ir Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto. Žinoma, delegacijų dydis buvo skirtingas. Iš Latvijos atkeliavo net 65 sportininkai, iš JAV - 24, iš Didžiosios Britanijos - 9, o iš Brazilijos - tik 3. Didžiąją delegacijų dalį sudarė vyrai, nors amerikiečių bei britų komandose buvo ir po vieną moterį.

Iš Vilniaus krašto atvyko 24 atletai. Jonas Narbutas knygoje „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje. Antra dalis (1937-1940)“ rašė, kad vilniečių delegacijos sutikimas Kaune buvo ypač emocingas. Nors buvo ankstyvas rytas, geležinkelio stotyje ir šalia jos susirinko keli tūkstančiai žmonių su gėlėmis. Delegacijos vadovas Pranas Žižmaras iš vagono išneštas ant rankų.

Amžini idealai

Olimpiados atidarymo išvakarėse į valstybinį stadioną buvo nunešta olimpinė ugnis, uždegta nuo Nežinomo kareivio kapo aukuro. Fakelą nešė Kauno krepšininkas Petras Jankevičius. Stebėti olimpiados atvyko Latvijos ir Estijos valstybių vadovai.

„Lietuvos aidas“ įžangą į olimpiadą aprašė taip: „Išaušo saulėta diena ir Kaunas, o kartu ir visa Lietuva skendo tautinių vėliavų jūroje. Olimpiada iš ryto buvo pradėta pamaldomis Įgulos bažnyčioje, kuriose dalyvavo Ministeris Pirmininkas kun. Vl.Mironas, ministeriai, olimpinis komitetas ir pilna bažnyčia žmonių“.

Atidarymas prasidėjo 16 val., jo pažiūrėti susirinko 10 tūkst. žmonių. Sportininkai, kaip ir pasaulinėse olimpinėse žaidynėse, davė priesaiką: „Mes, laisvosios Lietuvos ir pasaulio kraštų lietuvių jaunimas, jausdami tautos šauksmą burtis į vieną šeimą, susirinkę pirmojon Tautinėn olimpiadon dvidešimtaisiais Lietuvos laisvės metais, žinodami sunkius Lietuvių tautos kovų kelius dėl jos buvimo ir nepriklausomos Valstybės atstatymo, didingos Lietuvos praeities gaivinami, lenkdami galvas Tautos karžygiams, aukojusiems jėgas ir gyvybę Lietuvių tautos laisvei apginti, prisiekiame būti ištikimi amžiniems Lietuvių tautos siekiams, ugdyti jėgas Tautos siekimams vykdyti, visur ir visuomet saugoti ir ginti Tautos garbę, varžydamiesi su pasaulio pranašiaisiais, ryžtis juos pralenkti, tvirčiau, greičiau, gražiau tarnauti Lietuvai, te Visagalis mums tai padeda.“

Atidarymo ceremonijoje kiekvienos valstybės lietuviai žygiavo su savo vėliavomis. Pirmoji ėjo JAV, toliau - Didžiosios Britanijos, Brazilijos ir Latvijos delegacijos. Labiausiai vėlgi buvo palaikomi Vilniaus krašto lietuviai.

Olimpinio komiteto nariai prie aukuro pasitiko Antaną Smetoną, kuris dalyvius pasveikino iškilminga kalba. „Tautos, paveldėjusios graikų kultūros lobį, dvidešimtajame amžiuje irgi įsimanė, sekdamos jų gražiuoju pavyzdžiu, kelti kas keleri metai savo olimpiados šventes. Turint nemažai savo tautiečių, pasklidusių po visas žemės rutulio dalis, pravartu palaikyti kultūrinio bendradarbiavimo ryšius. Tie tautiečiai yra suradę naują tėvynę. Jai būdami ištikimi, negali tačiau pamiršti savo pirmosios tėvynės, davusios jiems ar jų tėvams gyvybę“, - sakė prezidentas.

A.Smetona akcentavo ir garbingo žaidimo (fair play) principus: „Gal niekur tiek nereikalinga drausmė, ištvermė, susivaldymas ir tvirta valia bei nuosaikumas, kaip sporte ir žaisme. O padorumas, dargi riteriškumas, visų pirma. Imtynėse bei lenktynėse nėra priešų, o yra tai šalys, geros valios ribose laikomos. Šia prasme, nėra nei nugalėtojų, nei nugalėtų, o tik fair play - kaip sako anglai“.

Lengvaatlečių rekordai

Vienas olimpiados programos punktas šiais laikais atrodytų keistas - į ją buvo įtraukti tautiniai šokiai. Kitos programos dalys buvo iki šiol kultivuojamos sporto šakos: lengvoji atletika, boksas, sunkumų kilnojimas, futbolas, tinklinis, plaukimas, lauko ir stalo tenisas, šaudymas, žirginis sportas, buriavimas, irklavimas, dviračių sportas, sklandymas, aviamodeliavimas. Didžioji varžybų dalis vyko Kaune, bet buriuotojai ir irkluotojai rinkosi pajūryje - Klaipėdoje. Tautinė olimpiada sulaukė didelio žiūrovų dėmesio, iš viso parduota bilietų už daugiau kaip 75 tūkst. litų. Bilietai kainavo nuo 0,5 iki 3 litų.

Nors olimpiados rengėjai akcentavo patriotiškumą, tautiškumą ir viso pasaulio lietuvių bendrystę, sportinė dedamoji taip pat buvo svarbi. Lengvaatlečiai vyrai pagerino Lietuvos rekordus 100, 400 ir 1500 metrų bėgimuose, olimpinės estafetės rungtyje ir šuoliuose su kartimi, lengvaatletės moterys - 100 ir 200 metrų bėgimuose, šuoliuose į aukštį bei į tolį, rutulio stūmime. Ne vienas rekordas krito plaukimo ir sunkiosios atletikos varžybose.

P.Lubinas nelaimėjo

Prieškariu tarp pasaulio lietuvių užaugo ne viena sporto žvaigždė, visų pirma - Jungtinėse Valstijose. Boksininkas Juozas Žukauskas, amerikiečių vadintas Džeku Šarkiu (Jack Sharkey), tapo profesionalų sunkaus svorio pasaulio čempionu. Krepšininkas Pranas Lubinas ir plaukikė Albina Osipavičiūtė, atstovaudami JAV, iškovojo aukso medalius 1936 m. Berlyno olimpinėse žaidynėse.

Tautinėje olimpiadoje dalyvavo tik viena iš šių žvaigždžių - P.Lubinas, o didžiąją medalių dalį pelnė vietos sportininkai. Kita vertus, kai kuriose sporto šakose madas diktavo užsienio lietuviai. Amerikiečiai ypač pasižymėjo lengvosios atletikos varžybose. Petras Bernotas laimėjo tiek disko metimo, tiek šuolių į aukštį rungtis, Tadeušas Staničius buvo nepralenkiamas 100 metrų bėgime, Juozas Prokopas - 400 metrų bėgime su kliūtimis, Petras Jankauskas - 800 metrų bėgime, Juozas Beinoris - rutulio stūmime. Estafečių bėgimuose irgi triumfavo svečiai iš JAV.

Vienintelė iš JAV atvykusi mergina Florencija Bložytė taip pat papildė amerikiečių delegacijos medalių kraitį. Ji nugalėjo vietos sportininkes 80 metrų bėgime su kliūtimis ir disko metimo rungtyje.

Dar trys sporto šakos, kuriose amerikiečiai turėjo ką parodyti lietuviams, buvo plaukimas, boksas ir krepšinis. Plaukime jie susišlavė visus vyrų varžybų aukso medalius. Pusiau vidutinio svorio bokso čempionu tapo Edvardas Martinaitis, vidutinio - Jonas Nojūnas.

Visiškai nestebina tai, kad JAV lietuviai triumfavo vyrų krepšinyje. Finale jie 27:21 įveikė Kauno LFLS ekipą. Amerikiečių gretose buvo Mykolas Ruzgys, po metų atstovavęs Lietuvos rinktinei ir tapęs vienu geriausių Europos čempionato krepšininkų. Įdomu, kad kitas 1939 m. Europos čempionų komandos lyderis P.Lubinas tautinės olimpiados čempionu netapo. Jis atstovavo LFLS ekipai ir tenkinosi antrąja vieta.

Svečiai iš kitų šalių amerikiečiams neprilygo, tačiau Latvijos lietuviai pasižymėjo dviračių sporto varžybose. Jose 1 km lenktynes laimėjo Bronius Makutėnas, 100 km - Jonas Meiliūnas. Vilniaus lietuviai laimėjo vyrų tinklinio turnyrą.

Priverstinė pertrauka

Apie tautinę olimpiadą rašė Latvijos, Estijos, JAV bei Vokietijos Rytprūsių laikraščiai. Ir tai, ir gausus žiūrovų skaičius leidžia tvirtinti, kad renginys buvo labai sėkmingas. Deja, jo pakartoti po ketverių metų neleido Antrasis pasaulinis karas ir okupacijos. Tautinė olimpiada buvo atgaivinta tik atkūrus Nepriklausomybę. 1998 m. olimpiados sostine tapo Šiauliai, 2002 m. - Vilnius, o 2006 m. - Panevėžys.

Prabėgus keturiems dešimtmečiams nuo pirmosios tautinės olimpiados, jų pavyzdys užjūrio tautiečius įkvėpė surengti pasaulio lietuvių sporto žaidynes. Šis renginys, pirmą kartą suorganizuotas 1978 m. Toronte, gyvuoja iki šiol. Užpernai pasaulio lietuvių žaidynės vyko Kaune.