Sportininkas negali nedirbti

Planetos lengvosios atletikos pirmenybės kitais metais turėjo vykti rugpjūčio 6-15 d. Tačiau, kai Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) Tokijo žaidynes iš šių metų liepos 24 d.-rugpjūčio 9 d. perkėlė į 2021 m. liepos 23 d.-rugpjūčio 8 d., prisitaikyti teko ir „World Athletics“. Nauja data kol kas nepatvirtinta, tačiau jau aišku, kad čempionato vieta nebus pakeista. Geriausi pasaulio lengvaatlečiai po poros metų rinksis Oregone (JAV).

- Toks sprendimas „World Athletics“ turbūt buvo vienintelis įmanomas? Juk kitu atveju 2021 m. lengvaatlečiams reikėtų kovoti Europos uždarų patalpų čempionate, pasaulio uždarų patalpų pirmenybėse, olimpinėse žaidynėse ir planetos pirmenybėse, - „Vakaro žinios“ paklausė Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidento Eimanto Skrabulio.

- Iš tiesų, manau, mūsų dar laukia ne viena žinutė apie kažkokius nukėlimus ar pastumdymus kalendoriuje. Sprendimams įtakos turės tolesnis koronaviruso pandemijos vystymasis. Neabejoju, jog visas pasaulis ją įveiks, tačiau neaišku, kokiais tempais. Kitais metais lengvoji atletika turėjo susidurti su keturiais didžiausiais sporto forumais. Galima pajuokauti, jog buvo galimybė tapti keturių didžiausių sporto forumų nugalėtoju per vienus metus. Tačiau turbūt būtų naivu manyti, jog tai įmanoma. Tiesa, juk mūsų šių metų Europos lengvosios atletikos čempionatas dar yra nenukeltas. Jis turėtų vykti rugpjūčio pabaigoje. Taigi dar yra mažytė viltis. Jei Europa bus sveika ir čempionatas bus suorganizuotas, aišku, pirmiausia saugiai, galbūt tai bus šviesulys tunelio gale, kuris praskaidrintų sporto visuomenę. Juk to negatyvo visur labai daug. Dabar jau visi supranta situaciją pasaulyje. Žmonės ne tik rankas plaunasi 100 kartų dažniau nei įprastai, bet veikiausiai išmoks ir labai skaudžias pamokas. Dabar pamatėme, koks yra jautrus pasaulis.

- Kovo 23 d. LLAF išplatino pranešimą, kuriame kreipėsi į Lietuvos tautinį olimpinį komitetą ir „World Athletics“ dėl žaidynių nukėlimo į 2021 m. O jau kovo 24 d. IOC paskelbė savo sprendimą. Džiaugiatės, jog galiausiai viskas ir baigėsi taip, kaip norėjote?

- Manau, viskas įvyko labai logiškai ir teisingai. Mes tiesiog išsakėme savo nuomonę. Tą pačią dieną sureagavo ir „World Athletics“ prezidentas Sebastianas Kou (Sebastien Coe), jis kreipėsi į IOC. Aišku, visi norėjo olimpinių žaidynių. Tačiau galiausiai buvo suvokta, kad būtų nusikaltimas prieš sportininkus organizuoti jas, esant tokioms sąlygoms. Žinoma, būtų buvę geriau pasakyti anksčiau nei vėliau, juk visus kankino nežinomybė. Sportininkai patiria didžiulį stresą. Nors jie ir stiprūs, bet jautrūs žmonės. Pasiruošimas žaidynėms irgi galėjo iššaukti negatyvių dalykų. Juk teko ruoštis neturint normalių sąlygų. Kyla stresas, dėl kurio gali būti padaromos klaidos. Žinoma, toks sprendimas dėl žaidynių yra liūdnas, bet teisingas. Juk olimpinės žaidynės vis tiek bus. Tik dabar sportininkai turės galimybę ruoštis panašiomis sąlygomis, nebus diskriminacijos.

- Kaip manote, kodėl tik LLAF šalyje išdrįso garsiai išreikšti savo nuomonę?

- Galbūt buvome truputį greitesni už kitus. Juk esame lengvaatlečiai, pats buvau sprinteriu (juokiasi). Tiesiog įvertinome situaciją ir supratome, jog privalome išreikšti savo kaip organizacijos nuomonę ir kovoti už savo sportininkus. Pirmiausia sportas turi būti lygiomis sąlygomis. Jis turi būti garbingas. Kartais yra situacijų, kai, šiuo atveju sporto valdžia, turi imtis ryžtingų veiksmų ir atsakomybės siekiant padėti, išsaugoti ar apsaugoti savo sportininkus, ginti jų teises. Mes tai ir padarėme. Taip išėjo, kad buvome tie, turbūt vieninteliai, greitesni. Nors, jei, su visa pagarba, tai sakys kažkokia maža federacija, į jos nuomonę galbūt net nelabai reaguos. O LLAF istoriškai Lietuvoje yra didžiausia, daugiausiai olimpiečių į žaidynes deleguojanti, daugiausiai medalių iškovojanti federacija. Galbūt dėl to mūsų truputį labiau ir klauso.

- Nuolat kalbama apie karantino metu apribotas sportininkų sąlygas ruoštis varžyboms. Dauguma sutinka, jog, jei dėl viruso visiems uždarytos bazės, klubai, tai sportininkai negali būti išimtis. Tačiau jūsų nuomonė kiek kitokia, tiesa?

- Girdėjau kai kurių sporto žmonių komentarus apie sportininkų sąlygas ir absoliutų bazių uždarymą. Nesutinku su tokia nuomone, nes sportininkas yra ypatinga profesija. Ji reikalauja nuolatinio darbo. Čia negali trims mėnesiams išeiti atostogų. Kas bus, kai grįši? Kiti jau bus toli priekyje. Taigi negalima visiškai uždaryti stadionų ar baseinų.

Ministras Aurelijus Veryga priėmė spontanišką sprendimą, be jokių išimčių. Manau, čia nėra logikos. Tie keli šimtai mūsų šalies aukščiausio meistriškumo sportininkų laikosi griežčiausių saugumo nurodymų. Juk į baseiną galėtų eiti 20 plaukikų, jie atskirai gyventų, o ir vanduo baseine chloruotas, galima imtis įvairių priemonių ir joks virusas nepateks. O jei patektų tai ir liktų tame 20 žmonių rate. Čia kalbu jau apie blogiausią scenarijų. Juk sportininkams ir stadione nereikia vaikščioti susikibus už rankučių, jie gali išlaikyti atstumą, griežtą kontrolę. Sportininkai yra sąmoningi žmonės, jie galėtų bent šiek tiek geriau treniruotis. Rizika nuo to, racionaliai galvojant, tikrai nepadidėtų. Yra dar ir šiandien šalių Europoje, kur sporto bazės netgi plačiau atvertos. Žinoma, nemanau, kad reikia visas atverti. Juk į sporto klubus eina įvairūs žmonės, sunku kontroliuoti. Tačiau ten, kur yra aukščiausias meistriškumas, buvo galima rasti protingą išimtį su protinga kontrole ir atsakomybe. Yra profesijų, kurios negali nedirbti. Kaip dirba pardavėjai, vaistininkai, medikai? Sportininko profesija irgi yra ta, kuri negali nedirbti.

- Kovo 25 d. pasirodė informacija, jog 14 lengvaatlečių iš stovyklos Turkijoje buvo nuvežti karantinuotis į Palangą, nors sveikatos apsaugos ministro A.Verygos įsakymu visi iš užsienio grįžę asmenys privalomai 14 dienų izoliuojami savivaldybių patalpose. Kaip pavyko „apeiti sistemą“, ar visi spėjo grįžti į Lietuvą?

- Didžioji dalis sportininkų anksčiau numatyto laiko grįžo į Lietuvą. Tiesa, keletas yra priėmę sprendimus likti, tad keli yra Ispanijoje, Portugalijoje, Slovakijoje. Prisiimant atsakomybę, suprantant riziką ir nežinią, kada galėsi sugrįžti namo, leidome jiems spręsti su treneriais. Jei norite grįžti, dėsime visas pastangas, kad jus saugiai parsigabentume. Tie, kurie grįžo, karantinuojasi įvairiomis sąlygomis - vieni butuose, kiti vienkiemiuose, treti - viešbutyje Palangoje. Į pastarąjį jie grįžo kaip tik tada, kai A.Veryga išleido įsakymą, jog visus prieš jų valią suleis į viešbučius, kurių viešbučiais net nepavadinsi. Pavyko suderinti, kad mūsiškiai nepatektų į tas blogas sąlygas. Ne dėl to, kad ten lovos kietos būtų, bet tiesiog norime apsaugoti savo sportininkus ir galbūt kitus, nuėmėme problemą nuo savivaldybės. Jie jau savaitę karantinuojasi. Žinome, jog vienai sportininkei buvo atliktas testas, jis buvo neigiamas. Džiaugiamės, jog mūsų didelėje lengvaatlečių šeimoje kol kas viskas gerai. Nors, aišku, jei neduok Dieve, kažkas apsirgtų, tai ne pasaulio pabaiga. Svarbiausia, kad žmogus būtų izoliuotas, neužkrėstų kitų. Juk visi jie yra jauni ir gana stiprūs.