Sūduvos burių patriarchas Rimantas DOVYDAITIS: intrigos mano buriavime

Už „nesuderinamą tarybinio moksleivio elgesį" technikumas manimi atsikratė, šešiolikametis nepasimetė, dirbo ir mokėsi. Trečiuose metuose „graužiant" metalą (Remzavode, vėliau "Kordinatė"), o vakarais jau abiturientą, bendramokslis Marijonas (Marius) Tarasevičius 1954 metais pakviečia padėti sutvarkyti ir paleisti jachtą. Aš mielai sutikau. "Spartako" klube iš arti pamačiau burlaivius: Mariaus gafelinę "M" (emka) bei "Joršus", "Olimpikus", „Finn". O kai pajutau „pakinkytų" burių trauką, buvo ypatinga intriga.

Žinojau, kad prieš vėją nepapūsi ir įsitikinau, kad stichijos nugalėti neįmanoma, galima tik prie jos prisitaikyti arba dar geriau pasikinkyti ją. Tą vasarą buvo daug plaukiota Nemune, net keli kartai iki Rumšiškių, ypatingais manevrais nugalint Panemunės beždžionių tilto aukštį bei vandens srovę. Nevėžio regata iki Babtų mane pakerėjo. Nuo tada praėjo 67m. Su nedidelėmis pertraukomis buriuotojus sutikdavau Kaune, Rygoje, Kijeve, o atvykus dirbti į Sūduvos sostinę sutikau Genadijų Draskinį, spėjusį pamatyti pasaulio, plaukiojant žvejybos bei prekybos laivuose. Šešupės senvagės užtvenkimo 1971 08 19 dieną pareiškė - bus marios, turi būti ir burės. Šiai intrigai pritariau, o tą dieną laikome Marijampolės buriuotojų klubo gimtadieniu. Po nepilnų metų, bandant G. Draskinio pagamintą pirmąjį burlaivį, - intriga, priėjęs žmogelis klausia: koks jūsų laive variklis, kad plaukiate visomis kryptimis. Smalsuoliui paaiškinom variklis tai burės, o energija - vėjas.

Tokių svetimų intrigų ar nuostabų pasitaiko dažnai. Po daugelio metų rašydamas savo 60 metų buriavimo atsiminimus savo mokinio, „Baltijos taurėje" padėjėjo, mano supratimu įspūdingiausio keliautojo, Sauliaus Menkevičiaus, paprašiau pasakyti kur yra kelionių pradžia. Jo atsakymas tikrai mane nustebino, tai tikra intriga.

„Kur prasideda kelionės? Nežinau, kur prasideda. Manau, kad mes gimdami jau atsinešame kelionių jausmą. Manau, kad tai - meilė Pasauliui; džiaugsmas, kad jis toks nuostabus, noras jame gyventi ir visa patirti. Aš gi esu maža pasaulio dalelė, be jo aš - niekas, tad kaip jo nemylėti? Kaip nekeliauti?
Visko pradžia buvo prie Kvietiškio marių. Buriavimas yra vienas iš daugelio gražių pomėgių, kuriuo užsikrečiama dažniausiai jaunystėje. Šalyse, kurių krantus skalauja jūros ir vandenynai, tai - suprantamas dalykas, daug kas turi laivus ir moka juos valdyti. Netgi yra posakis: jeigu Švedai kada nors supyktų ant žemės, tai visi susėstų į laivus ir išplauktų.
Kelionei būtini draugai ir būtina meilė. Kelionei būtina taika ir ramybė. Taika ir ramybė mano sieloje. Niekur negaliu keliauti kovodamas ir skubėdamas, norėdamas pakeisti ir užvaldyti. Svarbu pamilti ne daiktus, o Pasaulį. Svarbu pamilti ne bures, o vėją. Pati didžiausia kelionė visados prieš mus. Nuostabių Jums kelionių, Rimai. Saulius"

Pavasarį pirma regata Kauno mariose „Ministrų taurė", „M" klasėje nuomotu laivu antra vieta. Vėliau išgirstame - bus Nemuno regata. Gražiausia 5 dienų lenktyniaujančių laivų kelionė Nemunu iki Nidos, nakvyne gamtoje, laužu, žuviene ir dainomis iki ryto. Netoli Jurbarko kauniečiai, plateliškiai lipa ant kulnų, aš, kaip sunkiausias ant trapecijos, staiga neriu į vandenį. Išsirovė iš kilsono grotšoto bloko laikiklis. Skubam pririšti blokelį kitom priemonėm, netrukus matome - konkurentai užsižiūrėję į mūsų rūpesčius jau sėdi seklumoje, mes ir toliau priekyje jų. Daug regatų, dar daugiau nutikimų bei intrigų. Darbą klube, paraginti Klaipėdos buriuotojų klubo šefo „Munės" (Mačiuko), dirbame su vaikais vyresniaisiais. Penktuose metuose ir vėliau į Nidą veždavom „O", „C", OK, „FINN" per 15 vaikų komandą, o Kauno mariose keturi „kreiseriukai" lankydavo beveik visas 9 Kauno marių regatas inicijuotas bei organizuotas L.Krasausko, E.Sinkevičiaus, V.Mačiulaičio su pagalbininkais. Kartais būna ne tik intrigos, kurias galima pavadinti avantiūromis.

Mūsų klubo 15 - tam gimtadieniui šefuojanti gamykla įtaiso mums jūrinę jachtą. Pavadinom ją mūsų krašto vardu „Sūduva". Jos pirkimas, pargabenimas, įsisavinimas - nenutrūkstamos intrigos. O dalyvavimą Baltijos taurėje, vos prieš pora savaičių nuleistos į vandenį naujos jachtos, vadinu avantiūra. Ji baigėsi puikiai, įvykdėm sporto meistrų normatyvus, tačiau kaip „naujokai" be žemesnių atskyrių Saulius ir aš buvom apdovanoti sidabriniu „Kandidato į sporto meistrus" ženkliuku. Panašios intrigos buvo einant į dvi Warnemiundės regatas, lankantis mokyklose, kur prieš karus mokėsi Lietuvos šturmanai, kapitonai Suomijoje, Lietuvos parašiutininkų transportavimas į pasaulinę šuolių šventę Soderhamne (Švedija), lankymai draugystės miestą Kokolą (Suomija), įspūdingų Norvegijos fiordų prie Stavangerio lankymas ir kiti yra jeigu ne avantiūra, tai intriga.

Jeigu ne burės, laivai kelionės, nebūtų tiek draugų, žinių, patyrimo, sveikatos, matytų platybių, gražių prisiminimų. Dėkingas burei ir vėjui.