Skrydis snieglente gali būti olimpinis

Snieglentės daugeliui Lietuvos žmonių tikriausiai asocijuojasi su smagiu laisvalaikiu, o ne rimtu sportu. Toks požiūris neatitinka realybės. Sočio olimpinėse žaidynėse snieglenčių sporte bus išdalyta 10 medalių komplektų. Ekstremalaus sporto instruktorius Artūras Morauskas tikisi, kad netolimoje ateityje svajones pavyks įgyvendinti ir Lietuvos jaunimui. A.Morausko dukra, žinoma lengvaatletė Modesta Justė Morauskaitė, pretenduoja dalyvauti tiek vasaros, tiek žiemos olimpinėse žaidynėse.

Susidomėjimas auga

Snieglenčių sporto ištakos siekia XX a. pradžią, tačiau olimpinėje programoje jis atsirado tik 1998 m. Nagane. Iš pradžių žaidynėse būdavo tik po dvi vyrų ir moterų rungtis. Jų skaičius vis didėjo ir šiemet tiek vyrai, tiek moterys išsidalys po penkis medalių komplektus. Vien gerų rezultatų šioje sporto šakoje užtenka, kad kuri nors valstybė pagerintų savo pozicijas apdovanojimų įskaitoje.

Kol kas daugiausiai medalių olimpinėse snieglenčių varžybose yra laimėję JAV, Šveicarijos ir Kanados sportininkai. Sočio žaidynių pradžia patvirtino tendencijas - akrobatinio nusileidimo čempionais tapo amerikiečiai. Vyrų varžybose tai padarė Seidžas Kotsenbergas (Sage Kotsenburg), moterų - Džeimė Anderson (Jamie Anderson).

„Sunku pasakyti, kiek žmonių užsiima šiuo sportu Lietuvoje, bet jau kelintus metus snieglentės yra labai populiarios. Pas mus mokykloje yra tiek snieglenčių, tiek slidinėjimo instruktorių. Vieną dieną daugiau žmonių mokosi su snieglentėmis, kitą - su slidėmis. Sunku pasakyti, kurių yra daugiau. Pastaraisiais metais skaičius auga. Nemažai kalnų slidinėjimu užsiimančių žmonių bando įvaldyti ir snieglentes. Jiems tai būna naujas iššūkis. Jei visą laiką tik leidiesi su slidėmis nuo kalno, ilgainiui tai atsibosta. Snieglentė suteikia kažką naujo“, - sakė A.Morauskas. Jis yra vienas iš klubo „Go2Kite“ įkūrėjų.

Gyvenimo būdas

Snieglentininkus Lietuvoje galima išvysti ten, kur adrenalino ieško ir kitų žiemos sporto šakų gerbėjai - Druskininkuose, Vilniuje, Anykščiuose, Ignalinoje, Plungėje. Pasak A.Morausko, mokyklų daugėja, bet ne visos dirba vienodai aktyviai. Polėkį riboja gamtinės sąlygos, nes šią žiemą labai trūksta sniego. Teoriškai snieglentininkus globoja Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija, bet pastaruoju metu A.Morauskas globos nejaučia. „Pasikeitus vadovybei, šioje organizacijoje esame ignoruojami“, - teigė ekstremalaus sporto instruktorius.

Snieglenčių sportas gali būti tiesiog laisvalaikio praleidimo būdas. Jis yra glaudžiai susijęs su kitomis ekstremalų pamėgtomis pramogomis. „Kai kam lentos apskritai yra gyvenimo būdas. Žiemą yra snieglentės, vasarą - jėgos aitvarai, vandenlentės. Žmonės tuo užsiima ištisus metus ir tik nuo sezono priklauso, kokia lenta naudojama“, - pasakojo A.Morauskas. Jis pats propaguoja įvairias sporto šakas. Anot A.Morausko, universalumu pasižymi ir aukščiausio lygio sportininkai - olimpiečiai: „Tie žmonės yra labai aktyvūs. Jie dažniausiai neapsiriboja vien snieglentėmis. Kai kurie užsiima netgi motokrosu“.

Tačiau šalia smagaus laisvalaikio yra ir aukštų rezultatų siekimas. „Mūsų mokykla labai remia sportinį judėjimą, - patikino A.Morauskas. - Šį sezoną jau tris kartus esame buvę varžybose Šveicarijoje, Italijoje, Austrijoje. Kol kas rezultatus rodo patys jauniausi. Motiejus Morauskas Šveicarijoje buvo pirmas vienoje rungtyje, ketvirtas - kitoje. Jei pavyks išlaikyti tą progresą, kuris dabar yra, galime užauginti ir sportininkus, kurie atstovaus Lietuvai tarptautiniu mastu, varžysis su kalnų šalimis. Manau, tai tik laiko klausimas“.

Nebūtinai brangu

Net jei jaunas snieglentininkas išaugs iš mėgėjo marškinėlių ir pretenduos į aukštesnį lygį, jis vargu ar gaus valstybės paramą. „Šiuo metu yra be prošvaisčių. Anksčiau gaudavome paramą kelionėms į pasaulio čempionatus, stovykloms kalnuose. Tai leido pasisemti labai daug patirties, informacijos. Sužinojau, koks yra lygis kitur. Tačiau šiuo momentu paramos nėra jokios“, - apgailestavo A.Morauskas. Keliones į varžybas ir kalnus finansuoja sportininkų tėvai ir mokykla.

A.Morauskas paneigė, kad snieglentės yra tik pasiturinčių žmonių užsiėmimas: „Viskas priklauso nuo tikslų ir to, kokia yra žiema. Jei yra sniego, nebūtina važiuoti į Ignaliną ar kitą trasą. Pavyzdžiui, aš, kai Vilniuje dar nebuvo trasos Liepkalnyje, važiuodavau ant Tauro kalno. Naudota snieglentė su apkaustais kainavo 600 litų. Ir viskas, niekas man netrukdė kiekvieną vakarą čiuožinėti“. Kitas reikalas, jei žmogus nori siekti aukštų rezultatų. Tuomet snieglentės tampa labai brangiu užsiėmimu.

Savo pomėgiu ekstremalas užkrėtė ir vaikus. „Mano dukra taip pat pradėjo čiuožti ant Tauro kalno. Pirmą kartą ji ant snieglentės atsistojo būdama 6 ar 7 metų. Pati pirmoji snieglentė buvo plastikinė, kurią galima pigiai nusipirkti prekybos centre. Viskas prasidėjo nuo to, o dabar ji yra Lietuvos ir Latvijos snieglenčių kroso čempionė. Užpernai pasaulio jaunimo čempionate Ispanijoje ji buvo 19-a. Manau, kad tai labai aukšta vieta“, - dukros pasiekimais džiaugėsi treneris. Anksčiau minėtas Motiejus Morauskas yra Artūro sūnus.

Dvigubas olimpinis tikslas

Trenerio dukra Modesta Justė kol kas geriau žinoma kaip lengvaatletė. 2011 m. ji iškovojo aukso medalį Europos olimpinio festivalio 400 metrų bėgimo rungtyje. A.Morausko nuomone, dvi sporto šakas galima suderinti: „Galima sakyti, kad lengvoji atletika šiuo metu yra pagrindinė šaka. Per ją Modesta gauna visišką fizinį pasirengimą, kurio reikia ir snieglenčių sporte. Vasarą laukia labai svarbūs startai, pasaulio čempionatas, todėl šiemet nusprendėme skirti mažiau dėmesio snieglentei ir daugiau - lengvajai atletikai. O toliau - žiūrėsime. Modesta baigia 12-ą klasę. Viskas priklausys ir nuo to, kur ji įstos studijuoti, ar išvažiuos į užsienį, ar liks čia“.

M.J.Morauskaitė yra kandidatė į 2016 m. Rio de Žaneiro vasaros žaidynes, tačiau po jų bus galima vėl skirti daugiau dėmesio snieglentėms. „Po Rio de Žaneiro bus likę dveji metai iki Pjengčango žiemos žaidynių. Per dvejus metus tikrai galima pasirengti, nes patirtis šiame sporte yra pakankamai didelė. Galima dalyvauti ir ten, ir ten, mes tokių vilčių neprarandame“, - pažymėjo A.Morauskas.

Užsienio šalyse galima rasti sportininkų, kurie dalyvavo ir vasaros, ir žiemos žaidynėse, tačiau Lietuvoje M.J.Morauskaitė būtų pirmoji tokia universalė. „Į kurią olimpiadą lengviau patekti? Manau, kad šansų yra vienodai. Modestos duomenys leidžia save realizuoti tiek lengvojoje atletikoje, tiek žiemos sporte. Juo labiau kad ir vasaros metu tai neužleidžiama. Modesta aktyviai plaukioja su jėgos aitvarais, vandenlentėmis, dalyvauja varžybose. Tai leidžia palaikyti formą, nes lentos turi bendrų bruožų - ar tai būtų snieglentė, ar vandenlentė“, - svarstė instruktorius.

Vaikinams sunkiau

M.Morauskas dar yra labai jaunas, jam netrukus sukaks 12 metų. Visgi tėvas tikisi Pjengčange išvysti abi savo atžalas. Sočio olimpiadoje dalyvauja vienas 16-metis snieglentininkas, taigi, anot A.Morausko, jaunas amžius gali nesutrukdyti ir Motiejui: „Tai visai įmanoma. Viskas labai priklausys nuo to, kaip tobulėsime toliau. Kita vertus, vyrų varžybose lygis yra labai aukštas. Kai pasižiūri į moterų olimpines varžybas, atrodo, kad Modestai yra realu tai pasiekti. Kalbant apie vyrus - reikia daug papildomų specialių treniruočių“.

Motiejus vasarą irgi nuolat treniruojasi su jėgos aitvarais, bet, norint įgyvendinti olimpinę svajonę, to neužtenka. „Reikia akrobatinių treniruočių, reikia vasarą bent du kartus važiuoti į kalnus. Tarp jaunimo ir suaugusiųjų yra labai didelis atotrūkis“, - sakė A.Morauskas.

Treneris pažymėjo, kad Lietuvoje yra ir kitų talentingų vaikų, bet jo atžaloms lengviau siekti tikslo. „Aš pats esu treneris, visada sukuosi toje srityje, taigi mano vaikams daug paprasčiau. O kitų vaikų tėvams, jeigu jie tuo neužsiima, reikia pirkti treniruotes, įrangą, organizuoti keliones. Tai yra labai brangu“, - teigė ekstremalaus sporto entuziastas.