5 nuotr.Įsisiautėjus koronavirusui, juo užsikrėtė nemažai profesionalių sportininkų, tačiau jie dažniausiai sveikata nesiskundžia ir teigia, kad jaučiasi puikiai. Pasak sporto mediko dr. Gedimino Tankevičiaus, tai yra normalu. Dideli krūviai susilpnina imunitetą ir tai padidina riziką užsikrėsti, tačiau sportininkų adaptacinės galimybės yra stiprios. Jų organizmų galimybės atlaikyti ligą yra geresnės nei netreniruotų asmenų. Šiuo metu dideli krūviai mažai kam aktualūs, nes varžybos sustabdytos. G.Tankevičiaus nuomone, tame galima įžvelgti ir pozityvą - sportininkai gavo progą išsigydyti įsisenėjusias traumas, atsigauti nuo alinančių krūvių.
NBA žvaigždės Kevinas Durantas, Rudis Goberas (Rudy Gobert) ir Donovanas Mičelas (Donovan Mitchell), pasaulio futbolo čempionas Blezas Matuidi (Blaise Matuidi) - tai tik kelios garsiausios pavardės iš koronavirusu užsikrėtusių sportininkų sąrašo. Akistatoje su virusu profesionalių atletų padėtis yra dviprasmiška. Jie jauni, stiprūs žmonės, todėl lyg ir nepriklauso rizikos grupei. Kartu jie yra žmonės, bandantys pasiekti organizmo galimybių ribas.
„Jeigu sportininkai ruošiasi varžyboms ir yra maksimaliame pasiruošimo pike, imunitetas yra susilpnėjęs, prilyginamas labiau pažeidžiamų žmonių imunitetui. Kita vertus, sportininkų adaptacinės-kompensacinės organizmo savybės labai gerai išvystytos, tad galimybės atlaikyti ligą yra žymiai didesnės. Bet rizika susirgti - didesnė. Kalbu apie žmones, kurie sportuoja kasdien ir galbūt net kelis kartus per dieną.
Reikia atskirti du dalykus. Siekiant piko, imuninė sistema silpnesnė, bet organizmo galimybės atlaikyti ligą - nepalyginamai geresnės. Piko metu išsivysto plaučių, širdies adaptacinė sistema, kompensaciniai mechanizmai yra ištreniruoti. Bet susirgti, kad ir lengvai, pavyzdžiui, sloga, rizika būna didesnė“, - pasakojo G.Tankevičius.
Užsikrėtęs sportininkas dažnai suskumba pranešti gerbėjams, kad viskas yra gerai, jokie simptomai nesijaučia. G.Tankevičiaus tai nestebina. „Pirminis barjeras patekti į sportininko organizmą virusui yra neaukštas, bet nugalėti organizmą yra mažai galimybių, jei nėra kažkokių gretutinių ligų. Nebent prisideda kažkokios komplikacijos, nuo kurių medicinoje 100 proc. neapsisaugosi“, - paaiškino sporto medikas.
Riziką užsikrėsti sumažina tie, kurie sportuoja saikingai. „Jei fizinis aktyvumas yra 3-4 kartai per savaitę, yra protingi atsigavimo periodai, o krūvis - dozuotas, optimalus, tokiu atveju, imunitetas kaip tik sustiprinamas“, - sakė G.Tankevičius. Tai tinka ne tik profesionalams, bet ir aktyviai sportuojantiems mėgėjams. „Jei sportuojama tik rekreacijai - labai gerai. Imunitetas sustiprinamas“, - teigė gydytojas.
Virusui atakuojant, sportininkams būtų nepatartina siekti maksimumo, nes tam nėra ir poreikio. „Visos varžybos atšauktos, tad nėra reikalo siekti formos piko. Sportininkai tą žino, piką galima pasiekti tik labai trumpam laikui. Kai nėra varžybų, nėra prasmės jo siekti. Jei sportininkai sportuoja palaikymo režimu ar lavina įgūdžius, taktinius elementus, tai rizikos nedidina“, - akcentavo G.Tankevičius.
Pasak jo, kai kurios sporto šakos yra rizikingesnės už kitas, bet ne dėl fiziologijos, o dėl aplinkos: „Plaukikams, kai būna baseine, kyla gal kiek didesnė rizika, nes yra kontaktas su vandeniu, sumažinamas gleivinių barjeras ir padidinama rizika patekti virusams ar bakterijoms į ausis ar sinusus. Kovinėse sporto šakoje, pavyzdžiui, imtynėse, galima lengviau pernešti virusą, nes kontaktas yra labai artimas. Aišku, užsikrėsti galima ir per sportinį inventorių, jeigu naudojamas bendras inventorius. Tačiau dabar tokia veikla sustabdyta, tam karantinas ir paskelbtas.“
Karantino metu problemų gali iškilti traumas besigydantiems sportininkams, nes jiems uždarytos bazės, sunkiau pasiekti medikus ir atlikti reabilitaciją. Tačiau, G.Tankevičiaus nuomone, yra ir kita, šviesesnė medalio pusė:
„Sportininkai dažniausiai turi gydymo patirties. Dabar jiems palankus laikas sumažinti tempą, stresą, skirti daugiau dėmesio sau, išsigydyti traumeles. Pagrindinis dalykas, kuris to neleidžia, yra startai. Pavyzdžiui, krepšinio sezono metu per savaitę vyksta vienerios ar kelerios rungtynės ir nuolat vargina įsisenėjusios traumos, skausmai. Dabar sportininkai gali „apsilopyti“. Jiems - tarsi vasaros atostogos. Daugelis vasaras aukoja pasiruošimo stovykloms, čempionatams, o dabar yra priverstinis sustabdymas. Reikia žiūrėti pozityviai, kiek tai įmanoma tokioje situacijoje.“
Kai kurie sporto turnyrai ir čempionatai yra visiškai atšaukti, kiti - tik atidėti, juos tikimasi užbaigti. Pavyzdžiui, dar gyva viltis užbaigti futbolo nacionalinius čempionatus ir Europos klubų turnyrus. Individualiose olimpinėse sporto šakose dar nebaigta atranka į Tokijo olimpines žaidynes. Planas ją įvykdyti irgi dar nepalaidotas.
Visgi sportininkai po priverstinės pertraukos, normaliai nesitreniravę kelias savaites ar porą mėnesių, negalės iškart stoti prie starto linijos. Kiek laiko jiems prireiks, kad atgautų kondicijas? „Skirtingose sporto šakose yra skirtingai, bet vis tiek užtrunka bent 2-3 savaites. Tačiau manau, kad karantinas užsitęs gerokai ilgiau ir sprendimai dar bus pakoreguoti“, - spėjo G.Tankevičius.
Tokijo olimpines žaidynes planuojama pradėti liepos 24 d. Tarptautinis olimpinis komitetas užvakar paskelbė, kad birželio 30-oji yra paskutinė diena, iki kurios galima vykdyti atrankos varžybas.
