Pasaulio pirmenybių bronzos medalį iš Kazachstano parsivežęs sunkiaatletis Aurimas Didžbalis tikėjosi, kad pavyks iškelti dar sunkesnę štangą, bet ir trečioji vieta sportininką tenkino. Jis tapo pirmuoju lietuviu, patekusiu tarp prizininkų planetos čempionate.
Dvejus metus dėl diskvalifikacijos praleidęs A.Didžbalis grįžo į tarptautines varžybas taip, lyg priverstinės pertraukos nė nebūtų buvę. Svorio kategorijos iki 94 kg varžybose 23 metų sportininkas dvikovėje surinko 399 kg. Rovimo rungtyje lietuvis buvo antras (185 kg) ir gavo mažąjį sidabro medalį. Stūmimo rungtyje Aurimas liko penktas (214 kg). Dvikovėje jį aplenkė tik du kazachstaniečiai - Žasulanas Kydyrbajevas (408 kg) ir Vladimiras Sedovas (407 kg).
Rinktinės treneris Bronislovas Vyšniauskas priminė, kad iki šiol pasaulio čempionato medalį, bet tik mažąjį, buvo iškovojęs vienas lietuvis. 2005 m. Ramūnas Vyšniauskas buvo antras stūmimo rungtyje. Taigi A.Didžbalis perrašė Lietuvos sunkiosios atletikos istoriją, o kartu beveik garantavo sau kelialapį į 2016 m. Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. „Žinoma, minčių apie medalį buvo. Prieš kelionę tiesiog nenorėjau prisikalbėti, kad paskui iš tų pažadų nieko neliktų. Juk ne žodžiais, o darbais mes Tėvynę mylime“, - Vilniaus oro uoste šypsodamasis kalbėjo A.Didžbalis.
- Ar galima šį medalį vadinti didžiausia jūsų pergale?
- Taip. Iki tol didžiausias pasiekimas buvo trečioji vieta Europos suaugusiųjų čempionate. Šis medalis yra istorinis įvykis, nes Lietuvos sunkiojoje atletikoje to dar nėra buvę. Gal galėjau šiek tiek geriau pasirodyti stūmimo rungtyje. Tada savijauta būtų dar geresnė. Bet šiaip pasirodymą vertinu teigiamai.
- Ar dvikovėje pasiektas rezultatas (399 kg) galėjo būti dar geresnis?
- Ruošėmės geresniam rezultatui. Gal koją pakišo jaudulys. Visgi tai buvo pirmos rimtos varžybos po pertraukos. Be to, teko mesti svorį. Malonu, kad turėdamas tokį rezultatą sugebėjau likti trečias. Yra neblogi šansai toliau tobulėti, gerinti rezultatą stūmimo rungtyje. Treniruotėse iki pasaulio čempionato geriausias rezultatas buvo 400 kg. Taigi iki jo pritrūko vieno kilogramo.
- Ar iš trenerio gavote pylos už tą salto, kurį atlikote po sėkmingo bandymo rovimo rungtyje?
- Ne, tas salto yra kaip mano vizitinė kortelė. Nieko blogo nepadariau, tik pakėliau nuotaiką sau ir kitiems. Kiek kartų bandžiau daryti salto, dar nėra taip buvę, kad jis nepavyktų. Potencialiai tai pavojinga, bet tam ir treniruojamės. Ne per varžybas pradėjau tai daryti. Iš pradžių padariau salto sporto salėje, ant čiužinių.
- Kaip per tuos dvejus metus pasikeitė varžovai jūsų svorio kategorijoje? Ar kas nors nustebino?
- Kiek dalyvavau varžybose anksčiau, nebuvo to kazachstaniečio, kuris dabar tapo čempionu. Tai buvo naujiena, o šiaip didelių pokyčių nepastebėjau.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“